Botulino injekcijos tampa panacėja
Pasak dermatologės dr. Rūtos Gancevičienės, dar Charlesas Darwinas pastebėjo kad kai kurios emocijos susijusios su tam tikrais raumenimis ir jų veikla. Pavyzdžiui, raumenį tarp antakių jis pavadino sielvarto, liūdesio raumeniu. Tačiau ilgainiui pradėta ieškoti būdų, kurie padėtų išvengti šių laikų ir užkonservuotų amžiną jaunystę.
1992 m. mimikos raukšlių korekcijai buvo pritaikytas botulinas – kurtas kaip biologinis ginklas, t. y. nuodas, tačiau pritaikytas gydant tam tikras sunkias ligas. Nuo 2002 m. estetinėje medicinoje prasidėjo tikra injekcijų era.
Nors vyrauja nuostata, kad botulino injekcijas susileidę žmonės slepia šį faktą, iš tiesų studijos rodo, kad 9 is 10 pacientų (87 proc.) aiškiai pasako, kas jiems buvo daryta, dalinasi įspūdžiais, atvirai diskutuoja apie šias procedūras ir dažnai vėliau estetiniais tikslais pasirenka ir kitas injekcijas. Žmonės tvirtina, kad labai pagerėjo jų gyvenimo kokybė. Taigi botulino injekcijos reiškia daugiau nei vienos raukšlės išlyginimą – jos siejamos su patrauklumu, komfortiškais pojūčiais bendraujant, jaunatviškumu, pasitikėjimu savimi, profesinių galimybių plėtra, galimybe sužavėti partnerį. Kai kurių procedūrų efektas prilygsta net plastinei chirurgijai. Nusvirus vokams, lūpų kampučiams, atsiradus kažkokiai asimetrijai, botulinas padeda atitolinti plastinę operaciją“, - teigė medikė botulino pritaikymo perspektyvoms skirtoje konferencijoje.
Dermatologė sutiko, kad egzistuoja ne vienas blogas perlenkimo pavyzdys, todėl medikui iš tiesų kyla rimtas uždavinys – koreguoti veidą nepakeičiant žmogaus savitumo, charakterio, charizmos, nes mimikos raukšlės yra emocijų ir veido mimikos, kurios dėka mes bendraujame su aplinkiniais, rezultatas. Kai kurias jų tiesiog būtina išsaugoti.
„Yra kelios mimikos rūšys, kurios skirtingai reaguoja į botuliną. Normokinetinio tipo žmogus visiškai kontroliuoja savo mimiką, todėl tai „idealus pacientas“. Hiperkinetinio tipo mimika – nekontroliuojama, todėl botulinu mažinamas hipertonusas. Hipokinetinio tipo žmogaus raumenys visiškai neatsipalaiduoja ir per daug neįsitempia, todėl abejotina, ar botulinas – jiems išeitis. Tai jau neurologų pacientai. Šiaip ar taip, kai žmogus įeina į kabinetą, iš karto matyti, koks jo veido išraiškos tipas – ar jis neutralus, ar pozityvus, ar visiškai negatyvus. Dabar atsižvelgiama ir į etninius skirtumus (beje, mes pagal savo veido formą esame netoli prancūzų), vyro ir moters veido anatomiją“, - aiškino pranešėja.
Jei nenorite baisiai atrodyti senatvėje, botuliną reikia leistis jau jaunystėje?
Dar vienas perversmas botulino eroje įvyko 2008 m., kai atsirado 3D technika, pagal kurią vertinamas veidas. Kadangi botulino injekcijos rezultatas labai priklauso nuo tikslios dūrio vietos, ši technika labai padėjo.
Pasak jos, kiekvienas žmogus sensta individualiai, tačiau injekcijos į tam tikras vietas esą iš tiesų gali padaryti stebuklus. Buvo atlikta didžiulė studija, kai moterų, kurioms buvo suleista botulino, paprašyta įvertinti jų atskiras veido dalis prieš ir po injekcijos. Pasirodė, kad tam tikrais atvejais galima pastebėti net 2 dešimtmečių skirtumą. Visas veidas buvo vertinamas atjaunėjęs 7,5 metų, kaktos sritis – 13,5, apatinė veido dalis – beveik 13 metų.
Beje, grožio specialistai dažnai pastebi, kaip senėjimo procesus veikia nuolatinis stresas. Peržiūrėjus garsių žmonių archyvines nuotraukas, galima pastebėti, kad karaliai, pasirodo, sensta labai gražiai – besišypsantys, o žmonės, kurių pečius užgulusi atsakomybė „pagardinta“ didžiule streso doze, sendami įgauna vis daugiau skausmo, nerimo ir pykčio žymių.
