Pagal oficialią statistiką susirgimų kirmėlėmis mažėja, tačiau taip yra todėl, kad pastaruoju metu nebėra privalomų profilaktinių patikrinimų, taigi tikrieji skaičiai gali būti didesni, juolab kad parazitiniai susirgimai neturi jokių aiškių simptomų. Pavyzdžiui, pradėjus trūkti vitaminų, atsiradus mažakraujystei retai kada pagalvojama, kad kaltos gali būti kirmėlės.
Beje, ne iš piršto laužta nuostata, kad turint kirmėlių labiau norisi saldumynų. Ypač spalinėms reikalinga gliukozė, iš kurios jos gauna energijos. Kadangi kirmėlės sunaudoja gliukozę, organizmui jos ima trūkti. Todėl šiuo metu netgi kalbama apie tai, kad sumažinus cukraus kiekį mityboje galima padėti organizmui atsikratyti ir kirmėlėmis.
Viena kirmėlė padeda nuo 10 iki 250 tūkst. kiaušinėlių
„Pernai buvo registruoti 1994 parazitiniai susirgimai. Iš jų kirmėlinių susirgimų buvo 1810, enterobiozės, kurią sukelia spalinės, 1489. Taigi enterobiozė sudaro 82 proc. visų kirmėlinių susirgimų. Šia liga dažniausiai serga darželius lankantys vaikai. Subrendusios kirmėlaitės iš žarnyno ima šalintis pro išeinamąją angą, dažniausiai naktį. Jos išskiria odą graužiančias medžiagas, todėl tas vietas niežti. Be to, iššliaužusios kirmėlės padeda kiaušinėlius, kurie per keturias valandas subręsta. Taigi kiaušinėlių pribyra visur – ant patalynės, drabužių, rankų.
Simptomai nėra ypatingi – tiesiog vaikas tampa irzlus, gali nenorėti valgyti. Jei tėvai nepastebi problemos, vaikas gali sirgti metų metus, dėl to silpnėja jo fizinis ir psichinis vystymasis. Mergaitėms spalinės gali nušliaužti ir iki lytinių organų bei ten sukelti niežulį. Tačiau problemą pastebėti gana sudėtinga, kadangi kirmėlės nesišalina kasdien. Užsikrėtus pirmasis jų šalinimasis vyksta po 30 dienų. Niežulys trunka 1-2 dienas, o po to kuriam laikui praeina. Tuo tarpu kiaušinėliai aplinkoje pasklinda ir po kelių savaičių simptomai vėl atsiranda – niežulys, mažėja dėmesio koncentracija, blogai išsimiegama. Be to, visos kirmėlės slopina imunitetą, todėl žmogus tampa neatsparus ir kitiems susirgimams, taip pat gali nesusidaryti reikiamas imunitetas po skiepų“, - pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Šios ligos gydymas labai paprastas, tačiau vartojant vaistus labai svarbu didelį dėmesį skirti higienai: kasdien keisti patalynę, išskalbus ją lyginti karštu lygintuvu, dažnai valyti dulkes, o skudurėlius skalbti 60 laipsnių vandenyje. Taip pat karštu vandeniu reikia apiplauti vonios kraštus po vaiko maudymo. Pasak pašnekovės, išnaikinti šią ligą labai sunku, nes vos tik aplinkoje atsiranda spalinių infekcija sergantis žmogus, labai greitai užsikrečiama iš naujo. Kiaušinėliai aplinkoje išsilaiko iki keturių savaičių ir yra labai arti žmogaus.
Kita pagal gausumą parazitinė liga – askaridozė (218 atvejų). Ją sukelia jau stambesnė, iki 10 cm galinti išaugti kirmėlė. Užsikrečiama nuo nešvarių vaisių, daržovių, rankų. Iš pradžių iš kiaušinėlio išsirita maža lervutė, kuri per žarnų kapiliarus patenka į kraują ir pradeda migruoti – gali nukeliauti į plaučius, patenka į ryklę ir žmogus ją antrą kartą nuryja. Tuomet žarnyne ji išsivysto iki suaugusios kirmėlės. Kol lervutė migruoja, atsiranda sausas kosulys, kurio priežasties nepavyksta nustatyti. Vėliau, kai kirmėlė apsigyvena žarnyne, jis išnyksta, tačiau gali atsirasti su žarnynu susijusių simptomų – blogas apetitas, nedidelis viduriavimas, odos išbėrimai, alerginės reakcijos. Mat kirmėlės išskiria savo medžiagų apykaitos produktus, kurie įjautrina žmogaus organizmą.
