Psichologai jau kuris laikas žino, kad traumos gali sukelti tokius elgesio sutrikimus kaip depresija, kuri gali būti paveldima iš vienos kartos į kitą, rašo „The Telegraph“.
„Taip pat yra ligų, pavyzdžiui, bipolinis sutrikimas, kuris taip pat gali būti paveldimas, bet atsekti jį iki konkretaus geno neįmanoma“, - sakė Ciuricho universiteto profesorė Isabelle Mansuy.
Dabar mokslininkai nustatė, kad didelis stresas pakeičia mikro RNR molekulių, kurios padeda reguliuoti genus, gamybą.
Tokios molekulės buvo aptiktos spermoje. Tai leidžia manyti, kad jos gali būti perduotos ateities kartoms.
Pelėms, kurios patyrė daug streso, pasireiškė depresijos simptomai ir sulėtėjo jų medžiagų apykaita.
Tokie patys elgesio simptomai buvo būdingi ir jų jaunikliams, nors jie patys jokio traumuojančio streso nepatyrė. Minimi pokyčiai buvo pastebėti net ir trečioje pelių kartoje.
„Pirmą kartą sugebėjome parodyti, kad traumuojanti patirtis turi ilgalaikės įtakos medžiagų apykaitai ir kad šie pokyčiai yra paveldimi“, - sakė profesorė I. Mansuy.
„Spermoje nustatę mikro RNR disbalansą, radome svarbų faktorių, per kurį traumos gali būti perduotos palikuonims“.
„Labiausiai tikėtina, kad visa tai priklauso įvykių grandinei, kuri organizme prasideda nuo padidėjusios streso hormonų gamybos“, - teigė ji.
Po traumuojančios patirties pelės elgėsi akivaizdžiai kitaip: jos iš dalies prarado natūralų polinkį vengti atvirų vietų bei šviesos ir pradėjo demonstruoti depresyvaus elgesio požymius.
I.Mansuy su savo komanda dabar tyrinėja mikro RNR vaidmenį žmonių organizme, kad patikrintų, ar tas pats galioja ir žmonėms.
Jeigu pavyktų parodyti, kad traumą sukelia sutrikusi pusiausvyra kraujyje, tuomet būtų galima išrasti testus, kurie diagnozuotų paveldėtą polinkį sirgti depresija.
Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Neuroscience“.
