Jaunų moterų krūties vėžys – gąsdinimas ar realybė?
Pasak Onkologijos instituto radiologės dr. Rūtos Briedienės, krūties vėžio diagnozę kasmet Lietuvoje išgirsta apie pusantro tūkstančio moterų. Tai labiausiai tarp moterų paplitusi vėžio forma. Tiesa, šio vėžio prognozė yra gana gera palyginti su kitais piktybiniais navikais, kadangi dėl ankstyvesnio ligos diagnozės nustatymo gerėja išgyvenamumas.
Kaip teigė medikė, dalyvavusi tarptautinėje mokslinėje Onkologijos instituto organizuotoje konferencijoje „Krūtų ligų diagnostika ir gydymas“, Lietuvoje egzistuoja prevencinė krūties vėžio patikros programa, pagal kurią kas dvejus metus 50–69 metų amžiaus moterims nemokamai atliekama mamografinė patikra. Tačiau krūties vėžiu serga ir moterys iki 50 metų. 2010 m. Lietuvoje krūties vėžys buvo diagnozuotas 1490 moterų, iš kurių 319 buvo iki 50 metų amžiaus. Krūties vėžiu gali susirgti ir labai jaunos moterys, t. y. moterys iki 30 metų. Lietuvoje tokių atvejų kasmet būna 5–6. Skaičiai nėra dideli, tačiau diagnozuoti tokius navikus yra sudėtinga. Kadangi krūties vėžys nustatomas per vėlai, šioje amžiaus grupėje mirtingumas nuo krūties vėžio yra didžiulis.
Žinoma, gal iš šimto moterų, besirūpinančių savo sveikata, bus 5–6 vadinamosios hipochondrikės, kurios visko bijo, ieško ligų ir vaikšto pas daktarą kiekvieną mėnesį. Bet didžioji dalis jaunų, užsiėmusių, dirbančių ar studijuojančių žmonių tikrai neturi laiko be reikalo vaikščioti pas gydytojus. Jeigu jie jau ateina, vadinasi, turi rimtų priežasčių. Rimtai į pacientą žiūrintis gydytojas turėtų atidžiai jį apžiūrėti, išsiaiškinti, kas jam kelia nerimą, išklausinėti, ar šeimoje nebuvo onkologinių susirgimų, ar nėra rizikos veiksnių, ar nėra šeimoje paveldimų krūties ar kiaušidžių vėžio sindromų, ar moteris neturėjusi daug abortų, nebuvo stimuliuota dėl nevaisingumo. Tai veiksniai, kurie turėtų būti žinomi šeimos gydytojui“, - svarstė medikė.
Pašnekovė iki šiol prisimena moterį, kuri kreipėsi į specialistus dėl krūtų profilaktinio patikrinimo. Jauna verslininkė, pasitempusi, pasipuošusi perlų vėriniu, net išgirdusi įtariamą diagnozę, labai skubėjo į dalykinį susitikimą, nors jos krūtyje navikas taip išbujojęs, kad jau deformuota krūtis, nekrotizavę audiniai.
Gražios, išsilavinusios moterys su užleistu, baisų kvapą turinčiu vėžiu
Su panašiomis situacijomis susiduria ir Onkologijos instituto chirurgas onkologas dr. Saulius Bružas.
„Matome nemažai užleistų vėžio atvejų. Kai kurios pirmiausiai eina ne pas gydytojus, o pas ekstrasensus. Kiek matėme tokių moterų, nepastebėjome, kad ekstrasensai būtų joms kuo nors padėję. Jos tik prarado laiką. Tiesa, ši liga paprastai nėra tokia, kad per metus ar dvejus nuvaro moterį į kapus. Dauguma atvejų ji vystosi metų metus. Tačiau kartais moterims kiti dalykai daug svarbesni, o gūzelis neskauda ir nekelia jokių kitų problemų. Vis dar pasitaiko moterų, kurios bijo daktarų, baiminasi, kad reikės pašalinti krūtį ir taip užleidžia vėžį, kad šis išplinta į kitus organus arba navikas perauga odą ir atsiveria atvira žaizda, net iki delno dydžio.