„Žmogaus organizme askaridė gali gyventi 1-1,5 metų. Be to, visi šie parazitai labai vislūs, išskiria labai daug kiaušinėlių. Viena askaridė gali padėti 250 tūkst. kiaušinėlių“, – aiškino gydytoja A. Bartulienė.
Lervos gali keliauti po visą organizmą
Toliau pagal dažnumą seka toksoplazmozė, kurią sukelia ne kirmėlės, bet pirmuonys. Lietuvoje pernai jos registruota 111 atvejų ir vienas įgimtas atvejis. Ligos simptomai būna panašūs į gripo: raumenų, galvos, gerklės skausmai, padidėję limfmazgiai, karščiavimas, bendras silpnumas. Jie tęsiasi apie dvi savaites. Akių toksoplazmozei būdingas akių skausmas, susilpnėjęs regėjimas, akių paraudimas, kartais ašarojimas. Ši liga ypač pavojinga nėščioms moterims.
Žmogus toksoplazmoze gali užsikrėsti (apie 70 proc. atvejų) vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą užkrėstą mėsą (ypač kiaulieną, avieną, elnieną), vandenį, vaisius ir daržoves, taip pat maistą, kurio ruošimui naudoti virtuvės įrankiai, aplinkos paviršiai turėjo sąlytį su užkrėsta žalia mėsa, vaisiais, daržovėmis. Taip pat žmogus gali užsikrėsti atsitiktinai į burną patekus toksoplazmozės sukėlėjams, jam tvarkant katės smėlio dėžę, liečiant aplinkos daiktus, kurie buvo užkrėsti katės išmatomis, dirbant sode. Mat infekcijos šaltinis yra katės, kurios platina ligą. Nuo jų išmatomis užterštos aplinkos jau gali užsikrėsti visi – ir žmonės, ir gyvūnai. Tuomet gyvūnų mėsoje susidaro cistos. Valgydamas tokią mėsą užsikrečia ir žmogus.
Manoma, kad įvairiose šalyse užsikrėtę toksoplazmomis yra nuo 6 iki 94 proc. žmonių, tačiau turinčių ligos simptomų labai mažai. Parazito paplitimas skiriasi įvairiuose pasaulio regionuose ir priklauso nuo maitinimosi įpročių, higienos ir klimato sąlygų. Europoje toksoplazmoze užsikrėtę yra 15–85 proc. asmenų. Prancūzijoje, kur pagal tradiciją mėsa valgoma mažiau išvirusi ar iškepusi negu Didžiojoje Britanijoje, 80 proc. prancūzų turi antikūnų prieš toksoplazmas, lyginant su 29 proc. anglų. Lietuvoje tokių asmenų yra 40–55 proc.
Dar viena nemaloni parazitinė liga, kurią platina katės ir šunys, vadinama toksokaroze. Pernai registruoti 63 šios ligos atvejai. Šių maždaug 10 cm kirmėlių kiaušinėliai aplinkoje išsilaiko net iki ketverių metų. Prarijus kiaušinėlį, kuris patenka į mūsų žarnyną nuo užterštų objektų – daržovių, vaisių, dulkių (jos patenka ant maisto iškylaujant), atvirų telkinių vandens, jeigu juo plaunami vaisiai, pirmiausiai išsirita lervutės, kurios patenka į kraujotaką ir keliauja po visą organizmą. Jos gali apsistoti raumenyse, nukeliauti į širdį, akis ir pažeisti šiuos organus. Dažnas simptomas – nedidelė, maždaug 37,2 laipsnio temperatūra, kuri pakankamai alina organizmą, sausas kosulys, ypač naktį, gan stiprios alerginės reakcijos. Kartais ši liga netgi imituoja astmą. Prieš keletą metų buvo tiriami astma sirgę vaikai. Paaiškėjo, kad dalis jų sirgo toksokaroze.
Kaspinuotis išauga net iki 10 metrų
Pasak A. Bartulienės, labai sunki liga yra echinokokozė, kurią sukelia kaspinuočiai. Pernai registruoti 25 jos atvejai. Pirminis jų platinimo šaltinis – šunys, dažniausiai gyvenantys kaime, ir lapės (Lietuvoje užsikrėtę 58 proc. lapių). Jų organizme išsivysto mažas kelių milimetrų ilgio kaspinuotis, kurio nareliai su išmatomis patenka į aplinką. Iš naminių gyvūnų dažniausiai užsikrečia kiaulės. Žmogus gali užsikrėsti arba nuo jų mėsos, arba nuo aplinkos, kurioje yra kiaušinėlių.
