Tyrimo duomenimis, 34 proc. apklaustų lietuvių nurodė, kad sveikatos paslaugų kokybė yra tokia pati, kaip kitose ES narėse (2009 metais - 28 proc.), 16 proc. - kad Lietuvoje galima gauti kokybiškesnes paslaugas nei kitur ES (8 proc.).
65 proc. respondentų Lietuvoje teigė manantys, kad sveikatos priežiūra šalyje yra gera (2009 metais - 40 proc.). Latvijoje taip manančių buvo 47 proc. (37 proc.), tuo metu Estijoje - 73 proc. (70 proc.) apklaustųjų.
Daugiausiai (97 proc.) manančių, kad sveikatos priežiūra jų šalyje yra gera, buvo Belgijoje, mažiausiai (25 proc.) - Rumunijoje.
Apklausos duomenimis, 53 proc. apklaustų ES piliečių nesijaučia saugūs ir mano, kad sveikatos priežiūros paslaugos jiems gali pakenkti. Lietuvoje taip manančių taip pat buvo 53 proc.
Lietuvoje 24 proc. apklaustų gyventojų sakė, kad sveikatos priežiūros paslaugos jiems yra pakenkusios. Žalą patyrę teigė 39 proc. latvių bei 38 proc. estų.
ES nukentėję pacientai dažniausiai nurodė kreipęsi į teisininkus, Lietuvoje - į sveikatos priežiūros įstaigos administraciją ar personalą.
Prieš chirurginę operaciją pasirašyti sutikimą visuomet buvo paprašyta 80 proc. lietuvių, 4 proc. - kartais, 7 proc. - niekada. Tuo metu ES vidutiniškai 15 proc. respondentų nurodė, kad jų pasirašyti nebuvo prašoma.
Pernai lapkričio-gruodžio mėnesiais atliktoje apklausoje dalyvavo maždaug po tūkstantį vyresnių nei 15 metų amžiaus respondentų iš kiekvienos ES narės.