Kelionių organizatorius įspėjo, kad ji privalo pasiskiepyti nuo geltonojo drugio. Tai privalomas skiepas, be kurio į pasirinktą šalį moteris nebus įleista. Tačiau šiuo metu tokios galimybės Lietuvoje nėra.
Pasiruošusi keliauti po pasaulį ieškodama vakcinos
„Skiepas nuo geltonojo drugio – vienintelis privalomas vykstant į mano pasirinktą šalį. Visi kiti skiepai – tik rekomenduojami. Kelionė suplanuota balandžio mėnesį, tačiau jau vasario pradžioje nusprendžiau pasiskiepyti. Maniau tai bus greita ir paprasta, tačiau paskambinusi į kelias gydymo įstaigas išgirdau, kad visoje Lietuvoje vakcinos šiuo metu nėra ir nežinia, kada bus. Iš pradžių platintojai žadėjo ją pristatyti sausio mėnesį, tačiau jos kaip nėra, taip nėra. Dabar žadama, kad bus iki kovo pradžios“, - pasakojo vilnietė Alma.
Pašnekovė, padedama kolegų, pati susisiekė su platintojais, tačiau išgirdo lygiai tokį patį atsakymą – šiuo metu vakcinos neturi ir negali pasakyti, kada ji atvyks į Lietuvą.
„Susidaro užburtas ratas – niekas negali pasakyti nieko konkretaus. Vienoje įstaigoje man sakė, kad Kauno infekcinių ligų klinikoje gali būti užsilikusi vakcina ypatingiems atvejams. Patarė ten kreiptis. Kol kas neskambinau – dar turiu laiko palaukti. Juokas juokais, bet jei vakcina iki kovos pradžios taip ir neatsiras, iš pradžių po pasaulį teks keliauti, kad pasiskiepyčiau. Galbūt tai būtų įmanoma padaryti Latvijoje ar Estijoje, bet kol kas nesidomėjau, ar ir ten nėra panašių problemų. Tuomet turbūt reikės prašyti vakcinos draugės, kuri gyvena Italijoje“, - svarstė moteris.
Kad gautų leidimą įvažiuoti į šalį, kurioje privaloma būti pasiskiepijus nuo geltonojo drugio, tai padaryti būtina likus 10 dienų iki kelionės. Toks inkubacinis šio skiepo periodas. Tačiau moteris nenorėtų šio pakankamai svarbaus reikalo atidėti paskutinei minutei.
Ligos gali baigtis mirtimi
Geltonasis drugys laikoma labai pavojinga virusų sukeliama liga, kurią platina tam tikrų rūšių uodai. Liga pasireiškia įvairiai – nuo lengvų simptomų iki labai sunkių jos formų, gali būti netgi mirtina. Ji pavadinta geltonuoju drugiu, nes daliai sergančiųjų dėl kepenų pažeidimo atsiranda ryški gelta.
Pirmųjų simptomų ilgai laukti nereikia. Praėjus keletui dienų nuo užsikrėtimo, prasideda ūmioji ligos fazė, pasireiškianti karščiavimu, galvos ir nugaros skausmu, drebuliu, sumažėjusiu apetitu, pykinimu arba vėmimu. Daugeliui pacientų simptomai praeina per kelias dienas, tačiau apie 15 proc. atvejų liga peržengia į antrą fazę. Jos metu atsinaujina karščiavimas, atsiranda ryški gelta, pilvo skausmas, vėmimas, bėrimas odoje. Gali prasidėti kraujavimas iš burnos, nosies, skrandžio ir žarnyno: kraujingų priemaišų atsiranda vemiant ar tuštinantis. Ligai progresuojant pažeidžiama širdis, vystosi kepenų ir inkstų nepakankamumas, galimi traukuliai, sąmonės sutrikimas. Sunki ligos forma gali baigtis mirtimi net pusei sergančiųjų.
Diagnozuoti ligą pakankamai sudėtinga, ypač ankstyvojoje jos fazėje, kai simptomus nesunku supainioti su ūmia maliarija, leptospiroze, virusiniu hepatitu ir kitomis ligomis, taip pat apsinuodijimu. Specialaus gydymo nuo geltonojo drugio, deja, nėra. Viskas, kuo užsikrėtusiajam gali pagelbėti medikai, – tai simptominis gydymas ir slauga ligoninės palatoje, kol ligonio organizmas pats įveiks sukėlėją.
Ne pirmas ir ne paskutinis kartas: kodėl iš rinkos dingsta vakcinos
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės žiniomis, artimiausiu metu vakcina vis dėlto jau turėtų pasiekti Lietuvą. Ji lėktuvu bus atgabenta iš Prancūzijos. Pasak jos, vakcinos visada pristatomos lėktuvu, turi būti išlaikoma šalčio grandinė, oro uostai turi specialias kameras, kuriose palaikoma 2-8 laipsnių temperatūra.
„Jei pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kurios kiekvienais metais tikslinamos, skiepas privalomas, į endeminę teritoriją žmogaus tikrai gali neįleisti, jei jis neturės skiepo. Trumpiausias laikas, kada turi būti atliktas skiepas, yra 6 dienas. Jei žmogus manys, kad tai paskutinės minutės reikalas, jis gali prarasti kelionę. Tikrai būna visko – galima pakliūti pas tokį muitininką, kuris suskaičiuos dar ir valandas. Prisiminkime mūsų krepšininkių atvejį, kai kilo problemų dėl to paties geltonojo drugio skiepo, nes jos, skrisdamos į varžybas kitame pusrutulyje, nusileido tarpinėje endeminėje zonoje. Taigi net jei žmogus oro uoste persėda į kitą lėktuvą endeminėje zonoje, niekur daugiau kojos nekelia, norėdamas išskristi į paskutinį savo tikslą, jis turės parodyti skiepų pasą“, - aiškino D. Razmuvienė.
Pasak specialistės, tai nėra pirmas ir paskutinis atvejis, kai sutrinka vakcinos tiekimas. „Paprastai būna taip: kadangi ši vakcina yra gyva, jos gamyba užtrunka nuo 4 iki 6 mėnesių, po to ji praeina labai stiprią kontrolę. Jos metu visada yra galimybė, kad bus rasta tam tikrų neatitikimų. Tuomet sulaikoma visa partija, vykdomi detalesni tyrimai ir arba leidžiama kažką pakoreguoti, arba vakcinos partija visai nebetiekiama į rinką. Tas pats gali nutikti su visomis vakcinomis. Taigi jei žmonės planuoja egzotinę kelionę, jie turi žinoti, kad skiepais pasirūpinti reikia labai iš anksto, nes iš tiesų vakcinos tuo metu gali nebūti. Tai juk nėra tabletė, kad galėtum prištampuoti didelį kiekį ir pasirūpinti dešimčiai metų į priekį“, - teigė pašnekovė.
Pasak D. Razmuvienės, gera žinia ta, kad neseniai patvirtinta nauja tvarka, pagal kurią geltonojo drugio skiepo užtenka visam gyvenimui. Paprastai skiepai galioja 10 metų.
