Maisto papildų tyrimai atskleidė, kaip klaidinami vartotojai

Nors gamintojai ir platintojai visais įmanomais būdais bando vartotojams įpiršti maisto papildus kaip panacėją nuo visų sveikatos negalavimų, objektyvūs jų sudėties tyrimai atskleidžia liūdną situaciją.

VMVT direktorius: kiek tirsi, tiek rasi problemų

„Iš viso šiemet nustatyta 15 nesaugių maisto papildų, taigi problemų tikrai yra. Taip pat nustatomi jų sudėties neatitikimai. Pavyzdžiui, deklaruojamos kelios probiotinių bakterijų rūšys preparate, o mes randame tik vieną. Taip pat 7 proc. atvejų nustatytas konservantų, kurie rasti sirupo tipo maisto papilduose kūdikiams neatitikimas deklaruojamam kiekiui, nors jie visai draudžiami produktuose vaikams. 56 proc. papildų nustatytos neleidžiamos mineralinių medžiagų formos. Taigi praktiškai kiek tirsi, tiek rasi problemų“, - Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos gyventojų sveikata ir mityba“ kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.

Jis teigė palaikantis iniciatyvą apskritai uždrausti maisto papildų reklamą, nors suprantantis, kad dėl to kils didžiulis pasipriešinimas. Jo manymu, tokio žmonių klaidinimo, koks yra dabar, neturėtų būti. Pranešėjas pasvarstė, kad galbūt visus maisto papildus reikėtų peržiūrėti ir atrinkti tuos, kurie tikrai žmonėms padeda. Tuomet iš visos masės esą greičiausiai liktų vos apie 20 proc.

Kaip DELFI pasakojo VMVT Maisto skyriaus specialistė Lina Misiūnaitė, tarnyba nuo šių metų pradėjo stipresnę maisto papildų kontrolę, apimančią ir maisto papildų sudėtį – ar ji atitinka deklaruojamą etiketėje. Pradžiai buvo pasirinktos trys papildų grupės – probiotikai, maisto papildai sąnariams ir maisto papildai kūdikiams bei vaikams.

„Tiriant probiotikus nustatyta, kad buvo nurodomos dviejų rūšių bakterijos, tačiau vienu atveju rasta tik viena bakterijų rūšis, kitu atveju vienos iš bakterijų buvo per mažai – buvo rasta tik 2x10 antrame laipsnyje, o buvo nurodyta, kad turėtų būti 50x10 devintame. Kitų dviejų tirtų mėginių sudėtis atitiko deklaruojamą. Kūdikiams ir vaikams skirtų maisto papildų buvo ištirta 15. Viename mėginyje rasta konservantų, nors etiketėje jie visai nebuvo nurodyti. Taip pat tirti keturi gliukozamino ir chondroitino sulfatų maisto papildai. Vienu atveju rasta netgi daugiau veikliosios medžiagos negu nurodyta: nurodomas kiekis 1800 mg, o rasta 4700 mg. Kitu atveju buvo nurodytas kiekis 200 mg, o rasta tik 22 mg veikliosios medžiagos. Kokia mūsų išvada? Patys gamintojai netiria savo produktų ir nežino jų tikrosios sudėties. Pamatę tokius neatitikimus ruošiamės atlikti ir daugiau panašių tyrimų, kad vartotojai nebūtų klaidinami ir gautų realią informaciją apie maisto papildo sudėtį. Tiesa, tai nėra taip paprasta – reikia susirasti laboratoriją užsienyje, nes Lietuvoje ne visus tyrimus galime atlikti, pasiskaičiuoti kainą ir kiek mes galime sau leisti. Šiuo atveju dalį tyrimų taip pat atlikome užsienyje“, - teigė specialistė.

Gamintojams nurodyta, kad jie etiketėje pateiktų tikslią informaciją, kuri atitiktų VMVT tyrimų rezultatus. Jei gamintojas su tokiu reikalavimu nesutinka, jis turi atlikti savo tyrimus iš naujo ir pateikti duomenis. Pasak pašnekovės, kai kurie gamintojai visai išėmė maisto papildą iš rinkos, kiti, kaip dažniausiai ir būna, sutiko su tarnybos išvadomis.

L. Misiūnaitė paragino vartotojus perkant maisto papildus visada atkreipti dėmesį į veikliosios medžiagos kiekį. Taip pat reikia įvertinti, ar nurodyta gryna veiklioji medžiaga ar ekstraktas. Ekstraktas – tai koncentruota medžiaga, gauta žaliavą apdorojus specialiais tirpikliais. Jame lieka sukoncentruotos veikliosios medžiagos, kurios buvo žaliavoje, tačiau jos kiekis nėra didelis. Pavyzdžiui, tiriant maisto papildus sąnariams, vieno jų etiketėje kaip tik buvo nurodytas ekstrakto kiekis. Tačiau 200 mg ekstrakto buvo rasta vos 22 mg grynos veikliosios medžiagos. Tuo tarpu vartotojai, nežinodami šio skirtumą, gali klaidingai manyti, kad etiketėje ir nurodomas veikliosios medžiagos kiekis. „Taigi žmonėms, perkant maisto papildą, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į jo kainą, bet ir į sudėtį“, - patarė specialistė.

