DELFI pateikia ištrauką iš naujausios į lietuvių kalbą išverstos jo knygos „Lieknėti pagal asmenybės tipą“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“. Knygoje aiškinama, kad numesti nereikalingus kilogramus įmanoma tik atsikračius gyvenime patiriamo streso.
Nuvertiname streso poveikį
Stresui įvertinti sukurta daugybė testų, skalių ir klausimynų. Streso įvertinimas – jau gydymo pradžia, nes tikrai nelengva suvokti savo streso lygį. Esame linkę nuvertinti stresorius manydami, kad stresas gali apsaugoti organizmą ir būti naudingas. Kai kuriais atvejais taip, nes stresas yra pagrindinė išlikti padedanti gynybinė organizmo reakcija į agresorių. Streso hormonai (katecholaminai ir adrenalinas) padeda sutelkti visą energiją ir būti budriems pavojingose situacijose. Stresas skatina veikti, todėl patekę į pavojų traukiamės arba puolame. Bet, nepaisant apsauginės streso funkcijos, reikėtų vengti kraštutinumų ir perkrovų.
Kaupiamas stresas yra apgaulingas, jis gali pasireikšti po keleto mėnesių ar net metų. Jį būtina aptikti ir gydyti, antraip išseksite ir galutinai palūšite. Toks stresas visiškai nualins organizmą, išseksite tiek fiziškai, tiek emociškai ir galiausiai „perdegsite“.
Kas sukelia stresą: rūpesčiai darbe ir santykiuose
Atsidūrus stresinėje situacijoje svarbu atpažinti jus gluminančius ar nejučia persekiojančius stresorius, įvertinti jūsų jautrumą stresui. Išskyrėme šiuos du svarbiausius veiksnius, kad savo pacientams galėtume taikyti kuo paveikesnį gydymą ir juos išmokytume valdyti stresą.
Ieškodami stresorių daugiausia susiduriame su profesinėmis ir asmeninėmis problemomis.
Norėdami jaustis gerai turite siekti dviejų dalykų darnos: tinkamos kompetencijos savo darbo srityje ir emocinės ramybės. Sutrikdę šią darną nukentėsime tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Iškart suveiks kompensacijos mechanizmas, greičiausiai pulsime valgyti siekdami užkamšyti atsiradusias skyles ir taip apsisaugoti nuo nusivylimo.
Šiuolaikinėje visuomenėje svarbiausia streso priežastis yra per didelis darbo krūvis, darbo trūkumas arba nedarbas. Turime apdoroti vis daugiau informacijos, įvykdyti vis daugiau užduočių per kuo trumpesnį laiką ir visa tai padaryti kuo paprasčiau. Profesinė konkurencija prasideda labai anksti, dar mokykloje, vaikai priversti vieni su kitais be atvangos varžytis. Darbo rinka žiauri: apkūnus žmogus beveik neturi galimybės įsidarbinti. Svorio ribos darbo džiunglėse negailestingai ir aiškiai nustatytos.
Profesinės ambicijos gali sugriauti santykius su kitais žmonėmis, o tai yra antras veiksnys, užtikrinantis pasitikėjimą savimi.
Gauti rezultatai dažnai nepateisina lūkesčių, dėl to apima nusivylimas ir patiriama daug nereikalingo streso. Jei sumažinsite ambicijas, sumažės ir streso. Maži tikslai pasiekiami daug greičiau, tada lūkesčiai pateisinami dažniau. Sumažinus stresorių nebereikia paguodos ieškoti maiste. Jei kartelė iškelta per aukštai, nusivylimas neišvengiamas. O dėl svorio metimo, tai dauguma pacientų tikisi kažkokio stebuklo, jie nori be jokių pastangų ir per labai trumpą laiką atsikratyti visų nepageidaujamų kilogramų. Jei užsibrėšite pasiekiamą tikslą, rezultatas tikrai nudžiugins, o jei dar šiek tiek pakoreguosite mitybos įpročius, užduotis nebeatrodys neįveikiama ir pastangų prireiks gerokai mažiau. Nusivylimas, kurį patiriate, jei svorio numesti nepavyksta arba jo dar priaugate, yra puikus streso šaltinis. Išmokę mesti svorį mažyčiais, sumaniais žingsneliais sumažinsite stresorių.
Antra stresorių kategorija susijusi su santykių sunkumais. Konfliktai su kolegomis, draugais, vaikais ar sutuoktiniu yra nemenkas streso šaltinis. Dėl kylančių nesusipratimų gali rastis psichologinis priekabiavimas, nutrūkti santykiai, įvykti skyrybos, varginti „meilės kančios“. Kai kurie minėti stresoriai gali labai stipriai paveikti, net sugniuždyti. Nereikia nė psichologinio priekabiavimo, kartais paprasčiausios pastabos ar komplimentai gali tapti streso šaltiniu.
