Gali susargdinti net keliems metams
Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės, vandens užterštumas priklauso nuo gamtinių sąlygų, kiek ir kokie žmonės ten maudosi, ar jie atlieka vandenyje gamtinius reikalus, ar skalbiamos vaikų suterštos kelnaitės ir pan.
„Vis dėlto turėtume džiaugtis tuo, kad Lietuvoje turime labai gerą, švarų vandenį – tiek geriamąjį, tiek atvirų vandens telkinių. Galiu taip drąsiai kalbėti todėl, kad tikrai nesame užregistravę didžiulių infekcinių ligų protrūkių, susijusių su atvirų telkinių vandeniu, kaip yra registruojama kitose pasaulio šalyse“, - teigė specialistė.
Kita vertus, vanduo visada išlieka rizikos veiksnys, galintis turėti labai nemalonių pasekmių. Dažniausiai per vandenį plinta pirmuonių sukeliamos ligos: vanduo gali būti užterštas kripto sporomis, šigelomis (bakterinės dizenterijos, paprastai pasireiškiančios itin dideliu viduriavimu, sukėlėjai), įvairiomis e. Coli atmainomis, salmonelėmis, liamblijomis.
Liamblijos – vienaląsčiai organizmai (pirmuonys), kurie, patekę į organizmą, prisisiurbia prie dvylikapirštės ir plonųjų žarnų gleivinės. Tūkstančiai liamblijų mechaniškai dirgina ir žaloja žarnų gleivinę, sutrikdo jos sekreciją, sugebėjimą įsiurbti maisto medžiagas. Liga pasireiškia pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, sieros kvapo raugėjimu, dujų kaupimusi žarnyne, sumažėjusiu apetitu. Ligonis netenka daug skysčių, jam krenta svoris. Ligos simptomai tęsiasi 5–7 dienas ir ilgiau. Tai tęsiasi 5–7 dienas. Vėliau pradeda skaudėti aplink bambą, o iš burnos ima sklisti nemalonus kvapas. Negydoma liga gali tęstis kelis mėnesius ar net kelis metus, žmogaus organizmas ima nepasisavinti riebalų ir juos tirpstančių vitaminų.
Vandenyje taip pat gali būti labai nemalonius žarnyno infekcijos simptomus sukeliančio novoviruso, hepatito A sukėlėjų, pagaliau sunkiai diagnozuojamų kirmėlių ir jų kiaušinėlių. Maudymasis užterštame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.
Ligų sukėlėjų spektras – labai platus
„Taigi nenorėčiau nieko gąsdinti, bet ligų sukėlėjų spektras iš tiesų platus. Laimė, vandenyje šie sukėlėjai pasklinda vandenyje, todėl jų koncentracija vandenyje labai prasiskiedžia ir jų į mūsų organizmą patenka labai mažai. Keli gurkšniai vandens paprastai nesukelia ligos. Kita vertus, yra ir tokių sukėlėjų, kurių užtenka labai mažai. Pavyzdžiui, vidurių šiltinės arba hepatito A sukėlėjo užtenka gurkštelėti labai mažai, kad pradėtų vystytis liga. Yra buvę atvejų, kai vidurių šiltine užsikrėtė žvejai, kurie žvejojo upėje. Natūralu, kad jie turėjo sąlytį su užterštu vandeniu, o per rankas ligos sukėlėjai pateko į vidų“, - įspėjo G. Zagrebnevienė.
Pasak pašnekovės, natūralių telkinių vanduo turi savybę pats biologiškai apsivalyti, todėl jei vanduo tiriamas dažnai, vieną valandą gali būti skelbiama, kad dėl mikrobiologinės taršos maudytis draudžiama, o po 2-3 valandų jau gali būti leidžiama. Tačiau visada galima pataikyti į nedėkingą momentą. Be to, jei žmonių srautai paplūdimyje dideli, jis, aišku, nuolat gauna užterštumo dozę ir valytis nespėja. Taigi kuo mažesnis žmonių skaičius paplūdimyje, tuo vanduo švaresnis.
Verta žinoti, kad atvirų vandens telkinių vanduo gali būti užterštas po smarkių liūčių. Su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių ir pačių žmonių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – įvairūs mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. Mat visi telkiniai yra žemiau gyvenamosios teritorijos. Taigi maudytis reikėtų atsargiau. Kita vertus, jei šalia nėra nuolatinių taršos šaltinių, pavyzdžiui, netvarkingai įrengtų lauko tualetų, šviežiu mėšlu tręšiamų laukų, vanduo greitai išsivalo.
