Savo kontraversiška patirtimi diskusijoje pasidalino du abortų draudimo šalininkai ES – buvęs Strasbūro teismo teisėjas bei Europos teisės ir teisingumo centro vadovas.

Bendros nuomonės, nuo kada negimęs kūdikis laikomas asmeniu, nėra

Pasak Europos teisės ir teisingumo centro Prancūzijoje vadovo dr. Gregoro Puppincko, šiuo metu Europoje 30 proc. nėštumų baigiasi abortais. Vos 1 proc. iš jų – dėl išžaginimų, o didžioji dalis – moters pageidavimu. Kaip teigia pačios moterys, dažniausiai jos abortus darosi dėl vyro, kuris nenori vaiko.

„ Yra mokslininkų, kurie teigia neįsivaizdavę, kad dabar bus daroma tiek daug abortų. Šiais laikais nebeįmanoma kalbėti apie abortus vien moterų teisių liberalizavimo kontekste. Bylos, pateiktos Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT), atspindi abortų įvairovę. Beje, bylos neapsiriboja vien prašymu užtikrinti galimybę abortui. Vienos moterys skundžiasi, kad joms neleista nutraukti nėštumo, kai ši laukiasi neįgalaus vaiko, kitos skundžiasi, kad joms buvo atliktas abortas, nors jos nebuvo apie tai normaliai informuotos. Yra ir būsimas tėvas patekęs skundą dėl to, kad partnerė pasidarė abortą.

Taigi kyla klausimas, kaip teisingai vertinti abortą. Anksčiau abortas buvo kriminalizuotas, nes tai buvo laikoma tiesioginiu vaiko teisės gyventi pažeidimu. Būdavo tik viena išimtis – gelbėjant motinos gyvybę. Pagrindinis klausimas šiandien – nuo kada prasideda gyvybė, kai negimęs vaikas jau gali būti laikomas asmeniu“, - teigė pranešėjas.

Pasak jo, EŽTT yra pareiškęs, kad į šį klausimą atsakymą nėra įmanoma, todėl tai spręsti paliekama valstybėms narėms savarankiškai. Taip pat jos laisvos pasirinkti teisinę bazę – įteisinti abortus arba juos drausti, nuspręsti, kokio lygio negimusios gyvybės apsaugą įgyvendins.

„Bendros nuomonės, ar negimęs kūdikis jau yra laikomas asmeniu, tai kiekvienos valstybės narės atsakomybė ir laisvė nuspręsti. Žinome, kad Vengrijoje neseniai buvo pakeista Konstitucija, siekiant apsaugoti gyvybę nuo jos pradėjimo. Kitos valstybės laikosi kitokios pozicijos, nes jos turi laisvę nuspręsti, kada pradėti teisinę žmogaus gyvybės apsaugą. Vienintelis dalykas, į kurį atsižvelgia teismas – valstybė narė negali atsisakyti negimusio žmogaus gyvybės apsaugos. Pavyzdžiui, jokiu būdu negalima įteisinti abortų lyties pagrindu“, - sakė svečias.

Bloga žinia: Europos žmogaus teisių konvencijoje teisės į abortą nėra

Vis dėlto eilėje bylų EŽTT suformulavo, kad visuotinos teisės į abortą nėra. Nors su abortais susijusios bylos buvo išspręstos moterų naudai, tačiau ne todėl, kad jos turi tokią teisę, bet todėl, kad konkrečiose situacijose buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija, nes nėščios moters gyvybei ar sveikatai buvo keliamas pavojus arba kai nėštumas buvo išžaginimo pasekmė.

„Per įvairius sprendimus teismas aiškiai paskelbė, kad konvencija nenumato teisė į abortą, nėra visuotinos teisės daryti abortą. Teisę į abortą visada nusverdavo įvairių teisių įvertinimas. Tai nėra neribota teisė. Teismas niekada nesakė, kad užtektų moters laisvos valios pateisinti abortui. Jokia teisė į abortą nekyla iš teisės į asmeninę laisvę. Todėl abortai pagal pareikalavimą nėra pateisinami konvencijoje, nors, kita vertus, nė viena šalis narė nepasmerkta, kad joje jie leidžiami. Tiems, kurie bando atstovauti aukas, Strasbūre taip pat nebuvo suteiktas tinkamas statusas. Tik nėščiosios galėjo sėkmingai skųstis ir pasinaudoti realiomis teisų gynimo priemonėmis. Tiesa, negimusio vaiko tėvą teismas taip pat yra pripažinęs auka, net ir tokiais atvejais, kad abortu, kaip teigiama, stengiamasi išsaugoti mamos sveikatą“, - sakė G. Puppinckas.

Išžagintai 16-metei Lenkijoje medikai atsisakė daryti abortą

Paklaustas, kaip jis vertina abortą, jei moteris yra išžaginta, pranešėjas papasakojo apie vienos 16-metė bylą prieš Lenkiją.

„Lenkijoje 16 metų mergaitė buvo išprievartauta ir tapo nėščia. Jai nebuvo leista darytis abortą, nes medikai nusprendė, kad tokiame jauname amžiuje jos sveikatą mažiau žalos gimdymas nei abortas. Taigi mergaitė negalėjo rasti gydytojo, kuris jai padarytų abortą. Tuo tarpu prieš jos prievartautoją berniuką nebuvo imtasi teisinių veiksmų. Pagal Lenkijos įstatymus abortas galimas išžaginimo atveju, todėl teismas nusprendė, kad šalis turėjo užtikrinti aborto galimybę tokį sprendimą priėmusiai mergaitei.

