Su šlapimo nelaikymo problema moteris bando susidraugauti jau penkerius metus
Keturių vaikų mama pati yra šeimos gydytoja, turinti šlapimo nelaikymo problemą. „Problemų turėjau nuo vaikystės, tačiau medikai paaiškino, kad dirglią pūslę paveldėjau genetiškai. Mano mama turėjo tą pačią problemą. Po ketvirto gimdymo praėjus 4-5 metams pradėjau pastebėti, kad kelnaitės šlapios. Kad nesulaikau šlapimo, nejaučiau, tačiau kelnaitės būdavo šlapios. Iš pradžių tai nutikdavo 1-2 kartus per savaitę, o vėliau kartojosi kasdien. Kartą per vieną susitikimą vienas žmogus ėmė ir pasakė garsiai: „Kas čia taip apsimyžęs?“ Aš supratau, kad aš pati to kvapo nejaučiu, bet, ko gera, jis sklinda nuo manęs. Man buvo šokas. Net ir dabar, nors naudoju specialias priemones, priėjusi prie žmogaus stengiuosi išlaikyti saugią distanciją. Būna žmonių, kurie mėgsta prieiti labai arti, o aš nuo jų tolstu, nes man atrodo, kad priartėjęs jis būtinai pajus kvapą nuo manęs.
Beje, aš dariau Kėgelio pratimus, kurie rekomenduojami tokiais atvejais, kaip medikė žinojau apie juos seniai. Tačiau problema progresuoja. Su šia problema stengiuosi susitaikyti jau penkerius metus. Suaktyvėjo ir dirgliosios pūslės sindromas – kai prieinu prie namų, sunkiai išveriu, kol išsitraukiu raktą. Taip pat ir namuose kartais užtenka ryte atsikelti iš lovos ir iškart jaučiu, kad nebesulaikau šlapimo“, - atviravo moteris.
Dalia teigė į kolegas dėl šios problemos nesikreipusi. Esą didžiausia mediko išsilavinimą turinčio žmogaus bėda, kad jis pirmiausiai gydymo ieškosi pats ir tik kraštutiniu atveju kreipiasi į kolegas.
Kodėl problema dažniausiai pasireiškia po gimdymo
Specialistai teigia, kad apie 10 proc. darbingo amžiaus moterų kenčia dėl šlapimo nelaikymo. Ši problema skundžiasi 40 proc. vyresnių nei 60 metų ir net 80-90 proc. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių. Tikslios šlapimo nelaikymo statistikos Lietuvoje nėra. Apytikriais duomenimis, mūsų šalyje galėtų būti apie 300 tūkst. moterų, kurias vargina šlapimo nelaikymas.
Šia liga serga maždaug kas antra 50-metė, kuriai ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, bei kas 5–6-ta gimdžiusi trisdešimtmetė, o tarp sulaukusiųjų 80 metų amžiaus vienas ar kitas šlapimo nelaikymo tipas nustatomas beveik 80 proc. moterų. Šia liga moterys serga du kartus dažniau negu vyrai. Dar šiek tiek statistikos: šlapimo nesulaiko apie 5 proc. mergaičių iki 14 metų, iki 10 proc. 15-24 metų merginų, iki 17 proc. 25-34 metų moterų ir iki 40 proc. vyresnių nei 34 metų moterų. Apibendrinant viena iš keturių moterų skundžiasi šlapimo nelaikymu.
Pasak nemokamas konsultacijos dėl šlapimo nelaikymo teikiančio Inkocentro vadovės Jurgos Misevičienės, pagrindiniai šlapimo nelaikymo požymiai, kuriuos pastebėjus jau reikėtų sunerimti: šlapinimasis dažniau nei 8 kartus per dieną, šlapinimasis naktį daugiau nei 1 kartą, skausmingas šlapinimasis, šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint, juokiantis. Tai signalas, kad laikas susimąstyti, kodėl taip vyksta.
„Turbūt mažai kas žino, kaip veikia mūsų šlapinimosi sistema. Šlapimą gamina inkstai, šlapimtakiais jis nuteka į šlapimo pūslę – raumeninį maišelį, kuris kaupia šlapimą. Ją uždaro raukas. Tai žiedinis raumuo. Prisipildžius pūslei jis neleidžia šlapimui ištekėti bet kur ir bet kada. Labai svarbus veiksnys šioje sistemoje – dubens dugno raumenys. Tai tarsi skėtis arba hamakas, laikantis pūslę teisingoje anatominėje padėtyje. Šių raumenų tonuso pakitimai turi didžiulę įtaką atsirasti įtampos šlapimo nelaikymui. Taip pat šlapimo pūslei įtakos turi šalia esančių ginekologinių organų būklė, todėl natūralu, kad nėštumo metu, gimdai išsiplėtus, šlapintis norima dažniau.