Antsvorio turintys žmonės yra labiausiai kritikuojami, pajuokiami, iš jų šaipomasi, tyčiojamasi. Tėvų, sutuoktinio ar kolegų įžeidinėjimai palaužia asmenybę, skatina nusivilti savimi blogai apie save galvojant: „Aš esu beviltiškas, man nepasiseks, nesu gabus, gražus, niekas manęs nemyli ir niekam aš nereikalingas.“ Neigiamos mintys keičia žmogaus mitybos įpročius. Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad svarbiausia yra jūsų pačių teigiamas požiūris į santykius su kitais žmonėmis. Išklausykite savo sutuoktinį, kolegas, domėkitės kito žmogaus veikla ir pomėgiais. Parodykite jausmus, nes tai labai padeda kovoti su stresu.
Kaip mus veikia prasta sveikata ir finansiniai sunkumai
Prasta sveikata, netinkamos gyvenimo sąlygos ir netenkinantis būstas – dar vieni stiprūs stresoriai. Tiesą pasakius, gyvenimo kokybė yra vienas svarbiausių stresorių, sudarančių žmogaus psichologinio atsparumo pagrindą, apie kurį kalbėsime dvidešimt antrame skyriuje.
Sveikatos sutrikimas, antsvorio bėdos ar chroniškos ligos sukelia didžiulį stresą, neleidžiantį nė minutės atsikvėpti. Prastas būstas, nepakenčiamos gyvenimo sąlygos, pašlijusi sveikata, socialinė atskirtis, pernelyg landūs ar triukšmingi kaimynai irgi yra stiprus streso šaltinis.
Paskutinę, ketvirtą, stresorių kategoriją sudaro rūpesčiai dėl finansų. Šiuo metu pasaulyje gyvena milijardas žmonių, neturinčių kišenėje nė dolerio per dieną. Šis skaičius yra gyva gėda, palyginti su visais planetos milijardieriais, kurių turtai nuolat auga. Netgi mūsų „išsivysčiusiose“ šalyse maždaug 20 proc. neturtingųjų stengiasi išgyventi uždirbdami vos 50 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Įsiskolinimas gali kelti nuolatinį stresą.
Pasitikrinkite patys, kas jums kelia stresą:
| Visai ne 1 | Beveik ne 2 | Šiek tiek 3 | Pakankamai 4 | Daug kartų 5 | Ypač daug kartų 6 | |
| 1. Ar kada nors gyvenime esu išgyvenęs psichologinę traumą (mirtį, darbo netekimą, nusivylimą meile ar pan.)? | ||||||
| 2. Ar ką tik išgyvenau psichologinę traumą (mirtį, darbo netekimą, nusivylimą meile ar pan.)? | ||||||
| 3. Ar dažnai (nuolat) būnu apsivertęs darbu? Ir (arba) ar dažnai tie darbai skubūs, tenka nuolat konkuruoti su kolegomis? | ||||||
| 4. Mano darbas man netinka, neatitinka lūkesčių arba kelia nepasitenkinimą, jaučiuosi taip, lyg švaistyčiau laiką veltui. Visados jaučiuosi prislėgtas. | ||||||
| 5. Ar turiu didelių šeimyninių rūpesčių (dėl antrosios pusės, vaikų, tėvų ar pan.)? Ar mano šeima labiau našta nei džiaugsmas? | ||||||
| 6. Ar turiu skolų, uždirbu mažiau nei išleidžiu, ar tai man kelia rūpesčių? | ||||||
| 7. Ar turiu daug papildomos veiklos, ar ji vargina arba kelią įtampą (narystė asociacijose, sportas ar pan.)? | ||||||
| 8. Ar kuo nors sergu? Būtina įvertinti ligos sunkumą arba svarbumą. | ||||||
| Suma | ||||||
| Bendra suma |
Vidutinis testą laikiusių stresą patiriančių žmonių rezultatas – 30,5 balo. Jei surinksite 8–14 balų, jūsų streso lygis nedidelis, 15–18 balų – streso lygis saikingas, 19–24 balus – jau padidėjęs. 24 balai ir daugiau įspėja apie itin aukštą streso lygį.
Kaip stresas veikia žmogaus organizmą
Mūsų jautrumas stresui priklauso nuo to, kaip jį priimame. Pirmiausia atsakykite, ar jautriai reaguojate į pastabas, ypač aplinkinių kritiką? Artimųjų, šeimos narių ar kolegų sarkazmas ir draugiški pasišaipymai gali įžeisti. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie jautrūs stresui dėl charakterio savybių: jie labai dirglūs, lengvai supyksta. Jautrumas gali būti susijęs su baime imtis įvairiausių užduočių. Perfekcionistinis požiūris gali sukelti didžiulį stresą. Jei sekasi ne taip dažnai, kaip norėtumėte, nusiviliate ir stresas pradeda kauptis. Noras visur ir visada būti pranašesniam gali jus susargdinti. Negebėjimas pakelti nusivylimo yra stresui ypač jautrių žmonių savybė.
