Kaip šiandien gimdo jaunos lietuvės: į gimdyklą – tik su detaliu pageidavimų sąrašu

Šiuolaikinės moterys tampa vis sąmoningesnės. Joms nebėra tas pats nei kaip pačios jausis gimdymo metu, nei kokia aplinka jas sups, nei ką su jomis darys medikai. Nors patys gydytojai tokį iniciatyvumą vertina nevienareikšmiai, vis daugėja moterų, kurios gimdyti atvyksta pasirašiusios idealaus gimdymo planą ir primygtinai prašo gydytojų jo laikytis.

DELFI kalbina 2 moteris – besiruošiančią gimdymui ir jau pagimdžiusią. Kokių pageidavimų jos turi ir kaip sekėsi juos įgyvendinti?

Į ligoninę atvykti ketina tik finišo tiesiajai

Penktą mėnesį besilaukianti Asta tikino, kad apie tai, jog gimdymui reikia pasiruošti ir psichologiškai, realiai susimąstė tik pradėjusi lankyti specialius mokamus kursus.

„Tave prižiūrintis ginekologas viską paaiškina tik iš medicininės pusės, tačiau apie psichologinį pasiruošimą informacijos trūksta. Esą visos pagimdo, ir tu pagimdysi. Tačiau gimdyti pirmą kartą, kai nieko nežinai, kas vyks, iš tiesų baisu. Juolab kad vienintelis gimdymo vaizdas, kuris mums užsifiksavęs, – kenčianti, prakaituojanti, klykianti moteris. Dėl to nežinojimo ir nyksta suvokimas, kad gimdymas – natūralus procesas, įveikiamas visiems žinduoliams. Dar daugiau, šiandien 80 proc. moterų gimdo su nuskausminimu, o tai procesą daro dar nenatūralesnį. Kai nuskausminama, dingsta sąrėmiai, o kai dingsta sąrėmiai, gimdymą tenka skatinti.

Ir patys gydytojai prie to prisideda. Pavyzdžiui, jei moteris į ligoninę atvyksta su daugiau kaip 2 cm atsidariusia gimda, jos nebepaleidžia namo, tačiau valandų iki gimdymo dar lieka labai nemažai. Jei artėja naktis, kad ji būtų ramesnė, medikai vėl pradeda skatinti gimdymą. Argi nebūtų maloniau tą laiką būti savo aplinkoje ir leisti jį ne tarp keturių ligoninės sienų, o atvažiuoti tik tuomet, kai jau reikia gimdyti? Juk pavėluoti neįmanoma – vis tiek kūnas duoda savo signalus. Pagaliau galima išmokti kvėpavimo būdo, kuris šiek tiek pristabdo sąrėmius. Tokiu būdu moterys nuo Kaišiadorių iki Kauno net nuvažiuoja. Mano draugė atvyko jau su 10 cm atsidarymu. Sunku net patikėti, tačiau mano tikslas toks pats. Aš ketinu atvykti į ligoninę jau tik paskutiniam gimdymo etapui“, - teigė pašnekovė.

Moteris tikina:  jokių neįgyvendinamų pageidavimų gimdymo plane

Pasak moters, ji su vyru prieš gimdymą ketinanti sudaryti gimdymo planą ir aptarti jį su gydytoja, kuri priims gimdymą.

„Iš esmės nė vienas pageidavimas nėra sunkiai išpildomas. Nieko ypatinga neketiname prašyti.
Daugelis dalykų turėtų būti savaime suprantami. Pavyzdžiui, noriu, kad virkštelė būtų nukirpta tik tuomet, kai ji nebepulsuos. Dažniausiai medikai ir patys jau taip daro. Taip pat norėčiau, kad gimusį vaiką bent pusantros valandos man paliktų ant krūtinės. Aišku, čia jau kaip pasiseks. Žinau, kad ne visoms tai pavyksta, jeigu tą dieną būna daug gimdymų. Tiesiog reikia atlaisvinti gimdyklą. Jei vis dėlto įvyks taip, kad teks daryti Cezario pjūvį, norėčiau, kad kūdikį paliktų bent tėčiui ant krūtinės, kad jis persiimtų tėvų mikroflora ir taptų atsparesnis aplinkos poveikiams. Taip pat nenorėčiau, kad vaiką švitintų po didžiule šviesa, kai jis tiek ilgai buvo tamsoje.