Kas byloja apie vandens užterštumą fekalijomis
Pasak specialistės, jei skelbiama, kad vandenyje padidėjęs žarnyno enterokokų ir lazdelių kiekis, tai reiškia, kad vanduo užterštas fekalijomis. Vadinasi, iš kažkur – gal iš artimiausio kaimo, gal iš lauko tualeto, o gal dėl neteisingų žmonių higienos įpročių – į vandenį pateko fekalijos.
„Jei šie mikroorganizmai patenka į burną, visos ligos pasireiškia praktiškai vienodu požymių rinkiniu: vėmimu, viduriavimu, karščiavimu. Neretai žmogus nesusieja savo negalavimo su vandeniu ir mano, kad apsinuodijo maistu ar per ilgai pagulėjo saulėje. Visos šios ligos turi svyruojantį, slaptąjį periodą. Tai priklauso nuo ligos sukėlėjų, bet vidutinė inkubacinio periodo trukmė – apie savaitę ar dar ilgesnė. Mat sukėlėjai vandenyje prasiskiedžia ir į organizmą jų patenka nedidelis kiekis. Todėl ir požymiai gali būti ne tokie išreikšti kaip apsinuodijus maistu. Pavyzdžiui, užsikrėtus vidurių šiltine inkubacinis periodas gali trukti iki poros savaičių.
Būtent todėl labai sunku nustatyti, ar žmogus užsikrėtė nuo vandens telkinio. Jei septynias dienas prieš susirgdamas jis tik sėdėtų namie, nieko nevalgytų, tuomet būtų aišku. Tačiau tai neįmanoma – rizikos veiksnių per visą savaitę susikaupia pakankamai. Jei vienu metu susirgtų didelė grupė žmonių, tuo pat metu buvusių prie tam tikro vandens telkinio, tuomet galima būtų nustatyti priežastį, o dabar galime kalbėti tik apie teorinę galimybę: kas būtų, jei nesilaikytume higienos ir kiekvienas eitume į vandenį atlikti gamtinių reikalų. Kita vertus, kad taip nebūtų, reikėtų ir labiau išvystytos infrastruktūros – tualetų, dušų. Dabar žmonės renkasi jiems patogiausią variantą“, - svarstė G. Zagrebnevienė.
Užsikrėtus vasarą simptomai pasireikš rudenį
Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, vandenyje galima užsikrėsti ir kirmėlėmis, kadangi jų kiaušinėliai gali jame išsilaikyti labai ilgai.
„Vandenyje parazitai gan ilgai išsilaiko. Pavyzdžiui, Lietuvoje toksokarų kiaušinėliai gali išsilaikyti net metus, askaridžių – net iki dvejų metų. Jei patenka nedidelis jų kiekis, organizmas gali ir susitvarkyti be pasekmių, todėl protrūkių dėl parazitinių ligų per vandenį nesame turėję. Kita vertus,
kirminai vystosi labai ilgai, pavyzdžiui, askaridės gali vystytis pusantro mėnesio. Todėl inkubacinis periodas, kada atsiranda simptomai labai ilgas ir nustatyti parazitinių ligų priežastis sunku.
Be to, parazitiniai susirgimai nepasireiškia kokiais nors ryškiais simptomais. Tačiau jei pradeda dažniau viduriuoti, atsiranda neaiškios kilmės alerginiai bėrimai (kadangi lervos ar kirmėlės yra nemažos, jos alergizuoja organizmą), laikosi neaukšta (37-37,5 laipsnio) temperatūra, pablogėja apetitas, kartais neįkyriai pykina, kyla problemų dėl virškinimo, verta pagalvoti apie kirmėles, ypač jei simptomai atsirado po vasaros. Jei segama ilgiau, vystosi anemija, taksoplazmozės atveju gali padidėti kaklo limfmazgiai“, - pasakojo specialistė.
Pašnekovė priminė, kad jokiu būdu negalima gerti nevirinto ežerų vandens. Taip pat negalima jame plauti vaisių ir daržovių.
Odos bėrimų priežastis – pro odą prasiskverbusios lervutės
Kartais po maudymosi vandenyse, kuriuose gyvena ar plaukioja vandens paukščiai, išberia odą. Dažniausiai tai įvyksta dėl to, kad į žmogaus odą prasiskverbia vandens paukščių išskiriamos šistosomų (siurbikių) lervos – cerkarijos. Suaugusios kirmėlės gyvena paukščių organizme. Parazitų kiaušinėliams su paukščių išmatomis patekus į vandenį, iš jų išsirita lervos, kurios plaukioja vandenyje. Žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia odos uždegimą. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), gali išlikti 5–7 dienas.
Pasak A. Bartulienės, paskutiniaisiais metais stebimas cerkarinio dermatito teritorinis išplitimas, kadangi susidariusios geros sąlygos daugintis paukščiams. Vienas iš veiksnių – telkinių teršimas organinėmis buitinėmis atliekomis.
