Pasak Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininko Vaidoto Urbono, deja, dažniausiai liga nustatoma jau vėlyvosiose stadijose.
- Kas yra celiakija?
- Celiakija – tai plonosios žarnos pažeidimas, kuris atsiranda valgant kviečius, rugius ir miežius. Kai žmogus valgo šiuos produktus bet kokiame pavidale (keptus, virtus, šviežius), žarnyne, o vėliau ir visame organizme atsiranda tam tikri pokyčiai. Šiuos pokyčius sukelia baltymai, esantys kviečiuose (gliadinas), rugiuose (sekalinas) ir miežiuose (hordeinas). Celiakija – imuninės kilmės sisteminė paveldima labai dažna virškinamojo trakto liga.
- Koks celiakijos paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje?
- Celiakijos paplitimas bendroje gyventojų populiacijos Europoje – 1 proc. Lietuvoje tikslių šios ligos duomenų iki šiol nebuvo. 2009-2010 metais atlikome tyrime ir nustatėme, kad celiakijos paplitimas tarp vaikų – 1 iš 500. Šis tyrimas paneigė mitą, kad celiakija – reta liga, nes, remiantis 1994-1996 m. duomenimis, buvo manoma, kad preliminarus šios ligos paplitimas – 1 iš 4120 naujagimių. Lietuvoje žinoma apie 150 sergančiųjų celiakija, kiti galbūt serga šia liga, tačiau to nežino. Skaičiuojant statistiškai, Lietuvoje yra apie 20 tūkst. sergančiųjų, tačiau jie nediagnozuoti.
- Ar celiakija serga tik vaikai?
- Celiakija gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad celiakija yra tik vaikų liga. Seniausia pacientė pasaulyje, kuriai pirmą kartą gyvenime diagnozuota celiakija, buvo 94 metų močiutė. Kliniškai liga gali pasireikšti įvairiame amžiuje, dažnais atvejais yra besimptomės ligos formos, kai ligos simptomai yra nespecifiški.
- Kokie celiakijos simptomai?
- Svorio nepriaugimas – vienas iš ryškiausių simptomų. Kitas labai svarbus simptomas – geležies stokos mažakraujystė, kuri gali būti ir suaugusiam, ir vaikui. Jeigu turite tokią bėdą visada pagalvokite, ar tai nėra celiakija.
- Kodėl svarbu kuo anksčiau diagnozuoti celiakiją?
- Šios ligos metu susidaro antikūnai, kurie kovoja prieš nuosavus audinius, todėl negydytos celiakijos atveju žmonės dažniau serga autoimuninėmis ligomis: pirmojo tipo cukriniu diabetu, autoimuniniu tireoiditu, reumatoidiniu artritu ir kitomis. Kita problema yra kaulų tankio sumažėjimas (osteopenija, osteoporozė). Žmonės, ypač vyresnio amžiaus, kuriems lūžinėja kaulai, turėtų dažniau pagalvoti, jog tai galėtų būti ne vien tik estrogenų problema, kas vyresnio amžiaus moterims aktualu, bet neatmetama celiakijos galimybė. Kuo vėliau nustatoma celiakija, tuo didesnė tikimybė, kad bus viena ar kelios celiakijos komplikacijos.
- Kokios negydytos celiakijos komplikacijos?
- Negydoma celiakija gali komplikuotis geležies stokos mažakraujyste, osteoporoze, osteopenija, autoimuninėmis ligomis (autoimuniniu tireoiditu (skydliaukės liga), hepatitu, pirmojo tipo cukriniu diabetu ir kt.), nevaisingumu, persileidimu ir kt. Grėsmingiausia celiakijos komplikacija – plonosios žarnos T limfoma.
- Koks celiakijos gydymas?
- Vienintelis gydymas – begliutenė dieta. Celiakija – neišgydoma, todėl ligonis visą gyvenimą turi laikytis griežtos begliutenės dietos, t. y. nevalgyti kviečių, rugių, miežių, jų gaminių ir išvestinių rūšių kultūrų, pvz., kvietrugių. Šis gydymas yra labai efektyvus. Jeigu prisilaikysi dietos, būsi sveikas. Be to, duona, košes, bandeles ar sausainius sergantiesiems celiakija gali atstoti specialūs begliuteniai maisto produktai. Vaikams iki 18 metų amžiaus begliutenius miltus kompensuoja valstybė.
Patarimų kaip gyventi su celiakija gali suteikti Nacionalinė celiakijos ir maisto netoleravimo draugija. Daugiau informacijos galite rasti internetiniame puslapyje www.celiakija.lt.