Su patalpomis, kuriose gimdysiu, planuoju susipažinti iš anksto, kad nebūtų taip, jog matau jas pirmą kartą. Sąrėmiams malšinti norėčiau pasinaudoti vonia, kamuoliu. Žinau, kad vaikus labai gerai veikia Mocartas, todėl gimdymui rinksimės šio kompozitoriaus muziką. Nepageidauju, kad per gimdymą būtų studentai. Noriu, kiek įmanoma, išvengti pašalinių žmonių. Horizontali poza gimdymui pati nepatogiausia, todėl norėčiau gimdyti pusiau sėdomis. Žinoma, jei funkcinė lova bus užimta, teks gimdyti nepatogioje pozoje ar prašyti, kad vyras palaikytų galvą. Taip pat ketinu aktyviai domėtis, ką gydytojai daro. Tarkime, nenoriu, kad statytų lašelinę“, - pasakojo Asta.

Pašnekovė tikino neketinanti perlenkti lazdos. Pavyzdžiui, jei gimdymas natūraliai neprasidės ir atsiras pernešiojimo požymių arba prasidės gimdymo komplikacijos, pasitikėsianti medikų patarimu. „Kita vertus, net kai vaikas eina sėdmenimis, yra pratimų, padedančių jam apsiversti, visai nebūtina iškart griebtis Cezario. Juk ir vaikui daug geriau, jeigu jis gimsta natūraliai, tuomet, kai jam laikas, o ne tada, kai išprovokuojamas“, - įsitikinusi pašnekovė.

Medikų įspėjimų nepaisymas pasiteisino su kaupu

Jau vaikelį sūpuojanti Indrė tikino, kad savo gimdymo planą pavyko įgyvendinti su kaupu, nors jos nėštumas buvo su duobėmis ir kalneliais – keletą kartų teko gulėti ligoninėje, todėl laukimo džiaugsmą visada lydėdavo įtampa.

„Kai vienuose kursuose gimdyvėms pamačiau filmą apie gimdymą, prisimenu, man pasidarė bloga. Supratau, kas manęs laukia, ir tai man nepatiko. Tuomet suvokiau, kad turiu daug baimių, taigi iki gimdymo reikia atlikti daug namų darbų. Tuo metu į rankas pateko Romualdo Šemetos knyga „Gimdymas su šypsena“. Užsirašiau pas jį į kursus. Iki gimdymo buvo likę du mėnesiai. Per tą laiką labai nurimau, nes supratau, kad į gimdymą galima pažvelgti kaip į projektą, kuriam ruošiesi iš anksto. Kiekviena baimė, susijusi su gimdymu, susijusi su nežinia, juolab kad gyveni tarp įvairiausių kraštutinių nuomonių – vienoms viskas puikiai pasiseka, kitos gimdo su tokiais skausmais, kad niekada daugiau to nenorėtų.

Gydytojai man buvo rekomendavę beveik gulimą režimą, tačiau kursuose buvau paskatinta gyventi aktyviau: pradėjau lankyti baseiną, daugiau vaikščioti. Ir tai pasiteisino – pakilau iš to pseudo lovos režimo, išsivadavau iš savo baimių ir fiziškai sustiprėjau. Gyvenau net intensyvesnį gyvenimą nei darbo metu, nes visa dienotvarkė buvo užpildyta. Dar prieš gimdymą išsirinkau vietą, kurioje noriu gimdyti, gydytoją, kuriam priimtinas mano gimdymo įsivaizdavimas, aplankiau juos dar prieš gimdymą, pasišnekėjau su personalu“, - pasakojo moteris.

Jos gimdymo planą sudarė net keliolika punktų. Pavyzdžiui, ji buvo pažymėjusi, kad jos gimdymas nebūtų skatinamas, kad jokiais būdais nebūtų siūloma nejautra, net jeigu ji tuo metu jausis silpniau ir pan.

Beje, vilniečių šeima gimdymui pasirinko Kauną. Pasak pašnekovės, labiausiai gąsdino kamščiai. Mat gimdymas buvo numatytas Vėlinėms, todėl moteris juokavo, kad jau buvo pasiruošusi paišyti plakatą su užrašu „Gimdau“. Tačiau viso to neprireikė, gimdymas prasidėjo, kai ši jau viešėjo pas artimuosius Kaune.

