Ligos platintojai – asocialūs asmenys

Pasak statistikos, tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje gerėja – mažiau registruojama naujų atvejų. Sergamumas šia liga nuo 81,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų 1998 m. sumažėjo iki 57,37 atvejo 2013 m., sergančių vaikų sumažėjo atitinkamai nuo 212 iki 56. Tačiau sergamumas tuberkulioze vis dar didesnis už ES vidurkį ir yra vienas didžiausių ES. Tačiau nerimą kelia užleistomis tuberkuliozės formomis sergantys asmenys ir atsparių vaistams nuo tuberkuliozės mikobakterijų štamų gausėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą priskiria vienai iš 27 valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis.

Mažiausiai 30 proc. naujų tuberkulioze sergančių pacientų yra bedarbiai arba neturintys nuolatinio darbo, jie piktnaudžiauja alkoholiu, reguliariai pažeidinėja gydymo režimą. Šie ligoniai yra nuolatinis infekcijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės šaltinis.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo projektą, kuriuo bus siekiama pasiekti šiuo žmones ir sustabdyti tuberkuliozės plitimą.

Lietuvoje mes ir paprasta akimi matome, kad yra žmonių, kurie yra už statistikos ribų, kurie gyvena sunkiomis socialinėmis sąlygomis, dėl savo gyvenimo būdo vadinami pačiais įvairiausiais vardais ir gyvena landynėse, apleistose patalpose, sutinkami prie šiukšlių dėžių. Mes puikiai suprantame, kad tuos žmones, paženklintus asocialiumo ženklu, sunkiai pasiekiame, bet jie iš tiesų gali platinti tuberkuliozę. Tie žmonės, kuriuos stebiu Subačiaus gatvėje, kai pėsčias einu pro apleistus pastatus, vėliau prie šiukšlių dėžių ar kitur ir tikrai yra užleisti ir jų turbūt į statistiką net neįtraukiame.

Taip pat turime žmonių iš socialinės rizikos šeimų, kurie nesilaiko gydytojų rekomendacijų, vartoja vaistus nereguliariai arba neateina gydytis. Priemonėms kurios jiems siūlomos, jų netenkina. Ypač liūdna pasakyti, kad jiems reikia maisto paketų, nukreipti juos į prieglaudą, suteikti galimybę pataisyti savo pašlijusią situaciją. Reikia tiems žmonėms padėti socialiai, tačiau tokių priemonių turime mažai. Todėl ši grupė žmonių sukelia labai daug bėdų, dėl kurių mes kartu su Rumunija esame pirmaujančios šalys sergamumo tuberkulioze statistikoje. Tie žmonės, nepastoviai vartodami medikamentus, užaugina tokias tuberkuliozės atmainas, kurios atsparios vaistams. Ir šių formų plitimas Lietuvoje kelia didelį nerimą. Negydytų ir anksčiau gydytų vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų išlieka stabiliai daug ir jų nemažėja“, - teigė ministras.

Kuo pavojinga tuberkuliozė

Pasak SAM Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo, pulmonologo dr. Kęstučio Miškinio, vaistams atspari tuberkuliozė neatsirado per vieną dieną, ji susiformavo dėl nepakankamo socialinio dėmesio šiai problemai. Todėl dabar šios ligos formos gydymas maždaug tūkstantį kartų brangesnis nei paprastos (kasmet atsparios vaistams tuberkuliozės gydymui išleidžiama apie 50 mln. Lt), o medikai, gavę naują tuberkuliozės atvejį, su didžiausiu nerimu laukiame tyrimo, parodančių atsparumą vaistams, nes nebegalima garantuoti, kad žmogus neužsikrėtė iš karto tuberkuliozei atsparia forma.

