Valytis žarnyną tampa madinga

Pagal Lietuvoje gerai žinomo rusų gyduolio Genadijaus Malachovo teoriją, vykstant medžiagų apykaitai mūsų organizme išsiskiria šlakai. Jeigu žmogaus mityba ir gyvenimo būdas dar labiau skatina jų gamybą, šlakų prisikaupia ypatingai daug ir organizmas su jais nebesusitvarko. Tuomet prasideda ligos – nuo paprasčiausios slogos iki labai rimtų lėtinių susirgimų.

Knygos apie organizmo valymą autoriaus teigimu, jei mūsų kūnas būtų skaidrus, savo storojoje žarnoje pamatytų daugiau nei 10 kg sukietėjusių, prie sienelių prilipusių fekalijų arba 1-2 litrus panašių į rudus vandens augalus gleivių, kuriose knibžda kirminai, kurios įprastu būdu nepasišalina. Ne mažiau mus sukrėstų, ir kaip atrodo kepenys, kuriose pilna skirtingų spalvų akmenukų, arba jos užterštos tamsia mase. Daugelio inkstai būtų pilni smėlio, o kai kurių prikimšti akmenų, ką jau kalbėti apie nuosėdas sausgyslėse bei raiščiuose.

Todėl esą nieko keista, kad žmonės mėnesių mėnesius gydosi saujomis tablečių, tačiau nesveiksta. Tuo tarpu po organizmo valymo kurso daugelis visiškai pasveiksta.

Paprasčiausias apsivalymo būdas, kurį savo knygose siūlo G. Malachovas, yra žarnyno valymas naudojant 1,5-2 litrų klizmą. Ją išbandę tikina, kad valantis žarnyną kartą per savaitę apima malonus lengvumo jausmas, pagaliau pradedama galvoti apie tai, kokį maistą norisi įdėti. Tiesa, kantrybės reikia, kadangi prieš pereinant prie klizmos kartą per savaitę, teorijos autorius pataria praeiti parengiamąjį etapą, kai klizmuotis tenka pirmą savaitę kasdien, vėliau – kas antrą dieną, kas trečią ir pan. Klizmai reikia naudoti drungną virintą vandenį su pusės citrinos sultimis. Procesas trunka maždaug 40 min.

Kam klizmos nepriimtinos, geria druskos tirpalą. Reikia į 1,5 litro šilto vandens įberti 1,5 šaukšto druskos ir išspausti 2 citrinų sulčių. Šis skystis ryte nevalgius išgeriamas per 1,5 valandos. Išgėrus tirpalo organizmas ima švarintis. Tą dieną patartina valgyti tik košę.

Pastaruoju metu ne mažiau populiarus, nepaisant to, kad labai brangus, žarnyno valymas modernia įranga – hidrokolonterapija. Teigiama, kad ši procedūra malonesnė nei klizma ir išvalo didesnę žarnyno dalį.

Medikų nuomonės išsiskiria

Limas Kupčinskas
Pasak Lietuvos gastroentorologų draugijos prezidento, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovo prof. Limo Kupčinsko, žarnyno valymas – tiek elementari klizma, tiek brangiai kainuojanti šiuolaikinė hidrokolonterapija, iš esmės nieko bendra su medicina ir sveikata neturi – tai higienos procedūra, lygiavertė dantų valymui. „Pavyzdžiui, Anglijoje ją atlieka sanitarai, o šios „plovyklos“ paprastai būna prie manikiūro ir pedikiūro kabinetų. Bet koks gydymo būdas remiasi prieš tai atliktais klinikiniais tyrimais, kai vienai grupei jis skiriamas, kitai netaikomas arba taikomas placebas. Šiuo atveju nieko panašaus nėra atlikta“, - teigė medikas.

Anot jo, jei šiomis procedūromis susižavi sveikas ar bent jau rimtomis ligomis nesergantis žmogus, jos nepakenks. Tačiau jei žmogaus žarnyne vyksta uždegiminiai procesai ar vidurių užkietėjimą sukelia storosios žarnos vėžys, gali būti labai liūdnos pasekmės.