Šlapinimosi refleksą reguliuoja pakankamai sudėtingi nerviniai ryšiai, kurie susiformuoja per pirmus penkerius mūsų gyvenimo metus. Prisipildžiusi pūslė siunčia signalą smegenims, šios analizuoja situaciją. Jei esame namie ar darbe, kur galime pakilti nuo stalo ir nueiti į tualetą, nerviniais ryšiais pūslei siunčiamas signalas susitraukti, sfinkteriui – atsipalaiduoti ir šlapimas gražiai išteka. Jei tuo metu mes einame gatve, esame susitikime, teatre ir negalime nueiti į tualetą, kitais kanalais eina nervinis signalas susitraukti sfinkteriui, išsiplėsti pūslei ir laikyti šlapimą iki tinkamo momento“, - pasakojo medikė.
Dažnai diktuojama, kas yra šlapimo nelaikymas: būklė ar liga. Pasak pranešėjos, tai ir būklė, ir liga. Iš esmės tai būklė, kai nevalingai iš šlapimo pūslės išteka šlapimas. Kiekis nesvarbus – ar lašelis, ar šaukštas, ar stiklinė.
Egzistuoja keturi šlapimo nelaikymo tipai, iš kurių dažniausi įtampos (49 proc.) ir skubos (22 proc.). Įtampos šlapimo nelaikymas susijęs su fiziniu krūviu, apimančiu juoką, kosulį, čiaudulį, sportą, kūno padėties keitimą, šokį. Tai vyksta dėl nusilpusio dubens raumenų tonuso, kurį ypatingai silpnina nėštumas ir gimdymas. Todėl su kiekvienu nėštumu ir gimdymu neatstatytas po gimdymo raumenų tonusas, dar labiau silpnėja. Po gimdymo kurį laiką šlapimo tikrai nelaiko apie pusę moterų. Ir tai normalu, nes pertempti tarpvietės raumenys atsistato tik per keletą mėnesių. Pačios moterys, J. Misevičienės teigimu, dažnai nekreipia dėmesio, net jei šlapimo nelaikymas užsitęsia, manydamos, kad taip ir turi būti.
„Gimdymo metu tiesioginės įtakos šlapimo nelaikymo atsiradimui turi tarpvietės kirpimas ir plyšimas. Jei nėra tokių traumų, dubens raumenys atsistato greičiau. Beje, prieš 15 metų buvo mada kirpti visoms moterims, dabar kerpama tik kai gimdomas didesnis vaikas. Prieš penkerius metus atsirado mada visai nekirpti, leisti plyšti, nes audiniai tuomet gražiau sukimba, gražiau įmanoma susiūti, bet šlapimo nelaikymo riziką vienodai didina tik kirpimas, tiek plyšimas“, - aiškino pranešėja.
Skubos šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai šlapintis užsinorima čia ir dabar ir jokiomis valios pastangomis neįmanoma sulaikyti šlapimo. Tai su nėštumo nesusiję, o tik su nervinės reguliavimo ryšių sutrikimais: kuo arčiau bėgame tualeto, tuo labiau smegenys liepia viską atidaryti.
Šlapimo nelaikymas prilyginamas Alzheimeriui ir insultui
Pasak J. Misevičienės, šlapimo nelaikymas šalia Alzheimerio ir insulto yra viena iš trijų ligų, kuri turi didžiulę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Tai viena dažniausių lėtinių ligų tarp vyresnių moterų (per 65 metų). Su juo susiduria 35 proc. šių moterų, tai dažnesnė problema nei hipertenzija (25 proc.), depresija (20 proc.) ar cukrinis diabetas (8 proc.).
„Su kokiomis problemomis susiduria šlapimo nelaikanti moteris? Pirmiausia tai fizinės problemos – peršti, niežti, degina., atsiranda odos pažeidimai, paraudimai, pašutimai. Taip pat atsiranda būtinybė naudoti tam tikrus įklotus, nuolat jų turėti, dėvėti maskuojančius drabužius. Taip pat mažėja savigarba. Buvusi aktyvi moteris atsisako veiklos, kelionių. Jei tokiai moteriai reikia vykti iš taško A į tašką ir nežino, ar pakeliui bus tualetas, ji niekur neina. Taip pat kyla diskomfortas darbe. Moteriai baisu, kad aplinkiniai pamatys, kad ji dažnai vaikšto į tualetą, jai problema ten nusinešti reikalingas medicinines priemones. Keistai skamba, bet yra žmonių, kurie į darbą eina su sauskelnėmis. Pagaliau kyla seksualinių problemų, nes dažnai moteris gali nelaikyti šlapimo orgazmo metu.