24 val. be miego, bet jaukus gimdymas ir ramus kūdikis

„Kursuose mus mokė, kaip išbūti sąrėmius namuose, kad, užuot laiką leidus ligoninėje, dar būtų galima pabūti sau įprastoje namų aplinkoje. Prasidėjus sąrėmiams, atvykome į ligoninę pasitikrinti, tačiau paaiškėjus, kad tai tik pradžia, išvažiavome atgal. Prisileidau šiltą vonią, užsileidau juokingą muziką ir dainavau šūkaudama vyrui, kas kiek laiko vyksta sąrėmiai. Visa naktis taip gražiai ir praėjo. Meluočiau, kad viskas buvo paprasta. Skausmo buvo, bet vyras buvo išmokęs, kaip masažuoti, kad susilpnintų sąrėmių skausmą. Kai ryte atvykau į ligoninę, pagimdžiau per pusantros valandos, nes buvau šimtu procentų pasiruošusi. Taigi plano dalį, susijusią su palatos paruošimu bei sąrėmių išlaukimu, teko praleisti.

Tiesa, po nakties vis dėlto jaučiausi pavargusi, juolab kad prieš tai dieną buvau pakankamai aktyvi, lankiausi kapinėse. Jaučiau, kad jėgų trūksta, tačiau padėjo išmokti dėmesio nukreipimo įgūdžiai. Įsižiūrėjau į vieną šviesos tašką ir neleidau sau nugrimzti į nuovargį. Vyras tuo tarpu irgi mane kalbino, uždavė kvėpavimo ritmus, dirbo kaip tikras pribuvėjas, taip pat gydytoja pranešdavo, kad ateina dar vienas sąrėmis, kuriuo reikia pasinaudoti. Su gydytoja buvome sutarę, kad gimdymo metu ji leis man išbandyti įvairias padėtis – aš ir vaikščiojau, ir sėdėjau“, - pasakojo Indrė.

Pasak jos, gimdymo metu jai labiausiai padėjo vyro įsitraukimas. Dažnas vyras vis dar gimdymą suvokia kaip labai moterišką dalyką ir geriausiu atveju gali moterį palaikyti už rankos ar pafotografuoti. Jos manymu, vyrai mielai įsitrauktų, jei žinotų, ką reikia daryti. Dabar iš tos baimės po gimdymo jie dažnai net suserga, nes mato kenčiančią savo moterį, bet nežino, kaip jai pagelbėti, todėl patiria didžiulį stresą. Jos vyras buvo išmokęs visko, ko reikia gimdymo metu.

Paklausta, ar labai vargina kūdikio verksmas, Indrė pažymėjo, kad jei gimdymas praeina natūraliai, ramiai, gimęs kūdikis neklykia.

„Mūsų vaikas gimė labai ramus, man paliko jį dviem valandoms ant pilvo, o kai jau atėjo laikas jį paimti, jis labai stipriai įsikibo man į pirštą ir tik tada jau bandė verkti. Tačiau jį užkalbino vyras ir jis iškart nurimo. Jis iki šiol ramus. Dar prieš keletą metų skaičiau amerikiečių psichologų straipsnį. Psichologai analizavo žmonių gimimo situacijas ir vertino, kokių problemų jie turi, kaip elgiasi, kaip bendrauja ir pan. Buvo nustatyta, kad sunkiau gimę žmonės jaučia nesąmoningą nerimą, įtampą. Todėl man buvo svarbu, kaip vyks gimdymas“, - sakė pašnekovė.

Kokių pageidavimų medikai sulaukia dažniausiai

Pasak Vilniaus gimdymo namų direktorės Kornelijos Mačiulienės, šiandien gimdyvės dažnai ateina su didžiausiomis viltimis, savo įsivaizdavimu apie gimdymą.

„Mes, aišku, negalime įvykdyti tokių planų, kaip žvakės ar smilkalai, bet kas įmanoma, tikrai įvykdome. Jei gimdymas sekasi sunkiai, medikas turi suprasti, kad ne gimdyvė dėl to kalta – gydytojas turi prisiimti atsakomybę ir viską užbaigti. Jeigu jis nesusitvarko su psichologine įtampa – pavyzdžiui, gimdyvė nori vieno, vyras – kito, o atvykusi mama dar kitaip bando komanduoti, tuomet kviečiama psichologė, kuri turi būtent tokią specializaciją – dirbti su gimdyvėmis. Dauguma moterų prieš gimdymą turi griežtą nuostatą, kokia poza jos nori gimdyti, tačiau kai ją pasodiname taip, kaip ji nori, neretai sako, kad taip jai nepatogu. Tuomet siūlome atsigulti ir susirasti tokią pozą, kuri jai patogi. Įdomu, kad nėštumo metu suplanavusios sėdimą pozą dažniausiai pasirenka pusiau gulimą, o tos, kurios ketino gulėti, gimdymo metu nori atsisėsti“, - pasakojo medikė.