Papildų etiketėse – neteisinga informacija

2013 m. VMVT inspektoriams atlikus 532 patikrinimus maisto papildų gamybos ir didmeninės prekybos įmonėse, taip pat vaistinėse, nustatyti 57 pažeidimai. Daugiausiai neatitikimų teisės aktuose numatytiems reikalavimams rasta maisto papildų didmeninės prekybos įmonėse (51 proc. patikrinimų su pažeidimais). Patikrinimai su pažeidimais papildų gamybos įmonėse sudarė 46 proc., vaistinėse – 20 proc.

Dažniausiai gamintojai ir prekybininkai nesilaikė ženklinimo reikalavimų. Pavyzdžiui, etiketėse buvo neteisingai nurodytas maisto papildo tinkamumo vartoti terminas, sudėtinių dalių pavadinimai, neparašyta, kad sudėtyje yra saldiklių. Kai kurie tiekėjai nepaisė draudimo ant pakuotės rašyti teiginius apie papildo maistingumą ir teigiamą poveikį sveikatai: „turi antiseptinių priešuždegiminių, antivirusinių, priešgrybelinių savybių“, „pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekuojančiomis, ir atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis“.

„Anksčiau pasitaikydavo užrašų, kad maisto papildai gydo ir nuo vėžio, nors pagal reikalavimus nei ant maisto papildo pakuotės, nei jį pristatant reklamoje negali būti tiesiogiai užsimenama apie gydomąsias jo savybes, arba kad jis gali būti vartojamas kaip tam tikrų ligų profilaktikos priemonė. Neleidžiamos jokios sąsajos su gydymu ir sveikata, kad vartotojai nesusipainiotų, jog maisto papildas gali veikti kaip vaistas“, - teigė L. Misiūnaitė.

Taip pat buvo rasta draudžiamų naudoti maisto priedų, neleistinų mineralinių medžiagų, netgi centrinę nervų sistemą dirginančios medžiagos, kurios poveikis panašus į amfetamino. Šiais maisto papildais prekiauti buvo uždrausta.

VMVT gavo ir išnagrinėjo 41 vartotojo skundą, iš kurių 15 pasitvirtino. Daugiausiai žmonių skundėsi dėl maisto papildų ženklinimo ir saugos. Pavyzdžiui, specialistams išnagrinėjus skundą, kuriame vartotojas nurodė, kad maisto papildas sukėlė alergiją mažam vaikui, paaiškėjo, jog gaminio sudėtyje buvo laktozės, nepažymėtos ženklinimo etiketėje.

Pernai surašyta 18 šio įstatymo pažeidimo protokolų už tai, kad reklamuojant papildus jiems buvo priskirtos gydomosios ir profilaktinės savybės. Pavyzdžiui, buvo nurodyta konkreti liga ir organizmo funkcijų sutrikimai, kuriuos gali padėti įveikti tam tikras papildas. Taip pat vienoje iš reklamų akcentuota per kokį laiko tarpą kiek kilogramų padės atsikratyti maisto papildas. VMVT primena, kad nereikėtų tikėti nepagrįstus dalykus ar poveikį žadančiais reklamos teiginiais. Maisto papildai – tai ne vaistiniai preparatai, jie nepasižymi savybėmis, dėl kurių tiktų ligoms gydyti arba jų profilaktikai. Jie taip pat nėra skirti atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas. Maisto papildai – tai produktai, skirti, jei reikia, papildyti įprastinį racioną.

Kiek maisto papildų vartoja Lietuvos gyventojai

Tiesa, Lietuva nėra šalis, kurioje maisto papildų vartojimo paplitimas didžiausias. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus prof. Rimanto Stuko, maisto papildų vartojimas skirtingose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Vakarų Europos šalyse kiekvieną dieną maisto papildus vartoja apie 60 proc. gyventojų. Japonijoje – net apie 80 proc. Mitybos eksperto manymu, toks aukštas maisto papildų vartojimas nėra geras rodiklis, kadangi jis rodo, kad žmonių mityba nėra visavertė. Ne veltui Vokietijoje, Prancūzijoje daug kalbama apie tai, kad žmonės valgo per daug pusgaminių bei kitokio jau paruošto maisto, kurio biologinė vertė nėra didelė. Tokiu atveju iš tiesų prasminga papildyti mitybos racioną maisto papildais.

Lietuvoje, kaip rodo tyrimai, visai maisto papildų nevartoja 35,7 proc. gyventojų, taigi 64 proc. savo mitybos racioną vis dėlto jais papildo. Pasak R. Stuko, didžiausia bėda ta, kad Lietuvos gyventojai maisto papildus dažniausiai vartoja nereguliariai, todėl neprasmingai. Vakarų Europoje nuolat maisto papildus vartoja 60 proc. gyventojų, o Lietuvoje – vos 6 proc. Šešis mėnesius per metus ir daugiau maisto papildus vartoja 7,3 proc., 4-6 mėnesius – 5,7 proc., 2-4 mėnesius – 13,2 proc., 1-2 mėnesius - 12,4 proc. Lietuvos gyventojų.

Taigi viską sudėjus gautųsi, kad racionaliai papildus vartoja 26 proc. gyventojų, o 19,8 proc. tai daro atsitiktinai, t. y. beprasmiškai, tik vėjais išleisdami pinigus.