Regis, tai tokia įprasta šių laikų liga, kad nereikalauja dėmesio – įsišvirkštei dozę insulino ir džiaukis gyvenimu. Deja, toks požiūris – apgaulingas. Diabetas – viena klastingiausių šių laikų ligų.
Pasaulyje kas 10 sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai ir vienas žmogus, sergantis diabetu, miršta, o kas 30 sekundžių dėl diabeto komplikacijų amputuojama koja. Baisiausia, kad daugybę metų sergama be jokių aiškių simptomų, o jie pasirodo tik tuomet, kai organai būna smarkiai pažeisti.
Kaip atsiranda diabetas
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto profesoriaus, Lietuvos Endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus, diabetas – viena aktualiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Tai išplitusi, plintanti ir klastinga liga, pasireiškianti angliavandenių apykaitos sutrikimu, kai dėl kasos hormono insulino nepakankamumo ar nepakankamo jo veikimo audiniuose organizmui ima trūkti gliukozės arba ji nepatenka į ląsteles. Kadangi gliukozė reikalinga organizmo energetiniams poreikiams patenkinti, jos trūkstant žmogus silpsta, krenta jo svoris, trinka kitų organų funkcijos.
Diabetas gali būti dviejų tipų. I tipo diabetas yra jaunų žmonių liga, kuri paprastai užklumpa nuo vaikystės iki 30-40 metų. Liga prasideda staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus: per porą dienų atsiranda troškulys, padažnėja šlapinimasis. Jei žmogus nekreipia dėmesio į simptomus, pradeda kristi svoris ir galiausiai jį gali ištikti koma. Mat išsivysto absoliutus insulino nepakankamumas – kasa visiškai nustoja gaminti šį hormoną.
„Vis dėlto medikai yra budrūs, sureaguoja į paciento skundus, todėl labai retai kada I tipo diabetas diagnozuojamas komos būklėje. Be to, I tipo diabetas nėra labai dažnas – jis sudaro vos 10 proc. visų sergančiųjų diabetu. Kas kita – II tipo diabetas, kuris dažniausiai išsivysto jau vyresniame amžiuje. Šiuo atveju kasa insuliną gamina, bet sutrikę kiti mechanizmai – organizmas pradeda priešintis insulinui. Deja, pusei sergančiųjų II tipo diabetas diagnozuojamas pavėluotai, jau išsivysčius diabetinėms komplikacijoms, t. y. praėjus 5, 7, gal net 9 metams nuo ligos pradžios. Mat gana ilgai liga nepasireiškia jokiais simptomais, jos eiga yra nebyli. Gal kartais kamuoja troškulys, dažniau paprakaituojama, tačiau žmogus kaltę suverčia aplinkos veiksniams, o liga nustatoma, kai jau pakenktos kraujagyslės, atsiranda pokyčiai akyse, inkstuose.
Beje, inkstų funkcija dar gali būti nesutrikusi, bet anatominiai pokyčiai jau yra, dėl kurių šlapime atsiranda baltymo. Uždelsus žmogui gali prireikti dializės ar inkstų transplantacijos. Taip pat žymiai greičiau vystosi aterosklerozė, todėl anksčiau gali išsivystyti insultas ar miokardo infarktas. Pasaulyje kas 10 s diagnozuojami du nauji diabeto atvejai, kas 10 s pasaulyje miršta žmogus, sergantis diabetu, kas 30 s dėl diabeto komplikacijų amputuojama koja. Todėl labai svarbi aktyvi ir savalaikė diabeto diagnostika. Kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje galima išvengti šių baisių komplikacijų. Diabetas baudžia tuos, kurie nesigydo, neatsižvelgia į gydytojų rekomendacijas“, - aiškino endokrinologas.
Pasak pašnekovo, diagnozavus ligą reikia susitaikyti su faktu, kad tai daugiau nei liga, nes ji negrįžtamai pakoreguoja gyvenimo būdą ir įpročius. Pats žmogus turi sukaupti labai daug žinių apie diabetą ir kaip su juo gyventi. Pavyzdžiui, įpročiu turi tapti nuolatinis fizinis aktyvumas. Taip pat reikia keisti mitybą. Tiesa, nėra produktų, kurių negali valgyti diabetikas. Valgyti galima viską, tačiau reikia žinoti kiekius. Pavyzdžiui, suvalgius torto gabaliuką, būtina papildomai susileisti insulino, todėl, be kita ko, būtina sekti, kaip dienos eigoje kinta cukraus kiekis kraujyje.