Pasak jos, neretai pasitaiko, kad moterys į gimdymą atsineša planą, kuriame surašyta, ko jos norėtų ir ko nenorėtų. Tačiau gimdymo eigoje neretai nuostata keičiasi, ypač antrame periode. Be to, moterys šiandien drąsesnės, jos reikalauja, kad kūdikis į pasaulį ateitų taip, kaip jos nori.

Kita vertus, lyginant su sovietmečiu, gimdymas ligoninėse, medikės teigimu, labai pasikeitė. „Gimdymo palatoje yra tik viena moteris ir jos vyras, svetimų žmonių ten nesipainioja. Moteris gali atsinešti ir savo muziką, ir ledukus, ir vandenį, daryti taip pat gali, ką nori. Dar pastebėjau, kad dėl nuskausminimo ir gimdymo pozos kartais moteris nesutaria su vyru. Vyrai dabar kartu su žmona lanko mokyklėlę ir tikisi, kad viskas taip ir bus, kaip jie sutarę – pavyzdžiui, nenuskausminti, gimdymo metu tupėti ar dar ką nors. Tačiau moters ketinimai gimdymo metu gali pasikeisti. Tuomet aš raginu trumpai pasitarti, tačiau perspėju vyrą, kad klausysiu moters“, - aiškino K. Mačiulienė.

Šiandien norinčiosioms sudarytos sąlygos gimdyti ir vandenyje. Pašnekovės teigimu, kai tik įstaigoje atsirado šis būdas, per metus vonioje buvo priimti 22 gimdymai. Vėliau būta metų, kai nė viena moteris nesirinko tokio gimdymo būdo, tačiau šiuo metu jis vėl populiarėja.

„Šiemet jau dabar turime 15 tokių gimdymų. Tos, kurios gimdo vandenyje, būna nenusivylusios, pasakoja, kad joms buvo labai gerai. Sąrėmių skausmai nėra mažesni, tačiau jos ateina labai pasiruošusios, motyvuotos gimdyti vandenyje. Ir vyrai žino, ką daryti – kada patraukti moterį, kada koją prilaikyti, nes taip pat būna pasiruošę. Kita vertus, didelių gimdymo vandenyje privalumų nematau, tiesiog tai kitoks gimdymo būdas, ir tiek“, - svarstė medikė.

Tačiau ginekologai kalba ir apie ne itin teisingas moterų iniciatyvumo apraiškas. Vilniaus Antakalnio klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas Ričardas Daunoravičius įsitikinęs, kad pacientės iš tiesų gali diktuoti savo norus personalui, nes vyksta konkurencija tarp ligoninių. Jau nebe tie laikai, kai atvykusios gimdyti moters klausdavo, ko ji čia atvažiavo. Šiandien pacientas jau yra vertybė.

„Mūsų ligoninėje yra prenatalinė konsultacija, kurios metu pacientė sudaro savo gimdymo planelį, išreiškia savo pageidavimus. O jei ji nori Cezario pjūvio? Mes bandome aiškinti, kad geriau gimdyti natūraliais takais, Cezario pjūvis gresia daugiau komplikacijų, tačiau ne visada pavyksta moterį perkalbėti. Tuomet vykdome pacientės norą, nes šis pageidavimas šiandien yra įteisintas, tik medicininiuose dokumentuose rašome, kad operacija buvo atlikta ne dėl medicininių indikacijų, o pacientės pageidavimu. Anksčiau griežtai atsisakydavo daryti Cezario pjūvį ne dėl medicininių indikacijų, tačiau moteris apsisukdavo, nuvažiuodavo į kitą ligoninę, ten jai padarydavo Cezario pjūvį ir dar pasakydavo, kad jei būtų uždelsusi, nežinia, ar vaikelis liktų gyvas“, - teigė medikas.