„Dažnai spekuliuojama blogosiomis ir gerosiomis žarnyno bakterijomis. Tačiau žmogaus žarnyno mikroflora įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir ne taip lengva jas pakeisti. Netgi po gydymo antibiotikais prislopinta mikroflora dažniausiai atsistato savaime. Todėl teiginys, kad bus išplauta bloga mikroflora ir atsistatys gera, niekuo nepagrįstas. Beje, mano praktikoje pasitaikė atvejis, kai žmogų įtikino, kad reikia plauti žarnyną, tačiau jis tuo metu susirgo sinusitu, gėrė gana stiprius antibiotikus ir tuo pat metu plovėsi žarnyną. Tokio derinio žarnyno flora neatlaikė ir jis susirgo specifine liga, kurios metu labai išsiderina žarnyno mikroflora“, - sakė L. Kupčinskas.

Tuo tarpu Santariškių klinikų gydytoja dr. Natalja Zaks, dirbanti su storosios žarnos vėžiu sergančiais pacientais, atviravo neesanti natūralios medicinos atstovų propaguojamo žarnyno valymo priešininkė. Pasak jos, labai svarbu, kad nebūtų vidurių užkietėjimo. Mat užkietėjus viduriams žarnyne užsistovėję maisto likučiai pūva, dėl to susidaro medžiagų, kurios skatina žarnyno vėžio atsiradimą.

„Pati du kartus valiausi žarnyną ir likau patenkinta. Vieną kartą tai dariau po sunkiai persirgtos dizenterijos. Teko būti mokslinėje Amerikos chirurgų konferencijoje, kurios metu žarnyno valymas nuskambėjo kaip papildomas vidurių užkietėjimo sutrikimų gydymo būdas, tiesa, ne pagrindinis. Kai kurie baiminasi, kad bus išplautos visos baterijos, taip pat ir gerosios. Tai neįmanoma. Gerąsias bakterijas galima sunaikinti antibiotikais. Žinoma, žarnyno valymas – ne panacėja, bet kaip papildomas gydymo būdas visai priimtinas. Kita vertus, jeigu žmogus maitinasi sveikai, valgo daug vaisių, daržovių, ląstelienos, geria daug vandens, tuomet į gamtos reikalus nėra ko kištis, nes jie vyksta natūraliai. Be reikalo plauti žarnyno, tik profilaktiškai, tikrai nereikia. Gamta pati viskuo pasirūpins. Jeigu yra problemų su virškinimu, pirmiausiai reikia pamėginti pakeisti mitybą. Žmonės labai neteisingai daro iš karto griebdamiesi laisvinamųjų vaistų. Dėl šių vaistų poveikio žarnynas pradeda „simuliuoti“, nebeveikti, todėl išsituštinama tik su vaistais. Galiausiai ateina metas, kai ir jie nepadeda“, - teigė pašnekovė.

Specialistai: kodėl valymosi poveikis ilgai netrunka

Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit taip pat patikino, kad organizmo valymo metodikų teigiamas poveikis sveikatai moksliškai neįrodytas.

„Joks organizmo valymas nepadės, jei buvo valgoma bet kaip. Man vis tiek tenka konsultuoti pacientus, kurie valėsi organizmą. Taigi jei ir būna efektas, jis trumpalaikis. Organizmo valymo metodikos nedraudžiamos, bet gydytojai jų nerekomenduoja. Sveika mityba remiasi subalansuota pagrindinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) procentine išraiška. Tik tuomet, jei žmogus laikosi šios subalansuotos mitybos porą mėnesių, trečią mėnesį jau gali kartą per savaitę arba du kartus per mėnesį taikyti iškrovos dieną, kai valgomas vienas produktas: pavyzdžiui, tik daržovės, tik pieno produktai, tik mėsa ir pan. Valgoma gerokai mažiau, tačiau įprastu režimu, tarkime, tris kartus per dieną, kad organizmui nebūtų streso. Iškrovos dienų tik su vandeniu nerekomenduoju“, - teigė pašnekovė.

Jei žmogų kamuoja vidurių užkietėjimas, pasak dietologės, pirmiausiai reikia išbandyti ne klizmą, bet maistą. Klizmos paprastai taikomos tik prieš medicinines procedūras arba po operacijų.

„Vidurių užkietėjimas mediciniškai konstatuojamas, kai tuštinamasi rečiau kaip tris kartus per savaitę ir tai tęsiasi šešias savaites. Kiek aš susiduriu, labai dažnai viduriai užkietėję dėl to, kad žmonės geria nepakankamai vandens. Retas kuris išgeria pusantro litro, o jei viduriai linkę kietėti, išgerti reikėtų 2 litrus ir daugiau, sumažinti kavos vartojimą iki 2 puodelių ir valgyti daugiau vaisių bei daržovių. Subalansuotoje mityboje jų turėtų būti 350-500 g, o esant vidurių užkietėjimui – net iki 700 g. Nuo vidurių užkietėjimo gerai padeda linų sėmenys, kviečių sėlenos. Reikėtų pradėti nuo vieno arbatinio šaukštelio ir palaipsniui didinti iki 2 valgomų šaukštų.