Jo teigimu, šiuo metu esama sistema Lietuvoje neleidžia užtikrinti tiesiogiai kontroliuojamo gydymo, nes pats žmogus turi pirktis vaistus. Būtų kitaip, jei būtų vietos, kurios socialinės rizikos grupės žmonėms vaistai būtų dalinami, ypač jeigu į tas vietas jie galėtų atvykti. Taip pat ilgą laiką Lietuvoje trūko vaistų gydymui, kad ir kaip tai protu nesuvokiama problema, kad šiais laikais gali trūkti vaistų. Vos tik problema išsisprendė ir vaistai buvo nupirkti, situacija pagerėjo.

„Tuberkuliozė yra unikali ta prasme, kad ji iš pradžių nesukelia labai ryškių sveikatos sutrikimų. Žmogui nieko neskauda, gal šiek tiek trūksta oro, šiek tiek silpna, nedidelė temperatūra, tik tuomet, kai pereinama į plaučius, atsiranda kosulys. Todėl mūsų didžiausias rūpestis, kad žmonės, kurie nelabai gerai jaučiasi ir kosėja daugiau nei dvi tris savaites, kosulys nepraeina nuo įprastų vaistų, suprastų, kad tai rimtas signalas apsilankyti pas gydytoją. O žmogus gali nekreipti dėmesio todėl, kad, žinia, daug žmonių rūko, o nuo rūkymo prasideda lėtinis bronchitas. Šiems žmonėms rytinis atsikrenkštimas yra įprastas dalykas. Jeigu antroje dienos pusėje pakyla vena kita padala virš 37 pakyla temperatūra, jis taip pat nelabai jaučia.

Taip žmogus gali keletą metų sirgdamas, turėdamas jau gana sudėtingą tuberkuliozės formą užkrėsti kitus, nes jis gyvena normalų socialinį gyvenimą – lankosi viešose vietose, parduotuvėse, važinėja viešuoju transportu, naudojasi liftais, kuriuose ypač maža erdvė, todėl jam sukosėjęs ypač gerai paskleidžia tuberkuliozės sukėlėjų. Mat kuo mažesnė patalpa, tuo didesnė ligos sukėlėjo koncentracija ir tuo ilgiau jis gali išlikti toje patalpoje. Jeigu į tokią patalpą ateina vaikas ir įkvepia to oro, jis gali užsikrėsti labai greitai. Todėl girdėdami nuolat kosėjančius savo artimuosius, pažįstamus, kaimynus, neturėtume likti abejingi. Reikėtų rasti formą, kaip pasakyti, kad reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Tyrimas, nustatantis tuberkuliozę labai paprastas ir pigus“, - teigė medikas.

Pasak jo, standartinis įprastos tuberkuliozės gydymas trunka apie šešis mėnesius, jei ne viskas gerai sekasi – aštuonis. 85 proc. žmonių pavyksta išgydyti. Deja, 5 proc. miršta, dar 5 proc. kažkur pabėga, 5 proc. liga tampa lėtine, o tai pats blogiausias dalykas. Tuo tarpu vaistams atsparios formos gydymas sudėtingas todėl, kad reikia skirti labai daug vaistų, jie labai blogai toleruojami ir kenkia kitoms gyvybiškai svarbioms organizmo sistemoms, todėl reikia labai laviruoti, nes žmogus be kepenų taip pat negali gyventi. Šis gydymas trunka iki penkerių metų.

Beje, tuberkuliozė gali paliesti kiekvieną organą – inkstus, kaulus, žarnyną, akis, gali būti žaibiška situacija, kai susergama tuberkulioziniu meningitu ir tokiu atveju jau niekas negali padėti.

Ar reikia gydyti priverstinai?

Pasak V. P. Andriukaičio, visuomenė pagrįstai kelia klausimus, ką daryti su tokiais žmonėmis, kaip pritaikyti daugiau priemonių jų izoliacijai ir aktyviam gydymui. Tačiau tam reikalinga teisinė bazė. Tiesa, Seime jau registruotos įstatymo pataisos dėl priverstinio gydymo, tačiau socialinių priemonių taikymas, ministro teigimu, daug svarbesnis norint sumažinti vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų.

