Kaip DELFI informavo Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro vedėja Giedrė Aleksienė, 2010 metais sostinėje registruoti 5 nepilnamečių sifilio atvejai, 2012 metais – 6, per praėjusius metus – 2.
Kiek tiksliai jiems metų, statistikoje nedetalizuojama. Aišku tik tiek, kad iki 17 metų amžiaus.
„Nustatyti ir du įgimto sifilio atvejai. Tai reiškia, kad nėščios moterys sirgo užleistu sifiliu, nesilankė ginekologinei priežiūrai pas gydytojus ir nesigydė, todėl 2010 ir 2012 metais Vilniuje gimė po vieną naujagimį, jau užsikrėtusį šia lytiškai plintančia liga“, - sakė G. Aleksienė.
Statistika – tik ledkalnio viršūnė
Koks realus nepilnamečių sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis, gydytoja nesiėmė spręsti, nes „galima kalbėti tik apie tai, kas užregistruojama, o tai – ledkalnio viršūnė“.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistės, dalis sergančiųjų nesikreipia į medikus arba kreipiasi, bet centro nepasiekia informacija, „ypač kai kreipiamasi į privačius gydytojus, kurie ne visada teikia tokią informaciją, nors tai – privaloma“.
Ką rodo paauglių sergamumas sifiliu
Paauglių sergamumas sifiliu ir kitomis ligomis visų pirma rodo, kad jie turi lytinių santykių. Antra - nesinaudoja apsauga nuo lytiškai plintančių ligų.
Net 45 procentai sifiliu užsikrėtusių vilniečių nurodė, jog iš viso nenaudojo apsaugos priemonių. Retai naudojo dar 42 proc. sirgusiųjų. Visada apsaugos priemones nuo lytiškai plintančių ligų teigė naudoję tik, 0,6 proc.
„Tai akivaizdžiai rodo, jog apsauga nuo lytiškai plintančių ligų – veiksminga. Beveik 90 proc. visų susirgusiųjų visai nesinaudojo ar tik retai naudojosi apsauga“, - pabrėžė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Komercinio sekso darbuotojų „dovanėlė“
Kaip rodo centro duomenys, 90 proc. užsikrėtusiųjų sifiliu nurodė, jog turėjo heteroseksualių santykių, 0, 5 proc. – homoseksualių. Sifilio priežastimi intraveninių narkotikų vartojimą nurodė vienas žmogus. Kaip minėta, du kūdikiai jau gimė su šia liga, 8 proc. užsikrėtimo būdo nenurodė.
Kaip pabrėžė gydytoja, labai daug vilniečių – net apie 26 proc. – sifiliu minėjo užsikrėtę per atsitiktinius lytinius santykius. 1 proc. užkratą „dovanojo” komercinio sekso darbuotojai.
„Tiesiogiai su pacientais nebendraujame, tačiau pažymėtina tai, jog net 40 proc. sergančiųjų sifiliu gydančiam gydytojui nenurodė, nuo ko galėjo užsikrėsti. Tai – tam tikras pavojaus signalas, nes mes negalime žinoti, ar infekcijos šaltinis buvo atsitiktinis asmuo, ar komercinio sekso darbuotojas“, - atkreipė dėmesį sakė G. Aleksienė.
Dominuoja turintys mažas pajamas ir tarnautojai
Maždaug 25 proc. visų užsikrėtusiųjų sifiliu – bedarbiai, dar 25 proc. – žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų žmonės. Tarnautojų dalis siekia 20 proc.
Studentai sudaro apie 4 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas sifilis, tokia pat dalis sifiliu sergančių moksleivių.
Dažniau serga vyrai
2010-2013 metais sifilis diagnozuotas 281 vyrui, ir 226 moterims. „Kalbant apie lytiškai plintančias ligas, vyrai jomis serga dažniau. Ypač tai akivaizdu gonorėjos atveju. Per minėtą laikotarpį gonorėja sirgo 285 vyrai ir tik 24 moterys“, - pateikė pavyzdį Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė.
Paklausta, kas lemia tokį akivaizdų skirtumą, DELFI pašnekovė užsiminė, jog moterys šia lytiškai plintančia liga lengviau serga, todėl, matyt, rečiau kreipiasi į gydytojus.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Giedrės Aleksienės duomenimis, registruotas sergamumas sifiliu Vilniaus mieste sumažėjo 3 kartus, nuo 108 atvejų 2010-aisiais iki 86 atvejų 2013 metais. Taip pat šiek tiek mažėjo registruotų gonorėjos ir chlamidiozės atvejų.
Gali baigtis aklumu, kurtumu ir mirtimi
DELFI primena, jog sifilis – klastinga lėtinė liga, kuri negydoma gali tęstis daugelį metų. Pirmosios dvi stadijos pasireiškia neskausminga opele ir bėrimu lyties organuose ir gali praeiti nepastebėtos.
Tačiau sukėlėjas organizme gyvena ir po kelių metų jau atsiranda negrįžtantys organizmo audinių pažeidimai, galintys sukelti aklumą, kurtumą, psichikos ir kitus sutrikimus, o kartais net mirtį.
Ligonis susitinka ir bendrauja tik su jį gydančiu gydytoju, kuris vienintelis žino apie jo ligą. Pacientui pageidaujant, visuomet išsaugomas anonimiškumas. Tačiau savo lytinius partnerius jis taip pat turi informuoti pats – tai paliekama sergančiojo sąžinei.
Pavojaus signalai iš Didžiosios Britanijos
Kaip rašė DELFI, Didžiojoje Britanijoje pernai daugiau kaip 5 tūkst. vaikų iki 16 metų buvo diagnozuotos lytiškai plintančios ligos (LPL) – kai kuriems pacientams buvo vos 11 metų.
Iš viso nuo chlamidijų, gonorėjos, herpeso ir kitų ligų šioje šalyje buvo gydomi 5386 vaikai, nesulaukę leistino 16 metų amžiaus, kai galima turėti lytinių santykių, rašo dailymail.co.uk.
Per dešimtmetį LPL sergančių vaikų skaičius išaugo daugiau kaip dvigubai – 2003 metais jų buvo tik 2 474.
2012 metais LPL buvo nustatytos 90 vaikų, kuriems buvo 12 metų ar net mažiau, rodo svetainei „MailOnline“ paviešinti duomenys.
Medikai būgštauja, kad šie skaičiai gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes daugybė paauglių drovisi kreiptis į gydytojus dėl „nepatogios problemos“.
Labdaros organizacijos tvirtina, kad lengva prieiga prie pornografijos svetainių reiškia, jog tūkstančiai moksleivių dar net nesulaukę paauglystės metų lytinį švietimą gauna internete.
Iš 90 vaikų, jaunesnių kaip 13 metų, kuriems praėjusiais metais buvo diagnozuotos LPL, 44 sirgo chlamidioze, 32 – genitalinėmis karpomis, o nedidelis neskelbiamas skaičius buvo apsikrėtę gonorėja ir herpesu.
Nors per pastaruosius metus tokių jaunųjų pacientų skaičius šiek tiek sumažėjo, kritikai mano, kad taip yra dėlto, jog vaikai nesiryžta kreiptis pagalbos, jei įtaria apsikrėtę LPL.
