Tyrimai rodo, kad per daug tam tikrų maisto produktų gali stipriai pakelti organizmo rūgštingumą bei padidinti riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu.

Prancūzijos mokslininkai tvirtina, jog gali, praneša dailymail.co.uk.

Prancūzijos tyrėjai nustatė, kad didelius kiekius mėsos, sūrio, kiaušinių, žuvies duonos bei gaiviųjų gėrimų suvartojančios moterys maždaug 50 procentų dažniau serga II tipo diabetu, net jeigu jos taip pat valgo daug vaisių ir daržovių. Mokslininkai tikina, jog problema slypi rūgštyje, kurią organizme išskiria tokie produktai kaip mėsa ar sūris.

Kaip ir viskas, kas gyva, mūsų organizmai turi pH (power of hydrogen – vandenilio potencialo) lygį. Tai skaičius tarp nulio ir 14, nusakantis jo rūgštingumą ar šarmingumą: nulis – visiškai rūgštus, 14 – visiškai šarminis. Kad mūsų ląstelės ir audiniai normaliai funkcionuotų, organizmo pH turėtų būti neutralus – apie septynis.

Kai mūsų organizmas skaido maistą, natūraliai išsiskiria rūgštys ir šarmai ir šis procesas žinomas kaip apkrova rūgštimis.

Mitybos specialistė Marie Murphy iš Didžiosios Britanijos mitybos fondo teigia, kad rūgštingumą kelia ne vien maisto produktai, kurie yra „rūgštūs“. Tai priklauso ir nuo to, kaip organizmas funkcionuoja.

„Pavyzdžiui, apelsino pH yra žemas dėl jame esančios citrinų rūgšties, tačiau jį suvalgius, kaip manoma, organizmas patiria šarminį poveikį. Tai susiję su maistinėmis medžiagomis, kurias jis išskiria organizme“, - aiškina M. Murphy.

Mėsa, žuvis, jūros gėrybės, sūriai, kiaušiniai, duona, avižos, makaronai ir ryžiai, perdirbti maisto produktai ir angliarūgštės prisotinti gėrimai – visi jie skildami išskiria rūgštis, o štai kava, vaisiai ir daržovės – šarmus.

Jeigu jūsų mityba yra subalansuota ir suvartojate reikiamą kiekį ląstelienos, baltymų, angliavandenių, vaisių ir daržovių, rūgštiniai ir šarminiai maisto produktai neutralizuoja vieni kitus. Tačiau Vakaruose laikomasi mitybos teorijos, pirmenybę teikiančios tiems produktams, kurie gamina tokį rūgšties kiekį, kad jo nepavyksta kompensuoti vaisiams ir daržovėms.

Manoma, kad tai gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus, įskaitant II tipo cukrinį diabetą, kai organizmas nesugeba pagaminti pakankamai insulino hormono arba jo tinkamai nepanaudoja.

Insulinas padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir paverčia jį energija. Jeigu insulinas savo darbo tinkamai neatlieka, cukraus kiekis kraujyje gali pasiekti pavojingą ribą, kas ilgainiui sukelia diabetą. Jeigu ši liga negydoma, gali pažeisti nervus, regėjimą ar net baigtis mirtimi. Dėl diabeto taip pat padidėja širdies ligų, insulto ir galūnių amputavimo rizika.

Naujausias Prancūzijos mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai skelbiami Europos diabeto tyrimų asociacijos žurnale „Diabetologia“, yra pirmas mėginimas pažvelgti į galimas sąsajas tarp daug rūgščių turinčio maisto ir II tipo diabeto, kuriuo vien Jungtinėje Karalystėje serga mažiausiai trys milijonai žmonių.

Tad ar įmanoma sumažinus organizmo rūgštingumą didinančių produktų vartojimą apsisaugoti nuo II tipo diabeto?

Jau keletą metų laikomasi požiūrio, jos sumažinus tokių produktų vartojimą galima numesti svorio. Tai žinoma šarminės dietos pavadinimu. Ja susidomėjo tokios garsenybės, kaip Gwyneth Paltrow ir Kate Moss.

Ši dieta grindžiama idėja, kad rūgštį išskiriantys maisto produktai gali įrūgštinti mūsų organizmą iki pavojingo lygmens ir ilgainiui gali išaugti vėžio ar osteoporozės rizika. Tokių produktų ribojimas ar atsisakymas – vadinasi, perėjimas prie kone vegetariškos mitybos – užkerta kelią tokiam scenarijui. Vis dėlto mitybos specialistai šarminę dietą tvirtai atmetė.

„Nėra patikimo mechanizmas, rodančio, jog maisto produktų rūgštinės ar šarminės savybės turėtų įtakos svorio augimui ar svorio mažėjimui“, - teigia M. Murphy.

Tad ar šis naujas tyrimas galėtų reikšti, jog šarminės dietos besilaikantys asmenys galėtų būti atskleidę tiesą?

Nėra jokių abejonių, kad maistas turi įtakos organizmo pH pusiausvyrai. Tačiau britų ekspertai tvirtina, kad organizmas išlaiko savo pH lygį, nepriklausomai nuo pasirinktos mitybos, arba per plaučius išstumdamas anglies dioksidą (tai yra vienas iš organizmo pagrindinių būdų reguliuoti savo pH pusiausvyrą), arba per inkstus su šlapimu pašalindamas rūgščių ar šarmų perteklių.

„Maistinės medžiagos, esančios maisto produktuose, gali daryti įtaką rūgščių ir šarmų pusiausvyrai organizme, didindamos ar mažindamos pH lygį, - aiškina M. Murphy. - Tačiau organizmas turi labai veiksmingų mechanizmų, kaip išlaikyti savo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, ir bet koks maisto produktų poveikis, kuris gali sutrikdyti šią pusiausvyrą, yra koreguojamas organizmo reguliavimo sistemos, kuri palaiko bendrą stabilumą. Yra tikrai labai mažai įrodymų, kad maisto produktų savybė išskirti rūgštį galėtų turėti kokios nors įtakos sveikatai“.

Nutukimo specialistas daktaras Tony Leedsas iš Vitingtono ligoninės Londone sako, kad sveiki žmonės sugeba susidoroti su organizmo rūgštingumą keliančiais maisto produktais.

„Kol jūsų organizme visos sistemos funkcionuoja normaliai, jis pajėgus susidoroti su medžiagų apykaitos procese išskirtais rūgščiais produktais, jis juos pašalins“, - reziumuoja specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (80)