Reikia organizuoti vaistų dalinimą, o tuo pat metu – ir maisto, kad šie žmonės turėtų motyvą ateiti. Reikia įpareigoti savivaldybes, kad visa šeima tikrintųsi, kai joje išaiškinamas tuberkuliozės atvejis, priešingu atveju žmonės jau ateina su užleistomis formomis. Todėl kasmet turime maždaug po 200 nuo užleistos tuberkuliozės. Reikia ir visuomenei keisti požiūrį: šitie žmonės dėl savo gyvenimo būdo negali būti neglobojami, nes kitaip jie kelia pavojų visiems aplinkiniams – praeiviams, vaikams“, - sakė V. P. Andriukaitis.

Ministras patikino, kad jau yra skirta lėšų šiai veiklai, bus deramasi su kitomis įstaigomis dėl nemokamo šių žmonių atvykimo ir kitų socialinių lengvatų.

Pasak K. Miškinio, šiuo metu ir Lietuvoje tam tikrais atvejais galima taikyti priverstinį gydymą, tačiau praktikoje tai padaryti labai sudėtinga, kadangi reikia sudaryti komisiją, atlikti kitus formalumus. „Kol žmogų apiforminame siųsti į priverstinio gydymo įstaigą, jis numiršta. Estijoje šis įstatymas veikia daug veiksmingiau – du kartus neatėjo pacientas paimti vaistų, policija su specialiomis kaukėmis vyksta pas jį ir veža į gydymo įstaigą. Jis gydomas, kol yra pavojingas aplinkiniams. Reikėtų ir Lietuvoje supaprastinti šią tvarką|, - įsitikinęs medikas.

Užsikrėsti galima bet kur

Pagal naujausius duomenis, 2012 m. 53 PSO Europos regiono šalyse tuberkulioze susirgo maždaug 353 tūkst. žmonių. Europos regione per paskutinį dešimtmetį vidutinis metinis tuberkuliozės atvejų skaičius sumažėjo 5 procentais. Europos Sąjungos (ES) bei Europos ekonominės bendrijos (EEB) šalyse 2012 metais užfiksuota 68 tūkst. tuberkuliozės susirgimo atvejų – taigi ligos atvejų sumažėjo 6 proc.

Tuberkuliozė – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių infekcinių ligų, kurią sukelia bakterija, vadinama tuberkuliozės lazdele (mikobakterija, Kocho bacila). Pagal PSO duomenis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis. Kasmet tuberkulioze suserga apie 8,8 mln. pasaulio gyventojų, o apie 1,5 mln. miršta.

Tuberkuliozės sukėlėjai plinta per orą ligoniui kalbant, kosint, čiaudint. Užsikrėsti tuberkuliozės lazdelėmis gali kiekvienas iš mūsų, nes gatvėmis vaikšto, drauge važiuoja visuomeniniu transportu, lankosi įstaigose sergantys, gydyti, bet neišgydyti, nesilaikantys gydymo režimo asmenys. Sveiko žmogaus imuninė sistema padeda apsiginti nuo ligos sukėlėjų, jeigu jų aplinkoje nedaug, o žmogaus organizmas nenusilpęs. Dažniausiai suserga asmenys, per mažai besirūpinantys savo sveikata, nuolat bendraujantys su sergančiais atvirąja plaučių tuberkulioze, nepaisantys asmens higienos.

Neretai ši liga tapatinama su skurdu, prasta higienos būkle, alkoholizmu, narkomanija, AIDS, todėl sergantieji tuberkulioze yra linkę slėpti savo ligą, nesigydyti.

Nors tuberkuliozės lazdelės dažniausiai pažeidžia plaučius, ligai labiau būdingi bendro negalavimo požymiai: silpnumas, nuovargis, svorio mažėjimas, naktinis prakaitavimas, nedidelis karščiavimas vakarais (37,2–37,5 ºC), sausas kosulys. Negydant šie požymiai stiprėja, gali prasidėti skrepliavimas su kraujo priemaišomis, pažeidžiami kiti organai. Specifinio, būdingo tik tuberkuliozei, simptomo nėra, tačiau užsitęsus kosuliui ilgiau nei 2–3 savaites, tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (116)