Paklaustas, ar dažni atvejai, kad diabeto problemos išnyksta, kai žmogus numeta svorio (apie tai galima išgirsti ne vieną pasakojimą), medikas teigė, kad tiesos tame yra. Numetus svorį neretai gliukozės rodikliai iš tiesų grįžta iki normos. Mat yra tiesioginė priklausomybė tarp svorio ir gliukozės kiekio kraujyje. Kitas diabeto rizikos veiksnys – paveldėjimas. Jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu, žmogus turėtų dažniau tirtis gliukozės kiekį. Dar viena rizikos grupė – moterys, kurios gimdė didesnius nei 4 kg kūdikius, arba turėjo vadinamąjį nėščiųjų diabetą, kai tam tikro laipsnio angliavandenių apykaitos sutrikimai atsirado nėštumo metu, o po gimdymo išnyko. Taip pat stebimi turi būti žmonės, turintys aukštą kraujospūdį bei vyresni (per 45 metų) žmonės. Jei pagaunamos tik diabeto užuomazgos, gali neprireikti jokių vaistų – užtenka pakeisti gyvenimo būdą.
Ar reikia žmogui, kuriam gresia diabetas, atsisakyti cukraus? Pasak A. Norkaus, nėra įrodyta, kad cukrus sukelia diabetą, tačiau angliavandeniai (ne tik saldumynai, bet ir miltiniai patiekalai, bulvės), žinia, didina kūno svorį.
Vaistai yra, o efektyvaus gydymo – ne
Naujausiais Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, šiuo metu daugiau nei 371 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo diabeto. Kasmet šis skaičius pasipildo daugiau nei 6 milijonais naujų pacientų. Prognozuojama, kad mažiau nei per 20 metų šis skaičius pasieks 550 milijonų. Diabeto komplikacijos yra pagrindinė pablogėjusios gyvenimo kokybės, neįgalumo ir priešlaikinės mirties priežastimis. Pasaulinė sveikatos organizacija įspėja, kad esant tokiai tendencijai mirštamumas nuo cukrinio diabeto per ateinantį dešimtmetį padidės 25 proc., o ateityje dėl to gali žymiai sumažėti gyvenimo trukmė. Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 100 tūkst. sergančiųjų diabetu. Endokrinologijos instituto mokslininkų duomenimis įrodyta, kad Lietuvoje 2 tipo diabetu serga daugiau nei 5 proc. 35-65 metų gyventojų, tačiau iš tiesų, mediko teigimu, yra antra tiek, kurie nežino, kad serga, todėl juos reikia surasti. Tai padaryti galėtų padėti tik nacionalinės diabeto programa, kurios iki šiol mūsų šalyje nėra.
Pasak A. Norkaus, auganti cukrinio diabeto pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių, todėl būtina imtis veiksmų prieš šios ligos plitimą. Yra žinoma, kad 2 tipo cukrinio diabeto atsiradimui įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiško gyvenimo stiliaus plitimas, galiausiai – nutukimas. Ypač pavojingas pilvinis nutukimas. Įrodyta, kad žmonės, turintys 30 proc. kūno svorio perteklių, per 25 metus suserga cukriniu diabetu.
Taip pat būtina pagerinti sergančiųjų diabetu gydymą. Nors šiuo metu Lietuvoje prieinami beveik visi naujausi vaistai diabetui gydyti, efektyviai jis kontroliuojamas tik 40-60 proc. atvejų, priklausomai nuo regiono. Tai reiškia, kad tiek medikams, tiek žmonėms trūksta žinių. Be to, žmogus turi turėti motyvaciją keisti gyvenimo būdą, o tai nėra lengva. Pavyzdžiui, žmogui reikia mesti svorį, bet gydantis insulinu tai padaryti sunku, nes jis skatina apetitą. Taigi susidaro užburtas ratas. Tai viena iš priežasčių, kodėl pakankamai dažnos komplikacijos.
„Jei gliukozės kiekis kraujyje nekontroliuojas, diabetas nesuvaldytas, nes žmogus neseka, koks jo cukraus kiekis, pažeidžiamos kraujagyslės, pirmiausiai mažosios, bei pakenkiama periferinė nervų sistema. Dėl to vystosi diabetinė neuropatija – sutrinka žmogaus jutimai. Pavyzdžiui, jis gali užlipti ant aštraus daikto, susižeisti, bet nieko nejaučia. Tuo tarpu viso organizmo atsparumas dėl diabeto būna sumažėjęs, todėl labai greitai per žaizdą patenka infekcija. Netekti galūnės labai paprasta: iš pradžių pradeda pūliuoti minkštieji audiniai, po to infekcija persimeta į kaulinį audinį ir kaulas tiesiog sutrupa. Tokiu atveju belieka tik amputacija – tenka nupjauti pirštą, pėdą ar net visą galūnę, kai jau net protezo nepritaikysi. Kita galūnės netekimo priežastis – gangrena: sutrinka kraujotaka, kraujas nepasiekia galūnės, todėl pradeda juoduoti pirštai ir t. t. Tiesa, šiais laikais galima padėti tokiems žmonėms, mūsų angiochirurgai, pasitelkę šiuolaikines technologijas, tikrai daro stebuklus, todėl svarbu laiku pastebėti pažeidimus“, - teigė endokrinologas.
