Kuo gresia, kai chloro būna per daug arba per mažai
Pasak Visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, nors higienos norma numato galimybę dezinfekuoti ir kitokiomis, ekologiškesnėmis priemonėmis, bent jau Vilniuje praktiškai visi baseinai dezinfekuojami chloru.
„Dezinfekcija iš tiesų reikalinga, nes įsivaizduojate, kiek žmonių atvyksta su savo bakterijomis ant kūno. Vanduo baseinuose cirkuliuoja, bet jis nėra keičiamas nuolat, tai daroma pakankamai retai, todėl chloras reikalingas sunaikinti bakterijoms. Tai superdezinfektantas. Kiti dezinfekcijos būdai yra brangesni, o jų efektyvumo mes negalime įvertinti, pagaliau jiems reikalinga nauja įranga“, - teigė pašnekovė.
Didžiųjų baseinų vanduo išleidžiamas kartą per metus, sūkurinių vonių ir mažesnių baseinų – bent kas tris mėnesius.
Leistinos chloro koncentracijos ribos – gana plačios. Vaikų baseinuose leidžiama nuo 0,3 iki 1 mg chloro litrui, uždaruose baseinuose – nuo 0,5 iki 2 mg, lauko baseinuose – iki 3 mg. Šios koncentracijos sunaikina daugumą bakterijų, o žmonėms, kurie nėra ypatingai jautrūs, nesukelia sveikatos pakenkimų. Vis dėlto atvejų, kai žmonės baseinuose ir vandens parkuose apsinuodija chloru, būta. Štai prieš keletą metų į ligoninę pateko du Kauno baseine „Impuls“ pramogavę vaikai. Vieno iš jų būklė buvo sunki.
„Greičiausiai ten buvo avarinė situacija, dėl kurios į vandenį buvo patiekta labai daug chloro ir, matomai, žiemos metu buvo užšalęs patalpos vėdinimas. Vilniuje mes taip pat kartais fiksuojame per dideles chloro koncentracijas, tačiau jos nėra tokios, kad sukeltų odos ar kvėpavimo takų nudegimus, tik juos sudirgina. Pažeidimai atsiranda todėl, kad chloravimas vyksta automatine įranga, o ji, turint omeny, kad tai elektronika, genda ypatingai dažnai. Mes visur reikalaujame, kad būtų sudarytos sutartys dėl nuolatinės įrangos priežiūros, nes būna taip, kad įranga klaidingai rodo, jog vandenyje visai nėra chloro, todėl jis tiekiamas dideliais kiekiais, arba atvirkščiai – chloro tiekimas sustabdomas, nes įranga klaidingai fiksuoja, kad jo per daug, o mes tokiu atveju nustatome bakterinę taršą.
Taigi dažniausiai problemų dėl chloro atsiranda dėl netinkamos įrangos priežiūros. Šią problemą reikėtų spręsti detalesniu reglamentavimu. Higienos norma nereglamentuoja, kaip dažnai reikia profilaktiškai tikrinti įrangą, todėl tai daroma pakankamai retai. Tačiau jei bent kartą per mėnesį būtų kviečiami įrangą prižiūrintys specialistai, kurie nuvalytų visus elektrodus ir pan., tuomet ji garantuotai negestų. Kita vertus, kai per seminarus papasakojame, kokiomis problemomis gali baigtis jų noras sutaupyti ar nežinojimas, jie susivokia ir imasi veiksmų“, - tikino A. Razmienė.
Burbulinėje vonioje – pasidalinimas savo spalinukėmis?/b>
Pasak visuomenės sveikatos specialistės, chloras veikia odą, kvėpavimo takus, gleivinę. Nuo per didelės chloro koncentracijos parausta ir peršti akys, gerklė. Žmogus netgi gali painioti šiuos simptomus su peršalimu. Kraštutiniu atveju gresia kvėpavimo takų nedeginimas ir kvėpimo sustojimas, tačiau pašnekovė nuramino, kad tam jau reikia itin didelės dozės. Tokiu atveju turi būti ne tik sugedusi įranga, bet ir sutrikęs patalpos vėdinimas. „Turėjome ir kuriozinių skundų – pavyzdžiui, po baseino maudymosi kostiumėlis, kainavęs 400 litų, tapo bespalvis. Tačiau mes išsiaiškinome, kad tas kostiumėlis ir nebuvo skirtas baseinui. Taigi jei gamintojai nurodo, kad negalima drabužio naudoti baseine, to ir nereikėtų daryti“, - įspėjo A. Razmienė.
Neigiamą chloro poveikį greičiausiai pajaučia aplinkos poveikiams jautresni žmonės. Pašnekovė prisipažino, kad ir pati esanti tokia.