Tuomet ir blogas kvapas atsiranda – smarvė tokia, kad negali būti šalia, o moterys – išsilavinusios, inteligentiškos, iš normalių namų, kuriuose gyvena su vyru ir vaikais. Kartais net pagalvojame, kaip jų kvapą pakęsdavo aplinkiniai.
Deja, tokių moterų pas mus vis dar daugiau nei Vakarų pasaulyje. Kai klausi, kodėl jos neatėjo anksčiau, vienos sako, kad nemanė, jog čia kažkas bloga, kitos išsigando ir nusprendė, kad jau vis tiek miršta, trečios bijojo operacijos“, - pasakojo medikas.
Pirma ir antra stadijos laikomos ankstyvu vėžiu. Trečia stadija dar nebūna išplitusi į kitus organus, bet būna labai dideli vietiniai pakitimai, ketvirtoje stadijoje jau atsiranda išplitimas į kitus organus. Pagal statistiką, tik 50 proc. trečios stadijos vėžiu sergančių moterų išgyvena penkerius metus, o esant ketvirtai stadijai išgyvenamumas siekia vos 10-15 proc.
Pašnekovo teigimu, krūties netekti galima bet kurioje stadijoje, net pirmoje, jeigu krūtyje yra ne vienas, o daug vėžio židinių.
„Žinoma, moteris turi tam tikrą pasirinkimo galimybę. Būna, jog mes matome, kad stadija nedidelė, galime išoperuoti gražiai, tačiau moterys prašo visiškai nepalikti krūties, nes bijo, kad vėžys gali atsinaujinti. Ir iš tiesų vėžys dažniau atsinaujina toms moterims, kurioms krūtis pašalinta tik dalinai. Būna ir priešingų atvejų, kai moteriai svarbiau turėti krūtį nei gyvybę. Manyčiau, kad jos neįvertina situacijos. Kai mes matome, kad tokia tausojanti operacija nepadės, bandome įtikinėti, bet savo kūno šeimininkė visgi ji ir jeigu ji nesutinka, prieš jos valią negalime gydyti. Dalis moterų bijo, kad netekus krūties jas paliks vyras. Kita vertus, matėme ne vieną savo pacientę, kurią po tokios operacijos vyras iš tiesų paliko. Taigi nežinia, ar jas reikėtų smerkti, ar užjausti ir suprasti, tačiau rasti būdą jas įtikinti, kad turėtų pakeisti savo požiūrį, reikia“, - svarstė S. Bružas.
Ar vėžiniai pakitimai iš tiesų, kaip teigiama, dažniau diagnozuojami pagyvenusioms moterims? Pasak mediko, amžius – iš tiesų stiprus rizikos veiksnys. Iki 40 metų amžiaus tarp moterų vyrauja gėrybinės krūties ligos, tačiau vėliau susirgimų vėžiu kreivė ima šokti į viršų. Apie 50 metų kreivė šiek tiek nusileidžia, o po kelių metų vėl pradeda kilti. Šis fenomenas aiškinamas įvairiai. Viena iš teorijų – hormoninė. Pagal ją krūties vėžys atsiranda nuo hormonų sutrikimų. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kiek metų moteris serga mėnesinėmis ir kiek metų jos krūtis veikia hormonai, kurie sukelia mėnesines. Jei moteris menstruacijomis serga 40 ar daugiau metų, jos rizika apie 1,5 karto didesnė negu tų, kurios serga tik 30 metų. Taigi kuo anksčiau atsiranda mėnesinės ir kuo ilgiau jos trunka, tuo didesnė rizika. Ši teorija paaiškina, kodėl viduramžiais moterys nesirgdavo krūties vėžiu – viena vertus, jos trumpai gyvendavo, antra vertus, didesnę gyvenimo dalį neturėdavo mėnesinių, nes būdavo arba nėščios, arba žindydavo. Tuo tarpu šiuolaikinės moterys turi daug mėnesinių ciklų, be to, daugelis vartoja hormoninius kontraceptikus, kurių įtaka vėžio rizikai ne iki galo aiški.