Žmogus yra tarpinis šio parazito šeimininkas. Kitaip tariant, mūsų organizme išsirita tik lerva, kuri paprastai apsigyvena kepenyse, rečiau – plaučiuose. Dėl to organuose formuojasi cistos, kurios gali užaugti net iki 30-40 cm. Be to, labai ilgas šios ligos inkubacinis periodas – nuo 5 iki 15 metų. Ir kai atsiranda kažkokie su kepenimis susiję simptomai, liga jau būna toli pažengusi. Alveolinė ligos forma apraizgo organus kaip vėžys ir nepasiduoda operacijai. Todėl nuo šios ligos didelis mirštamumas. Kita vertus, laiku pradėjus gydytis žmonės išgyvena ir 10-15 metų, tačiau iš esmės jiems visą gyvenimą reikia vartoti vaistus.
Kai kurie kaspinuočiai organizme gali išaugti iki įspūdingo ilgio. Pavyzdžiui, per pastaruosius 10 metų buvo nustatytas 1 kiaulinis kaspinuotis, 6 mažieji kaspinuočiai ir 10 žuvinių kaspinuočių. Kiaulinis kaspinuotis gali išaugti nuo 3 iki 4 metrų, o žuvinis kaspinuotis – net iki 10 metrų. Užsikrėsti juo galima valgant cistų su kaspinuočio galvute ir kakleliu turinčią mėsą arba žuvį. Žuvinis kaspinuotis gali gyventi organizme net iki 10 metų.
„Nors kaspinuočiai yra dideli, taip lengvai nepagaunami. Jie iš žarnyno išsiurbia visas maistingas medžiagas, taigi jų pradeda trūkti. Todėl atsiranda gana neaiškūs simptomai – žmogus jaučia silpnumą, neturi apetito arba jis labai padidėja, paviduriuoja, tam tikrais atvejais gali išsivystyti anemija“, - teigė A. Bartulienė. Pernai buvo registruoti du kaspinuočio atvejai.
Taip pat Lietuvoje vis dar registruojama trichineliozės atvejų. „Ji plinta per kiaulieną ir šernieną. Nors mėsa Lietuvoje tikrinama, didžiausia problema – maži ūkiai, kai gyvuliai auginami savo poreikiams. Į žmogaus žarnyną patenka lerva, kuri pradeda daugintis gyvomis lervutėmis. Per žarnų kapiliarus jos patenka į kraują ir pradeda migruoti – į kramtomuosius, tarpšonkaulinius raumenis, diafragmą. Ligai būdinga aukšta temperatūra, skausmas, kartais patinsta veidas, paakiai, atsiranda rankų, krūtinės skausmas. Jei lervos numigruoja į širdį, atsiranda šio organo funkcijos sutrikimai. Ligos eiga gali būti labai sunki“, - sakė A. Bartulienė.
Kaip atsikratyti nepageidaujamų „gyventojų“
Pasak specialistės, visų parazitinių ligų profilaktika labai paprasta – plauti rankas, vaisius, daržoves, uogas. „Valgyti miške neplautas uogas, rūgštynes ar kiškio kopūstus yra pavojinga. Dažnai žmonės įsitikinę, kad ir jų sodas švarus, todėl neplauna ne nuo žemės paimto obuolio, tačiau reikia žinoti, kad lapės šiandien yra labai priartėjusios prie sodybų. Jos nebijo nei žmonių, nei mašinų, o savo teritoriją žymi išmatomis. Mes galime nematyti laukinių gyvūnų išmatų, bet laukiniai gyvūnai vis tiek žymisi teritorijas, po to lietus ir vėjas jų išmatas paskleidžia ir atskirų krūvų nebesimato. Taip platinamos ligos“, - įspėjo A. Bartulienė.
Iškylaujant maistą ji patarė laikyti sandariuose indeliuose, kadangi kiaušinėliai yra labai lengvi ir pateka visur su dulkėmis, musėmis ar kitais vabzdžiais. Atviri telkiniai nėra tokie pavojingi, nes jei ir pateka į juos užkratas, paprastai jis būna labai atskiestas. Tačiau tokiame vandenyje nereikėtų plauti vaisių ar daržovių. Beje, aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje kiaušinėliai žūva.