Dar vienas atradimas: manoma, kad botulinas veikia mūsų nuotaiką. Jis turi tiesioginį poveikį smegenims, t. y. per nervų sistemą veikia tam tikras vietas, atsakingas už emocijas, pirmiausiai pyktį. „Buvo daryti netgi magnetinio rezonanso tyrimai, stebėta, kaip reaguoja už emocijas atsakingas smegenų migdolinis kūnas į botulino injekciją. Manoma, kad botulinas kartu su kitais medikamentais galėtų prisidėti prie depresijos korekcijos. Pavyzdžiui, manoma, kad šiuo atveju labai svarbu pakelti lūpų kampučius, taip sukeliant labiau besišypsančio veido įvaizdį, ir pan.“, - pasakojo dermatologė.
Medikė pripažino, kad moterų, kurios nuolat leidžiasi botulino injekcijas, daugėja ir Lietuvoje. Pasak jos, jei injekcijos daromos protingai, ne per dažnai, jį leisti galima iki gyvenimo pabaigos arba pagal poreikį. Paprastai botulino poveikis trunka 3 mėnesius. Tiesa, tai nepigus malonumas. Patyrinėjus kainas įvairiose klinikose, priklausomai nuo problemos, procedūra gali kainuoti nuo 100 iki 600 Lt.
„Vienos moterys ateina jau pradėjusios senti, kitos sako, kad turi kažkokį genetinį paveldėjimą – pavyzdžiui, polinkį raukti kaktą. Taip pat raukosi ir jos mama, kurios kaktoje įsirėžusi labai gili raukšlė. Todėl moteris, žiūrėdama į priekį, ateina apsidrausdama, kad ir jai tokia pati neatsirastų“, - pasakojo R. Gancevičienė.
Paklausta, ar vaistas neturi pašalinio poveikio, medikė tikino, kad visiems gali pasitaikyti įdurti ne ten, dėl to gali užkristi vokai ar šypsena atrodyti nesimetriška, bet poveikis bet kuriuo atveju bus laikinas.
Kiekvienas vaistas turi pašalinį poveikį
„Estetinės chirurgijos klinikos“ vadovas, plastikos chirurgas Martynas Norkus prisipažino esantis specialistas „iš gero gyvenimo“.
Vis dėlto visada sakau savo klientėms, kad botulino naudojimas turi būti labai pasvertas. Mes turime labai įvertinti, ar siūlydami šią procedūrą iš tiesų žmogui padedame, ar ne. Galima įkalbinėti žmogų investuoti į trumpalaikes investicijas, skatinti didesnės botulino dozėms ir gauti iš to pelną, o galima sakyti: „Palaukite, pagimdykite, išmaitinkite vaiką, o tada ateikite“. Ir moteris iš tiesų ateina po metų ar dvejų. Taip pat labai svarbu, kad preparatą leistų patyręs medikas. Tenka girdėti, kad moterys naudojasi kosmetikių paslaugomis. Taip rizikuojama, kad preparatas bus suleistas ne į tą vietą. Medikas geriau žino, ko saugotis. Jis tarsi leidžia į odą, bet mato kiaurai. Būtinai turi būti išlaikomas trijų mėnesių tarpas tarp injekcijų. Dažnesnės injekcijos poveikio nepagerina, bet gali paskatinti antikūnų gamybą, o tai gali sukelti rimtus šalutinius poveikius“, - teigė grožio industrijos specialistas.
Gali būti ne viskas taip saugu, kaip manoma?
Beje, gydytojas, kuris pirmasis pritaikė botuliną terapiniams tikslams, žiniasklaidai prisipažino, kad jeigu būtų žinojęs, kam botulinas bus naudojamas šiandien, nebūtų pardavęs teisių į šį vaistą. Šias teises jis pardavė už 4,5 mln. dolerių. Jis pats šiuo vaistu gydė voko trūkčiojimą ir žvairumą. Tačiau jeigu jis būtų pasilikęs teisęs į šį vaistą, kasmet gautų milijardą dolerių pelno. Jis taip pat negali užtikrinti, kad vaistas neturi jokio pašalinio poveikio – esą jis vartojamas per trumpai, todėl jo poveikis gali išryškėti tik po kelių dešimtmečių, pavyzdžiui, neatmestina galimybė, kad tam tikri raumenys susilpnės.
Taip atsiranda mokslinių tyrimų, rodančių, kad mes dar iš tiesų ne viską žinome apie šį toksiną. Italijos mokslininkai atliko bandymus su žiurkėmis ir išsiaiškino, jog botulino toksinas nelieka tose ląstelėse, į kurias pateko injekcijos metu, bet plinta plinta toliau. Šie duomenys buvo publikuoti mokslo žurnale „Neuroscience“.
Mokslininkai botulino toksino įšvirkštė žiurkėms į antakių raumenis ir nustatė, kad iš antakių jis išplito į smegenis ir kitas kūno vietas. Vis dėlto šiuo metu vis dar vyrauja nuomonė, kad botulinas lieka toje vietoje, kur yra įšvirkštas ir vėliau iš organizmo pasišalina. Manoma, kad teiginį, kad jis gali plisti į smegenis, dar reikia patikrinti, juolab kad žiurkių fiziologija kitokia nei žmonių.
