Tyrimo metu respondentai turėjo galimybę nurodyti, kokios ligos, jų nuomone, yra pačios pavojingiausios. Prie kritinių ligų pagal prioritetinį sąrašą net 44, 6 proc. apklaustųjų nurodė vėžį, po 10 proc. surinko infarktas ir smegenų insultas.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas, docentas Romualdas Gurevičius laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad prie tokių ligų žmonės nėra linkę priskirti inkstų nepakankamumo.
Europos sveikatos vartotojų indeksas Lietuvoje yra didesnis nei skaičius 6, kai tuo tarpu kitose šalyse jis vargiai siekia – 4. Kuo didesnis skaičius, tuo sveikatos apsaugos sistema šalyje yra prastesnė. R. Gurevičiaus nuomone, Lietuvoje tokia situacija susidarė dėl nepakankamo pagalbos sveikatos klausimais prieinamumo bei dėl medikamentų kokybės.
Tęsiant kalbą apie žmonių baimę susirgti onkologinėmis ligomis, Lietuvoje, pasak pašnekovo, šiuo metu jomis serga apie 73 tūkst. gyventojų. Problema yra ne tik vis augantis pacientų skaičius, bet ir valstybės požiūris į tokius pacientus.
„Tai Europos Sąjungoje faktiškai per metus išleidžiama 123 mlrd. eurų. Daugiausia išleidžia Vokietija – 35 mlrd. eurų, daugiau už bet kurią Europos Sąjungos šalį. Šis tyrimas taip pat išaiškino, kad vienam žmogui vidutiniškai vėžio gydymui Europos Sąjungos šalyse yra skiriama 102 eurai, Vokietijoje – 165 eurai, o Lietuvoje tik 32 eurai vienam žmogui“, - dėstė R. Gurevičius.
„Lietuva vėžio gydymui skiria mažiausiai Europoje“, - pridūrė pašnekovas.
Valstybė negali padengti visų gydymo išlaidų, tad pacientai dažnai patys turi prisidurti gydymui. Suma, kurią įvardijo respondentai, skiriama gydymui iš jų pačių kišenės siekia nuo 1900 iki 7000 Lt.
Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val.
