„Jeigu viršininkai užsakytų tyrimą apie mūsų psichologinę savijautą, patikėkite, rezultatai būtų baisūs“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties felčerė Edita Siriūnienė.
Greitosios felčeriai ir vairuotojai teigia nebegalintys tverti patiriamos skriaudos ir dirbti esamomis sąlygomis. Darbuotojai skundžiasi, kad neturi sąlygų nusiprausti, persirengti, pailsėti. Kelerius pastaruosius metus jie patys nešė namo ir plovė krauju, seilėmis bei kitais fiziologiniais skysčiais aptaškytus darbo drabužius, iki šiol tiesiog įstaigos kieme šveičia greitosios automobilius. Stokojama dezinfekuojamųjų medžiagų mašinoms dezinfekuoti.
Tačiau medikų kantrybės taurę perpildė ne buitiniai nepatogumai, o, anot jų, administracijos požiūris į darbuotojus. Žmonės skundžiasi gerokai sumažintais atlyginimais, neracionaliu įstaigos pinigų naudojimu, darbuotojų skirstymu į favoritus ir ne, gąsdinimu išmesti iš darbo, psichologiniu spaudimu.
Ne vienerius metus kaupęsis nepasitenkinimas sprogo tarsi pūlinys. Greitosios medikai rudenį įstaigos steigėją Panevėžio savivaldybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, Panevėžio visuomenės sveikatos centrą, Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrių užvertė skundais.
Darbo inspektoriai ir visuomenės sveikatos specialistai nustatė nemažai pažeidimų. Šią savaitę vykusiame Stebėtojų tarybos posėdyje dalis darbuotojų pareiškė nepasitikėjimą savo viršininku Viliumi Mitka ir pavaduotoja Jolanta Štariene.
Stebėtojų tarybos pirmininkas, Panevėžio savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba pripažįsta, kad Greitosios medicinos pagalbos stotyje susiklosčiusi sudėtinga situacija gali neigiamai atsiliepti paslaugų kokybei. Tačiau Savivaldybė dar nesugalvojo, kaip šią problemą spręsti.
Kol kas pažadėjo tik viena – neskirti V. Mitkai premijos ir stebėti greitąją pro didinamąjį stiklą.
Žaidimai su patalpomis
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikai pratrūko po to, kai, rugpjūtį iškraustyti iš patalpų Smėlynės gatvėje į Sietyno gatvę 5B, po dviejų mėnesių vėl buvo grąžinti atgal.
Medicinos felčerės Vida Jasiūnė, Edita Siriūnienė, Deimantė Stasiūnaitė, Virginija Paradnevičiūtė pasakojo, kad į šias 400 kvadratinių metrų patalpas buvo investuota kelios dešimtys tūkstančių litų: suremontuota santechnika, įsigyta baldų. Jose felčerių ir vairuotojų darbo sąlygos buvo geresnės, vienintelis trūkumas, kad ankštame kieme neišsitekdavo greitosios automobiliai.
Tačiau į senas ir mažas patalpas Smėlynės gatvėje darbuotojai buvo grąžinti ne todėl. Paaiškėjo, kad Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties administracija neišsiaiškino, jog negalės veiklai Sietyno g. 5B gauti privalomo higienos paso, nes šių patalpų paskirtis nėra teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
Patalpos, kuriose buvo įkurdinti medikai, yra valstybės nuosavybė. Jas patikėjimo teise valdė Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (PAPGV). Ji tų patalpų nenaudojo, o jų išlaikymas, ypač žiemą, brangiai atsiėjo. Prieš porą metų PAPGV mėgino išnuomoti patalpas, bet neatsirado norinčiųjų.
Panevėžio greitoji nuo 2012-ųjų liepos pradėjo vykdyti apskrities centrinės dispečerinės funkcijas. Jai nepakako turimų patalpų tinkamai prižiūrėti apskrities teritorijoje veikiančias greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigas.
Taigi administracijos akys nukrypo į Sietyno gatvės patalpas.
Dabar nei Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius V. Mitka, nei jo pavaduotoja J. Štarienė negali paaiškinti, kaip atsitiko, kad neapsižiūrėjo, jog patalpų paskirtis nepakeista ir čia negalės būti užsiimama sveikatos priežiūros veikla. Būtent dėl šios priežasties higienistai ir iškrapštė greitosios medikus iš tų patalpų.