Gera naujiena: 80 proc. atvejų krūtų dariniai – ne piktybiniai
Medikas nuramino, kad nors krūties vėžys – labiausiai tarp moterų paplitusi vėžio forma, besikreipiančioms į specializuotas gydymo įstaigas moterims 80 proc. atvejų nustatomi gėrybiniai krūtų pakitimai. Šie gėrybiniai augliai paprastai sukelia tik skausmą krūtyse, dėl kurio moterys ir ateina pas gydytoją. Tuo tarpu vėžys skauda retai – vos 8-15 proc. atvejų. Todėl tai ir yra klastinga liga – navikas atsiranda, didėja, bet nesukelia jokių simptomų, netrikdo gyvenimo ritmo, todėl kai kurios moterys, net ir užčiuopusios gūzelį, neskuba pas gydytoją ir sulaukia labai liūdnų pasekmių. Taigi dažniausiai moterys ateina dėl skausmo. Viena dažniausių krūtų ligų – mastopatija. Jai būdinga, kad skausmas susijęs su mėnesinių ciklu – artėjant mėnesinėms simptomai stiprėja.
„Kodėl atsiranda tie gėrybiniai dariniai, teorijų egzistuoja visokių. Pavyzdžiui, galvojama, kad juos skatina moteriškų hormonų perteklius arba skysčių užsilaikymas organizme. Taip pat yra su mityba susijusi teorija, pagal kurią reikėtų vengti padidinto kaloringumo, riebių produktų, nepiktnaudžiauti kava, šokoladu, stipria arbata. Jei skausmai nedideli, tokių pakitimų mes net nevadiname liga. Kartais užtenka tik pasikalbėti su paciente, viską paaiškinti, užtikrinti, kad jai tikrai ne vėžys, ir didesnei daliai moterų skausmai praktiškai išnyksta. Jeigu skausmai trukdo moteriai gyventi normalų gyvenimą, nes neskausmingi laikotarpiai labai trumpi, iš pradžių bandoma gydyti švelnesnėmis priemonėmis, nesukeliančiomis stiprių pašalinių reiškinių: homeopatija, žolelėmis. O kartais padeda tinkamai pritaikyta liemenėlė“, - pasakojo onkologas.
Pasak mediko, didžioji gėrybinių ligų dalis niekada nesuvėžėja, tačiau tam tikri dariniai gali kelti tokią riziką, nors jų simptomai niekuo neišsiskiria. Pavyzdžiui, išskyros iš spenelio pasitaiko ir esant vėžiui, ir gėrybiniam dariniui. Kita vertus, tam tikro tipo dariniai mamografijoje labai panašūs į vėžinius pakitimus ir neretai iš pradžių suklaidina.
Pašnekovo teigimu, mamografiją nerekomenduojama daryti anksčiau 40-ties, kadangi jaunų moterų krūtys yra didelio tankio ir tyrimas dažnai negali atskleisti ligos, todėl kai kurios moterys be reikalo jo reikalauja – tai tik papildoma radiacija, o rezultatas menkavertis. Ne veltui kuriant prevencinę patikros sistemą buvo skaičiuojama, ar mamografijos nauda nenusvers žalos ir pats tyrimas kažkada nesukels vėžio. Vis dėlto paskaičiuota, kad programos nauda kur kas didesnė, juolab kad tyrimo metu gaunama radiacijos dozė atitinka ilgalaikio skrydžio dozę. Echoskopija efektyvi visais amžiaus tarpsniais, tačiau ypač palanki jaunoms moterims.