Prieš porą metų Šiaurės šalyse buvo apklausta per 6 tūkst. respondentų, daugiausiai moterų. Ji parodė, kad vienas iš trijų pacientų niekada niekam nepasakoja apie savo problemą dėl šlapimo nelaikymo. Paklausti, kaip tai veikia jų gyvenimo, apie pusė respondentų bijo, kad sušlaps kelnaitės, bijo sklindančio kvapo, kurio pati moteris nejaučia, bet jaučia aplinkiniai. Išeidami iš namų žmonės dažnai pasiima įklotų, sauskelnes, papildomą aprangą, drėgnų servetėlių. Panašu, kad gana ilgai jiems tai atrodo normalu: iki penkerių metų į medikus nesikreipia net 80 proc. ligonių, 11 proc. laukia iki 10 metų, 5 proc. - iki 20 metų. Dalis žmonių mano, kad tai normali būklė senstant ar per menka, gyvybei negresianti problema, dėl kurios neverta varginti gydytojo“, - pasakojo pranešėja.
Kaip sau padėti pačioms?
Medikės teigimu, padėti sau galima pačioms ir tam nereikia didelių išlaidų. Pirmiausiai reikėtų prisiminti daug kam jau žinomus Kėgelio pratimus, kurie skirti stiprinti tarpvietės raumenis. Štai vienas iš jų: 10 kartų sutraukti tarpvietę, užlaikant po 10 sekundžių ir atleidžiant. Šį kompleksą reikia kartoti per dieną tris kartus. Tai nematomi pratimai, juos galima daryti bet kur – dirbant prie kompiuterio, gaminant ir pan.
Taip pat yra sudėtingesnė Corewellnes sistema. Tai norvegų fizioterapeutės sukurta metodika, tačau jai jau reikia skirti daugiau laiko.
Esant dirgliai pūslei patartinos šlapimo pūslės treniruotis – kas dvi valandas, nepriklausomai nuo noro ir poreikio, eiti šlapintis. Taip pūslė išmoksta nesiųsti klaidingų signalų. Pasiekus susą periodą, laikas tarp šlapinimųsi ilginamas po 15 min. iki 3 val.
„Padirbėjus kokį pusmetį, šlapimo nelaikymas labai sumažėja. Aišku, esant dirgliai pūslei dažnai taikoma ir medikamentinis gydymas. Kalbant apie mitybą, reikėtų atsisakyti kavos, arbatos, alkoholio, citrusinių vaisių, gazuotų gėrimų, aštrių prieskonių. Apskritai skysčių riboti nereikėtų, nes koncentruotas šlapimas dar labiau dirgina pūslę. Problemą gilina užkietėję viduriai, antsvoris. Taip pat patarčiau pradėti pildyti šlapinimosi dienoraštį, kurio formą galima rasti internete. Jis labai pagelbėtų gydytojui, pas kurį ateitumėte pasikonsultuoti“, - patarė medikė.
J. Misevičienės patarimų pasiklausyti susirinkusios daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ narės prisipažino patyrusios vienokius ar kitokius simptomus, įspėjančius apie artėjančią problemą, tačiau iki šiol nekreipusios į tai dėmesio.
„Esu keturių vaikų mama. Po trečio gimdymo turėjau šlapimo nelaikymo epizodų, kurie pasireikšdavo prausiantis duše po šiltu vandeniu. Vėliau visa tai dingo ir po ketvirto gimdymo nepasireiškė. Specialiai dubens dugno raumenų treniravimu neužsiėmiau, tik kartą pabandžiau, kai draugė, kuri labai kruopščiai planavo savo nėštumą ir labai savimi rūpinosi, apšvietė mane, kad sporto klube jos visos daro šiuos Kėgelio pratimus. Apie tokias metodikas žinojau tik kaip moteris, besirūpinanti intymių santykių kokybe.
Kita vertus, stengiuosi palaikyti bendrą fizinį tonusą, sportuoju. Man svarbu palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemai, kadangi turiu žemą kraujospūdį. Mėgstu kraujotaką išjudinti sportuodama, vaikščiodama. Kaip mano savijautą paveikė keturi gimdymai, sunku įvertinti, tačiau tikrai nesijaučiu nusilpusi. Tarp pirmų mano vaikų yra 10 metų skirtumas. Pirmą vaiką gimdžiau 23-ejų, antrą – 33-ejų. Fiziologiškai vyresniame amžiuje yra sunkiau auginti vaikus: keltis naktį, kitaip derinti darbą ir pan. Tačiau dėl paties gimdymo nebuvo jokių problemų – kaskart jie buvo vis lengvesni. Gal tik toksikozė nėštumo metu buvo sunkesnė – turbūt tai senėjimo padarinys. Paskutinį vaiką gimdžiau 37-erių“, - pasakojo asociacijos atstovė Skaidrė Vainikauskaitė.
Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė atviravo, kad iki šiol save laikė visiškai sveika ir tik dabar supratusi, kad vertėtų pasirūpinti savo kūnu. „Man, kaip ir visoms kitoms, atrodo, kad normalu, jei kartais nespėji iki tualeto ir keli lašai išvarva. Ups – atsitiko ir atsitiko. Niekada to nesureikšminau“, - atviravo moteris.