Nors greitoji jomis nesinaudoja, privalo mokėti už komunalines paslaugas.
„Tai toks taupymas“, – piktinasi felčeriai ir vairuotojai, kuriems taupumo sumetimais nuo vasaros 500 litų „ant popieriaus“ siekę atlyginimų priedai sumažinti perpus.
Vairuotojai sakė uždirbantys vos 1100–1200 litų. Dalį atlyginimo tenka skirti paramedikų kursams. Į mokymus Kaune jie vyksta laisvadieniais ir savo transportu. Vyrai tikina, kad patiems teks mokėti ir už mokslą, nors V. Mitka aiškina, kad vairuotojams reikės tik primokėti apie porą šimtų litų už priemones.
Greitosios vairuotojai neslepia, kad dvejus metus truksiančius paramedikų mokslus kremta bijodami prarasti darbą. Jie stebėjosi, kad įstaigos administracija vienu metu į darbą priėmė kelis vairuotojus, nors čia esantiesiems nesuteikdavo sąlygų išdirbti visų valandų, kiek reikia pagal etatą.
Norėtų dirbti daugiau
Medicinos felčeriai taip pat norėtų dirbti ir uždirbti daugiau, todėl pyksta, kad įstaigos administracija, užuot jiems sudariusi tokią galimybę, įdarbino daug žmonių, kuriems greitoji nėra pagrindinė darbovietė. V. Mitka aiškina, kad mielai leistų darbuotis papildomai, tačiau tada už papildomą darbą reikėtų mokėti pusantro karto daugiau.
Kaip žinia, greitoji gyvena iš ligonių kasų skiriamo finansavimo už suteiktas paslaugas. Per metus jai skiriama apie 4 mln. Lt. Kadangi Panevėžyje sumažėjo gyventojų, šįmet greitajai finansavimas sumažintas daugiau nei 10 proc. Tačiau felčerės atkerta, kad kai kuriems medikams, pelniusiems J. Štarienės simpatijas, vis dėlto sudaromos sąlygos daugiau uždirbti.
Pavaduotojai įvairius priekaištus žėrė ir felčeriai, ir vairuotojai. Anot jų, ši moteris daug prisideda prie psichologinės įtampos kolektyve kūrimo, nepagarbiai atsiliepia apie direktorių, nors pastarasis jos atžvilgiu visada itin korektiškas.
„Kai direktoriui pasiskundžiame dėl pavaduotojos elgesio, jis už ją stoja mūru, o mūsų bėdos nė motais. Todėl nepasitikėjimą pareiškėme ir V. Mitka“, – kalbėjo greitosios darbuotojai.
V. Jasiūnė, D. Stasiūnaitė ir jų kolegos stebėjosi, kad įstaigos interneto svetainėje pateikta informacija ir direktoriaus pareiškimai spaudai apie budinčių greitųjų skaičių neatitinka tikrovės.
„Dar šių metų spalio mėnesį direktorius jūsų dienraščiui dėstė, kad pagal gyventojų skaičių Panevėžio greitajai priklauso 5,4 brigados, o dieną dirba septynios, naktį – keturios po du žmones: vairuotoją ir mediką. Interneto svetainėje – dar gražesni skaičiai: Panevėžio miestą aptarnauja 7–8 brigados, o naktimis 5–6 brigados. Iš tiesų dieną budi 5, o naktį 4 brigados“, – „Sekundei“ teigė darbuotojai.
Pasak V. Jasiūnės, kai darbuotojai pradėjo skųstis įvairioms institucijoms, įstaigos administracija nebeleidžia medikams susikeisti budėjimų, nors anksčiau esą šiuo atžvilgiu buvusi visiška netvarka.
Per savaitę būdavo iki 20 susikeitimų. Budėjimų grafikų sudarymas ir korekcijos – pavaduotojos žinioje.
„Dabar net negalim pas gydytoją nueiti. Juk registruojamės iš anksto, negali žinoti, kada gausi taloną“, – sakė V. Jasiūnė.