Kalbant apie mano asmeninę nuomonę, esu bendravęs su mergaitėmis, kurios buvo išžagintos. Tačiau kai tu matai žmogų, kuris gimė po to, kai jo motina buvo išžaginta, labai sunku būti už ar prieš abortą. Daugybė žmonių gimsta įvairiomis sudėtingomis aplinkybėmis, puikiai suprantu, kad tokiais atvejais moteriai labai sunku, bet vis dėlto visuotinė teisė į abortą, kaip minėjau, nėra įtvirtinta“, - svarstė G. Puppinckas.

Buvęs EŽTT teisėjas: kaip moteris gali įrodyti, kad nėštumas buvo netyčinis?

Buvęs Europos žmogaus teisių teismo teisėjas Javieras Borrego-Borrego priminė, kad kalbant apie žmogaus teises, visada kyla pagunda mėgdžioti Prokrustą, graikų dievų Olimpo „chuliganą“.

„Jis turėjo dvi lovas – vieną labai ilgą, kitą labai trumpą. Pagavęs auką, jeigu ji būdavo mažo ūgio, guldydavo į ilgą lovą bei ją ištempdavo iki lovos ūgio. Ši, aišku, didelėse kančiose žūdavo. Ir atvirkščiai, jis nukirsdavo aukai galūnes, galvą, kad ji tilptų lovoje. Taigi kalbant apie žmogaus teises irgi naudojamasi šiomis dviem lovomis – kaip mums naudingiau, tokią lovą ir taikome. Ir tai baisu, tai baisi dvigubų standartų tendencija“, - teigė pranešėjas.

Pasak jo, Europos žmogaus teisių konvencija buvo patvirtinta po Antrojo pasaulinio karo, kai pasaulis nusprendė, kad gana kraujo praliejimo.

„Buvo prisiminta, kad kairėje žmogaus krūtinės pusėje plaka širdies, taigi nuo tada ir buvo paleisti žmogaus teisių bėgiai, kurie, susidurdami su finansinės ir politinės bendrijos bėgiais, dažnai įneša sąmyšio. Vis dėlto dabartinis EŽTT neturi kompetencijos sukurti naujų teisių, kurių nėra konvencijoje, kokios jos bebūtų naudingos. Nepaisant to, kartais Strasbūro sprendimai stebina. Anksčiau abortų bylos buvo nagrinėjamos pagal kitą straipsnį – teisę į gyvybę, tačiau šiuo atveju sunku kalbėti apie teises, kai yra tik embrionas. Todėl einama aplinkeliu – nagrinėjama motinos teisę į asmeninį gyvenimą ir nebenagrinėjama vaisiaus teisė į gyvybę. Šiandieninis burtažodis – moters lytinė ir reprodukcinė sveikata. Tačiau ką iš tiesų mes saugome įteisindami abortus? Kad ši reprodukcija nevyktų.

Buvo atvejis, kai skundas prieš Airiją buvo pateiktas be jokio kreipimosi į vietinį teismą, nebuvo dokumentų, kurie patvirtintų trijų ieškovių nėštumą ir vienos ieškovės ligą, kuri teigė serganti vėžiu. Nepaisant to, Strasbūre ši byla buvo pradėta nagrinėti vien todėl, kad Airijos Vyriausybė teismui mandagiai atsakė, jog skundas dėl pažeidimo nepagrįstas jokiais dokumentais. Taigi teismas sutiko, kad įrodymų nėra, bet bylai pradėti užteko net tokio Airijos Vyriausybės atsakymo. Beje, tai pirmoji byla EŽTT istorijoje, kurioje teigiama, kad visos trys ieškovės tapo nėščiomis netyčia, be noro pastoti. Kaip moteris gali įrodyti, kad nėštumas buvo netyčinis? Kiek čia sėdinčių esame netyčinių nėštumų rezultatas? Ar apskritai taip galima skirstyti nėštumus?“ - teigė abortų draudimo šalininkas.

Ar vyro žodis vis dar nieko nereiškia?

J. Borrego-Borrego taip pat pabrėžė, kad nepaisant visų abejonių keliančių bylų, teisės į abortą EŽTT nekonstatuoja.

„Nėštumas nėra vien tik moters ir jos asmeninio gyvenimo nuosavybė. Dabar madinga sakyti“ „Aš esu savo sveikatos savininkė, todėl su tuo, kas yra manyje, galiu daryti, ką noriu. Ne. Teismas teigia, kad nėščios moters privatus gyvenimas tamprai susijęs su vaisiumi, kuris vystosi jos įsčiose. Todėl moters teisė į privatų gyvenimą turi būti vertinama atsižvelgiant į kitas teises ir laisves, taip pat ir negimusio vaiko teises, kurių jis taip pat turi.

Pagaliau yra ir vaiko tėvo teisės. Buvo viena byla Strasbūre. Moteris susirgo vėžiu, todėl pora nusprendė, kad jie apvaisins embrioną dirbtiniu būdu, užšaldys, o kai moteris pasveiks, jis bus įsodintas jai į gimdą. Per tą laiką jie išsiskyrė. Nors moteris vis tiek norėjo to vaiko, vyras nesutiko, o spermos donoro sutikimas toje šalyje buvo būtinas. Taigi apvaisinto embriono likimas priklauso ir nuo spermos donoro, tačiau kai jis jau moters viduje, spermos donoras neturi jokio žodžio?“ - klausė pranešėjas.