Stresui jautriems žmonėms būdingas padažnėjęs širdies plakimas, virpėjimas, neįprastas prakaitavimas, drebulys, tikas, veido ir vokų trūkčiojimas. Raumenys dažnai įsitempę, ypač sprando srityje, veidas trūkčioja, tarp antakių susimeta gilios raukšlės, pradeda kamuoti pasikartojantys skausmai, nemiga, nuovargis ir net depresija.
Fiziniai sveikatos sutrikimai būdingesni stresui jautriems žmonėms. Jie dažnai turi virškinimo problemų, pilvo spazmų, storosios žarnos dirglumo ir vidurių nepraeinamumo bėdų, juos kamuoja skrandžio opos ir stemplės uždegimas. O kur dar odos ligos, kaip antai egzema. Galų gale stresui jautrūs žmonės gali sunkiai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, juos gali ištikti širdies arba smegenų infarktas.
Stiprus stresas dažnai neatsiejamas nuo priklausomybės problemų. Patyrę stresą patys jautriausieji, norėdami atsigauti ar nusiraminti, dažnai svaiginasi narkotikais, rūko, vartoja alkoholio ar medikamentų. Dažnai to nesureikšminame, tačiau nepaprastai jautrūs žmonės pasijunta geriau tik pavartoję kokių nors „raminamųjų“, deja, tai tampa kasdieniu įpročiu ir jo nepavyksta atsikratyti. Neretai tokie žmonės nusiramina valgydami.
Jei suvoksime glaudų emocijų ir valgymo ryšį, suprasime, kodėl užkandžiaujame, apsiryjame ir priaugame svorio. Labai tikėtina, kad nusiminę, nusivylę, įsiutę, nuobodžiaudami ir būdami vieni nusiraminimo ieškosite maiste. Tokį reiškinį paprastai vadiname emociniu valgymu. Vieni pasmaguriaus šokolado, duonos, vaisių ar pan., kitiems visiškai tas pats: jie šluos viską, kas pasitaikys po ranka, kad tik pripildytų skrandį ir nusiramintų. Perpratę, kaip veikia streso ir valgymo mechanizmas, nustoję laikytis dietos sugebėsite išsaugoti nekintamą svorį. Tačiau, jei jūs jautrūs stresui, labai tikėtina, kad įkliūsite į amžinas jo pinkles: svorio numesite, bet priaugsite dar daugiau.
Keturi asmenybės tipai – keturios reakcijos į stresą
Grįžkime prie aukščiau pateikto testo. Jei surinksite didžiausią skaičių – 45 balus, vadinasi, esate ypač jautrūs ir privalote atidžiai stebėti, ar nepakliuvote į mechanizmo „stresas–valgymas“ žabangus. Surinkusieji 30–45 balus yra tiesiog jautrūs stresui, 18–30 balų – jautrumas stresui visiškai normalus, mažiau nei 19 balų – vadinasi, į stresą reaguojate ramiai arba, kitaip tariant, nesate jautrūs.
Dažnai patiriate stresą, stresorių daug, esate jautrūs stresui. Šis variantas pats blogiausias iš visų. Tiesiog išseksite, nebegalėsite užmigti. Svorio problemos nuolat atsinaujina, nes jums trūksta energijos ir stengiatės jos sukaupti užkandžiaudami. Didelė kraujagyslių ligų tikimybė. Dirbkite su savimi, atgaukite pasitikėjimą savimi ir taip sumažinsite savo mitybos problemas.
Dažnai patiriate stresą, daug stresorių, bet nesate jautrūs stresui. Jums pasisekė, kad esate ramūs ir ramiai reaguojate į stresorius. Vis dėlto būkite budrūs, kad neužkrautų daugiau darbų, nei pajėgiate padaryti, nes tikrai palūšite. Išmokite mažinti darbų apimtį, atsisakyti papildomų užduočių, galvokite apie save, atraskite laiko sau ir... savo kūno linijoms!
Streso nepatiriate ir nesate jam jautrūs. Šiais laikais tai labai retas reiškinys, todėl pasistenkite tokie išlikti. Kadangi streso nepatiriate ir neturite stresorių, viskas klosis tiesiog puikiai. Kita vertus, daktaras Cungi pastebėjo, kad trūkstant streso tampame pasyvūs. Mėgaukitės gyvenimu!