„Mano akys ir vokai labai jautrūs aplinkos taršai, todėl jei chloro baseine yra daugiau, iškart pajuntu. Beje, vieni baseinai stengiasi palaikyti minimalų chloro kiekį, nes ir klientai skundžiasi dėl kvapo bei dirginimo simptomų. Baseinai vis dėlto atsižvelgia į klientų pageidavimus. Tačiau tuomet jie turi problemų dėl bakterinės taršos. Kai mes ją nustatome, pradeda persistengti su chloro dozėmis. Taip pat verta žinoti, kad akis ir kvėpavimo takus dažnai dirgina ne pats chloras, bet jo junginiai: chloras jungiasi su žmonių prakaitu, šlapimu, muilo, kosmetikos likučiais. Kai kurie šių junginių turi ypač dirginantį poveikį. Todėl ne veltui reikalaujama klientų nusiprausti prieš lipant į baseiną. Deja, baseinų valdytojai skundžiasi, kad pabandžius žmones nukreipti į dušą, sulaukia labai neigiamų reakcijų“, - pasakojo A. Razmienė.
Akivaizdu, kad ir į pirtį keliauti reikėtų ne tiesiai iš baseino, bet pasinaudojus dušu. Antraip mūsų odą padengęs chloruotas vanduo sėkmingai jungsis su mūsų prakaitu, gamindamas toksiškus junginius.
„Labai smarkiai baseinų vandens kokybė priklauso nuo lankytojų higienos įpročių. Ko jie tik neatneša. Žinoma, ir pačiame baseine gali susidaryti tam tikrų mikroorganizmų, tačiau mes randame salmonelių, net spalinukių. Jas atnešė ne kas kitas, o lankytojai. Sulenda į burbulinę vonią ir vienas kitam savo spalinukes „burbulina“. Kai pasižiūriu į tuos tyrimus, man vien dėl to nesinori eiti į baseiną“, - atviravo pašnekovė.
Kaip nuo baseino vandens poveikio apsaugoti odą
Dermatologė Rūta Gancevičienė, paklausta, kaip baseino vanduo veikia mūsų odą, įspėjo, kad bet kuris vanduo odą veikia sausinančiai, todėl po visų vandens procedūrų galioja trijų minučių taisyklė, t. y. odą būtina patepti drėkinančiu kremu arba losjonu, kad sugrąžintume odai prarastą drėgmę ir lipidus, kuriuos išplauna chemizuotas vanduo. Turintys jautresnę odą turėtų rinktis losjoną be emulsiklių, kurie dar papildomai išplauna riebalus, parabenų, kvapiklių. Kiti gali rinkti tokį, kuris patinka.
„Šiuo atveju labai svarbus laikas, tai daryti reikia iškart išėjus iš baseino, o ne namuose. Žinoma, pirmiausiai reikia nusiprausti, jokiu būdu nepalikti šios procedūros, kai grįšite namo. Juk baseino vandenyje yra visokių cheminių medžiagų, taip pat ir chloro. Jeigu jo iš karto nenuprausime, chloras bus perneštas giliau į odą, nes vanduo yra puikus nešėjas. Taigi oda bus dar labiau sausinama ir žalojama. Grįžus namo cheminės medžiagos savo blogą darbą jau bus padariusios ir tuomet teks ne prevencija užsiimti, o gesinti gaisrą“, - patarė medikė.
Jei žmogus reguliariai lankosi baseine, bet tinkamai neprižiūri savo odos, pašnekovės teigimu, oda gali taip smarkiai išsausėti, kad prasidės uždegimas – sausos odos arba kontaktinis dermatitas, kurį gydyti jau reikės vaistais, neužteks vien dušo ir losjono.
„Oda pradeda pleiskanoti, trūkinėti, niežėti, gali atsirasti rausvų dėmelių, bėrimų. Todėl jei žmogus lankosi baseine, savo odą jis turi ypatingai prižiūrėti. Kai įpranti, tai tampa ne kažkokia prievarta, o malonumu. Juk net iš jūros išlipę žmonės mėgsta nusiprausti po dušu, kad oda neniežėtų. Baseine esančios cheminės medžiagos kur kas blogiau už jūros druską. Yra nuomonių, kad jeigu oda nuolat kontaktuoja su cheminėmis medžiagos, jos žudančiai veikia pačias ląsteles. Susidaro daug laisvųjų radikalų, su kuriais oda nebeįstengia kovoti, todėl ji senėja. Šios pasekmės tarsi neišmatuojamos, tačiau kai visa tai tęsiasi ilgai ir nuolatos, odai poveikis iš tiesų yra didelis“, - įspėjo R. Gancevičienė.
Dėmesio odai turėtų skirti net tik moterys, bet ir vyrai, kadangi jų oda lygiai taip pat jautri chlorui. Pasak pašnekovės, vyrai odos pakitimus pastebi netgi greičiau nei moterys.
Lygiai taip pat nuo lankymosi baseine kenčia ir plaukai, todėl specialistė patarė prieš baseiną plaukus įsitrinti specialiu aliejumi ir užsidėti kepurėlę. Po baseino bet kuriuo atveju galvą reikia išplauti, o plaukus pamaitinti minkštinančiomis ar kitokiomis priemonėmis.