Profilaktiškai, nežinant, ar jų reikia, gerti vaistų nuo kirminų specialistė nerekomendavo. Pirmiausiai tai labai stiprūs vaistai, turintys mūsų organizmui pašalinį poveikį. Be to, pastebėta, kad šiuos vaistus vartojant be reikalo vystosi atsparumas jiems, kaip ir antibiotikų atveju. Jei vartosime juos nesaikingai, tiesiog nebeturėsime, kuo gydyti parazitus. Jei kyla įtarimų, visada tikslingiau išsitirti, juolab kad dauguma tyrimų nėra sudėtingi.
Žolininkė Dominika Balčiūnė parazitų profilaktika užsiimti pataria natūraliomis priemonėmis. Štai vienas iš jos receptų. Lygiomis dalimis po valgomą šaukštą imame džiovinto pelyno, britkrėslės (šį augalą tikrai matėme pakelėse), gvazdikėlių, sumalame kavamale ir įdedame medaus (tik tiek, kad suliptų). Padarome žirnio dydžio rutuliukus. Kas rytą suplojame vieną žirniuką kaip tabletę ir nuryjame užsigerdami vandeniu ant tuščio skrandžio. Vakare praėjus valandai po vakarienės darome tą patį. Po jų nevalgyti reikia 40 min. Gydymo kursas – vienas mėnuo.
„Kai žirniukai pasibaigs, kirmėlės bus išnaikintos. Po savaitės reikėtų gydymo kursą pakartoti, nes iš likusių kiaušinėlių gali išsiristi kita kirmėlių vada. Kas tikisi kad neturi kirmėlių, labai klysta.
Kirmėlės yra pagrindinis ligų užkratas, nes veisiasi žarnyne. Jos ne tik suryja visą geriausią suvalgytą maistą mūsų žarnyne, bet po to dar ir tuštinasi, o jų išmatos patenka į kraują ir užteršia jį“, - teigia žolininkė.
Lietuvos vegetarų draugijos vadovė Ksavera Vaištarienė taip pat vertina pelyną kaip puikų parazitų priešą. Šis augalas turi eterinių aliejų, karčiųjų medžiagų, gintaro ir obuolių rūgščių, flavanoidų, rauginių medžiagų, vitamino C, karotino. Džiovintus pelyno stiebelius reikia susmulkinti kavamale. Trečdalį arbatinio šaukštelio miltelių kas rytą nevalgius užsipilti ant liežuvio galo ir nuryti užsigeriant 2-3 gurkšniais vandens. Po 12-14 dienų padaryti 3-4 savaičių pertrauką ir vėl pakartoti kursą. Tokiu būdu išsivalyti nuo parazitų sveikuolė pataria du kartus per metus. Pasak jos, galima gerti ir pelyno arbatą, tačiau pastaroji labai karti, o miltukų skonio nė nespėsime pajusti.
Galima rasti ir sudėtingesnių valymosi receptų. Pavyzdžiui, yra 15 dienų kursas, kuriam prireiks smulkinto džiovinto pelyno, smulkintų džiovintų gvazdikėlių ir juodojo graikinio riešuto (galima įsigyti jo tablečių). Pirmą dieną prieš pusryčius reikia suvalgyti arbatinį šaukštelį pelyno, prieš pietus – arbatinį šaukštelį gvazdikėlio, prieš vakarienę – dvi juodojo graikinio riešuto tabletes.
Antra dieną atitinkamai – 2 arbatiniai šaukšteliai pelyno, 2 arbatiniai šaukšteliai gvazdikėlio, 1 juodojo graikinio riešuto tabletė.
Toliau schema kartojasi kas dieną pridedant po vieną šaukštelį pelyno ir gvazdikėlių, tačiau geriant tik po vieną juodojo graikinio riešuto tabletę. Taigi penkioliktą dieną jau gersite po 15 šaukštelių pelyno ir gvazdikėlių. Šiuo atveju sunkiausiai toleruojami gvazdikėliai.
Pasak natūralios medicinos propaguotojų, žmogaus organizmas yra daugelio parazitų rūšių gyvenamoji vieta. Tai organizmai, iš mūsų atima nemažą dalį naudingų medžiagų bei išskiria toksinus, kurie yra stiprūs nuodai mūsų organizmui. Jei sergate lėtinėmis sąnarių, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligomis, nuolatos blogai jaučiatės, krinta arba auga svoris, nuolat kamuoja alkio jausmas, vidurių pūtimas, laisvumas arba užkietėjimas, nesiseka nustatyti ligos diagnozės, ilgai ir neefektingai gydotės, jus kankina neaiškios kilmės skausmai, odos niežėjimas, alerginiai bėrimai, pasikartojantis karščiavimas su raumenų skausmais – labai tikėtina, kad organizme gyvena parazitai.