Pasak lietuvių mitybos tyrimų, pagrindinės mūsų klaidos ir yra nepakankamas vandens, daržovių bei grūdinių produktų vartojimas, per daug riebalų, per daug kepto maisto ir alkoholio. Bėda, ta, kad neteisingos mitybos pasekmės neatsiranda iš karto. Jei šiandien suvalgysite cepelinų, rytoj nieko nepajusite, bet kai šitaip valgote 10 metų, tikrai atsiranda problemų su kraujagyslių sistema. Taip pat ir teisingos mitybos įpročių poveikiui pasireikšti, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, reikia net 18 mėnesių. Taigi mėnesio sveikai maitintis nepakanka. Tačiau po mėnesio, vėliausiai po trijų, žmogus teigiamą poveikį jau pajunta, pavyzdžiui, atsiranda daugiau energijos, todėl labai dažnai nebenori grįžti atgal“, - pasakojo R. Petereit.

Dainius Kepenis
Skeptiškai organizmo valymą vertina ir Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis. „Tie, kurie kalba apie valymą, sistemiškai negyvena sveikai. Tai tas pats, kaip kartą per metus išsivalyti butą, vienkartinis, mados dalykas, skirtas žmonėms, kurie tingi gyventi sveikai. Aišku, prasiklizmavimas, kepenų valymas turi tam tikrą teigiamą poveikį, ypač jei žmogus – didelis mėsėdis. Tačiau daug naudingiau įprasti neužteršti savo organizmo“, - įsitikinęs pašnekovas.

Paklaustas, kodėl organizmo valymu užsiima ir tie žmonės, kurie stengiasi gyventi bei maitintis sveikai, D. Kepenis svarstė, kad tai daugiau susiję su psichologiniais, bet ne su fiziologiniais dalykais.

„Kiek aš stebiu tuos žmones, kurie valosi organizmą ir kurie jo nesivalo, bet gyvena sveikai, nematau jokių skirtumų. Esmė ta, kad jei žmonės pajunta tam tikrus organizmo sutrikimus, valymo pagalba jie bando ieškoti palengvėjimo. Tokiu atveju iš tiesų galima šiek tiek išspręsti problemą, bet jei problemų nėra, valytis nėra tikslo. Mano manymu, pats geriausias valymas – priešvelykinis ar prieškalėdinis pasninkas. O visa kita – mada. Jei žmogus serga, tuomet organizmo valymas geriau negu vaistai. Bet jei gyvenama sveikai, nei viduriai kietėja, nei galvą skauda, nei sąnarius, nei dar kokių nors problemų kyla“, - svarstė sveikuolis.

Pasak jo, žmonės, kurie anksčiau nesirūpino savo kūnu, po tokio valymo iš tiesų pajunta didelį palengvėjimą. Tačiau ši būsena laikina, todėl po kurio laiko, jei nesistengiama keisti gyvenimo būdo, vėl norisi valytis, o medikai ne veltui turi tokią patarlę: „Dėl to švarumo nebus atsparumo“. Kai valomasi pernelyg uoliai, sutrinka organizmo atsparumas. Negalima kištis ten, kur organizmas gali tvarkytis savarankiškai.

Organizmo valymosi receptai – nuo sąnarių iki smegenų

Egzistuoja ir daugybė kitų organizmo valymo receptų. Pavyzdžiui, tam puikiai tinka sėlenos. Šaukštą sėlenų reikia užpilti litru vandens ir išgerti. Po to nevalgyti bent kelias valandas ir daug gerti. Papildomai reikėtų išgerti 1-2 litrus vandens. Dar vienas būdas – su pelyno žole: pelyno stiebelius susmulkinti iki miltelių ir kas rytą nevalgius trečdalį šaukštelio nuryti užsigeriant keliais gurkšniais vandens. Taip valyti organizmą siūlomą 12-14 dienų, tuomet padaryti 3-4 savaičių pertrauką ir vėl pakartoti kursą.

Pasirodo, valyti reikia net smegenis. Populiarus galvos kraujagyslių valymo būdas – česnakai. Reikia sumalti vieną česnaką, užpilti stikline nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus, parą palaikyti šaldytuve ir įmaišyti 1 citrinos sultis. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį, jį sumaišius su tokiu pat kiekiu citrinos sulčių, 3 kartus per dieną likus pusvalandžiui iki valgio. Gydymo kursas trunka 3 mėnesius.