V. Mitka žadėjo, kad ši problema bus išspręsta ir darbuotojai, esant būtinybei, galės pasikeisti budėjimus.
Patys skalbė iš taupumo
Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas neneigė, kad pastaraisiais metais felčeriai ir vairuotojai nešdavosi darbo drabužius skalbti į namus. Pasak jo, prasidėjus krizei su darbuotojais buvo sutarta, kad reikia taupyti pinigus atlyginimams. Nors įstaiga buvo sudariusi sutartį dėl drabužių plovimo su bendrove „Baltic Swan“, jai atiduodavo nedaug skalbinių.
V. Mitka nesiginčija, kad darbuotojams skalbti krauju, fiziologiniais skysčiais sutemptus darbo drabužius namuose buvo nesaugu, tačiau esą ko nepadarysi, kad sutaupytum pinigų. Felčeriai ir vairuotojai tikina, kad jų niekas neatsiklausė, o tiesiog liepė plauti patiems. Po Visuomenės sveikatos centro patikrinimo šįmet lapkritį greitoji darbuotojų drabužius pradėjo vežti į skalbyklą.
Darbuotojai pasakojo, kad jiems trūkdavo ir dezinfekuojamųjų medžiagų automobiliams, prietaisams ir net rankoms dezinfekuoti. Po patikrinimo šios problemos nebeliko.
Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių apsilankymas įstaigoje šiek tiek pakoregavo ir komercinius vežimus, dėl kurių darbuotojai irgi turi daug priekaištų administracijai. Dabar greitoji už pinigus nebeperveža žmonių nuo vieno namo iki kito, ką darė anksčiau.
„Iš komercinių vežimų greitoji papildomai uždirba, bet mums nuo to ne geriau, nes mes, medikai, atliekame nešikų funkciją. Be to, vienam ar dviem ekipažams išvykus į komercinį vežimą, mieste lieka budėti mažiau brigadų“, – kalbėjo D. Stasiūnaitė.
Greitosios darbuotojai sakė galintys papasakoti ne vieną anekdotinę istoriją apie vadinamuosius komercinius budėjimus varžybose, kai budi vien vairuotojai. Jie piktinosi, kad administracija, nuolat akcentuojanti lėšų taupymo svarbą ir sumažinusi jiems priedus prie atlyginimų, pati švaisto pinigus.
Tarkime, į vasaros pabaigoje Panevėžyje vykusias specialiųjų tarnybų varžybas atvykusius kolegas ukrainiečius tarnybiniu transportu vežiojo į ekskursijas po Lietuvą. V. Mitka aiškina, kad būtų buvę negražu tūkstantį kilometrų sukorusiems ukrainiečiams neparodyti Lietuvos pajūrio.
Norėtų suremontuoti darželį
V. Jasiūnės teigimu, greitosios darbuotojai dar rugsėjo pabaigoje parašė skundą Panevėžio savivaldybei, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo. Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas M. Burba sako, kad Stebėtojų taryba dar analizuoja situaciją ir planuoja dėl problemų greitojoje rinktis antrą kartą.
„Greitosios darbuotojų paprašėme išdėstyti visas problemas raštu“, – sakė jis.
Kadangi darbo inspektoriai ir Visuomenės sveikatos centro specialistai Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotyje nustatė nemažai pažeidimų, Savivaldybė nusprendė V. Mitkai neskirti piniginės premijos. Šiais metais Savivaldybei pavaldžių gydymo įstaigų vadovai pirmą kartą turi galimybę sulaukti premijų.
Sveikatos skyriaus vedėjui buvo staigmena, kad greitosios darbuotojai skundžiasi V. Mitkos pavaduotojos J. Štarienės darbu ir elgesiu. Pasak jo, ką su ją daryti, turi spręsti įstaigos vadovas.
Skubotą greitosios darbuotojų perkėlimą į Sietyno gatvę Savivaldybė vertina kaip administracijos norą greičiau pagerinti jiems darbo sąlygas.
Pasak M. Burbos, greitąją planuojama iškelti į Smėlynės gatvės buvusį vaikų darželį. Jau gauta 100 tūkst. litų projektavimo darbams, projektas bus teikiamas Sveikatos apsaugos ministerijai, kitais metais tikimasi sulaukti finansavimo statybos darbams.
Greitosios darbuotojai geriausiu atveju į naujas patalpas galėtų persikelti ne anksčiau kaip po dvejų metų. Dabar siekiama pakeisti patalpų Sietyno gatvėje paskirtį, gauti higienos pasą ir ten vėl laikinai perkelti greitosios darbuotojus.