Vienas iš receptų, kaip valyti kraują, - 100 ml dilgėlių sulčių sumaišyti su tokiu pat kiekiu obuolių sulčių ir išgerti likus 30 minučių iki pusryčių. Gydymo trukmė – 20 dienų. Po 10 dienų pertraukos galima pakartoti. Tiesa, šis būdas visiems netinka, kadangi dilgėlė tirština kraują.

Kepenų ir tulžies latakus siūloma valyti arbūzais ir melionais. Jų gausiai valgyti reikėtų 1-2 mėnesius.

Taip pat galima rasti ne vieną inkstų valymo receptą. Pavyzdžiui, arbatinį šaukštelį petražolių sėklų užpilkite 500 ml verdančio vandens ir palikite nakčiai termose. Tuo pat metu nuplaukite verdančiu vandeniu 2 valgomus šaukštus razinų ir užpilkite jas 200 ml verdančio vandens. Abu tirpalus po 100 ml siūloma gerti septynias dienas po 2-3 kartus.

Sveikuolė: žarnyną ir kepenis valytis verta

Lietuvos vegetarų sąjungos prezidentei Ksaverai Vaištarienei vienintelis priimtinas organizmo valymo metodas – kepenų valymo procedūra. Apie tai ji netgi yra parašiusi knygą. Pati savo aprašytu ne itin skaniai skambančiu metodu, kurio metu reikia gerti tulžį varančios arbatos, karčiosios druskos, šviežiai spaustų greipfrutų sulčių ir net pusę stiklinės aliejaus, valėsi net keliolika kartų.

Sunkią ligą, grėsusią visišku neįgalumu, prieš kelis dešimtmečius ji išsigydė drastiškai badaudama 40 dienų. Ji nėra kategoriškai nusiteikusi ir prieš organizmo valymą, sutinka, kad jį valantis sveikata gerėja. Tačiau tai daryti pataria ne klizmomis ar šiuo metu madingais žarnyno valymo aparatais, bet vidurius laisvinančiomis arbatomis – žolelių ar tiesiog stiklinėje vandens ištirpinus šaukštą karčiosios arbatos. Tokiu būdu mes tikrai nepakenksime žarnyno mikroflorai. Puikus bei natūralus organizmo valymo būdas – ir viena iškrovos diena per savaitę, kai nieko nevalgoma. Anot jos, tą dieną reikėtų ir negerti – nebent vakare, nes kai organizmas negauna maisto, skystis labai apkrauna inkstus.

Badauti ilgiau K. Vaištarienė kitų neragina – esą žmogus turi būti labai stiprios valios ir labai tikėti rezultatu. Pasak jos, šiuolaikiniams žmonėms labiau tinka 10-20 dienų košių dietos. Per jas susitvarko inkstų veikla bei dvigubai geriau pradeda veikti limfa. Pavyzdžiui, yra labai veiksminga japonų mokslininko Žoržo Ozavos grikių dieta.

Anot K. Vaištarienės, jei kūnas yra užterštas, nedirba inkstai, kurie turėtų šalinti teršalus, o limfa nenuneša maisto į ląsteles, nes ji neteka. Todėl pirmiausiai ji pataria išvalyti organizmą atsisakant produktų, kurie klijuoja limfą – pieno, varškės, sūrio, mėsos. Anot jos, moteriai per dieną baltyminio maisto reikia vos 100 g, vyrams – iki 150 g.

Jos teigimu, žmonės šiandien per daug valgo, todėl ir serga. Per parą žmogui esą užtenka vos 1 kg 200 g maisto: 400 g daržovių, 300 g vaisių, 200 g duonos, 200 g košių, 100-150 g baltyminio maisto. „Iš esmės visai dienai užtektų gerų pietų, tiesiog jų patiekalus reikėtų išdalinti visai dienai. Pavyzdžiui, pietums visiškai užtektų antro patiekalo, prieš tai išgėrus stiklinę vandens ar arbatos. Sriubą su duona galima suvalgyti vakare, o ryte tinka arbata su rieke duonos ir avokadu. Žmogus tiek valgydamas tikrai išliks gyvybingas. Tik pirmenybę reikia teikti žalioms daržovėms ir sėkloms“, - teigė sveikuolė, pati gyvenanti pagal šiuos principus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (199)