Liga plinta kaip epidemija
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos ir Lietuvos diabeto asociacijos pirmininkei Vidai Augustinienei prieš 26 metus pačiai buvo diagnozuotas I tipo diabetas. Liga užklupo nėštumo metu.
„Mane pradėjo nežmoniškai troškinti, o gėrimas nepadėdavo, nesupratau, kas vyksta. Jau po savaitės buvau pas gydytoją. Kadangi tuo metu nebuvo pakankamai žinių, kaip valdyti diabetą, man buvo pasakyta, kad negalima gimdyti. Esą, eik, „susitvarkyk“, tada paskirsime gydymą“. Laimė, ginekologė patarė gimdyti tada, o ne kai liga įsisenės, todėl dabar labai džiaugiuosi turėdama dukrą.
Diabetas – plintanti liga. Tai siejama su nejudriu gyvenimo būdu. Šiandien II tipo diabetas jau nustatomas net vaikams, ko anksčiau nebūdavo. Kita ligos priežastis – persivalgymas. Visas suvalgytas maistas kraujyje pavirsta į gliukozę. Taigi kuo daugiau maisto, tuo daugiau gliukozės, tačiau organizmas jos sunaudoja tik tiek, kiek jam reikia. Likusi gliukozė arba pasišalina iš organizmo, arba nusėda riebalų pavidalu. Dėl to trinka medžiagų apykaita“, - aiškino pašnekovė.
Ji paragino žmones, turinčius rizikos veiksnių, gliukozės kiekį tikrintis kasmet, kad diabetas nebūtų diagnozuojamas tuomet, kai žmogų jau ištiko insultas, infarktas, pablogėjo regėjimas, sutriko inkstai ar atsirado negyjančios žaizdos. Deja, neretai net šeimos gydytojai diabeto simptomus palaiko senatvės požymiais: esą ko norėti, jei žmogus prasčiau mato ar dažnai pavargsta, kai kasmet sensta. O tokie užleisti pacientai ir valstybei kainuoja žymiai brangiau, kadangi tenka gydyti komplikacijas.
Kaip atrodo diabetiko kasdienybė
„Anksčiau vyravo nuomonė, kad I tipo diabetas yra baisesnis, kadangi žmogus jau negali gyventi be insulino, o II tipo diabetą iki tam tikros ribos galima gydyti tabletėmis. Tai neteisingas požiūris, kadangi nuvertinus ligą pasekmės būna labai liūdnos. Nors liga nepagydoma, yra visos priemonės, leidžiančios ją suvaldyti, bet šiuo atveju žmogus daugiausiai turi dirbti pats. Su diabetu žaisti negalima. Deja, žmonės neprisižiūri, todėl ir komplikacijos pakankamai dažnos. Jie neturi elementarių žinių, kaip turėtų elgtis.
Pavyzdžiui, diabetu sergantis žmogus turi pavalgyti laiku ir nei daugiau, nei mažiau nei reikia organizmui. Pusę kalorijų turi sudaryti angliavandeniai – vaisiai, daržovės, kruopos, 30 proc. - riebalai ir apie 20 proc. - baltymai. Maistas turi būti kuo liesesnis. Žinoma, pavalgęs per daug žmogus gali susileisti papildomų insulino dozių, tačiau jeigu jis nuolat leisis papildomas dozes, pradės augti svoris, nes jis visą laiką persivalgo. Tokiam žmogui būtina kasdien judėti: lipti laiptais, o liftu, išlipti viena stotele anksčiau ir pan. Reikia rasti progų pajudėti. Žmonės neretai to nesupranta ir net klausia, kodėl nustačius diabetą nesuteikiamas neįgalumas. Tačiau tikslas ir yra tinkamai kontroliuoti diabetą, kad žmogus netaptų neįgalus“, - teigė V. Augustinienė.
Dar vienas dalykas, be kurio neįsivaizduojamas diabetiko gyvenimas, – būtina nuolat sekti gliukozės lygį kraujyje: prieš pusryčius, praėjus 2 valandoms po valgio, prieš pietus ir pan. Tačiau šiam veiksmui reikia turėti priemonių, o valstybė kompensuoja tik dalį gliukozės kiekio matavimo juostelių. Vaikai gali pasimatuoti penkis kartus, suaugusieji – vos vieną ar du kartus.
„Aš pati matuojuosi daug kartų per dieną. Mat kai žinai cukraus kiekį, ne tik gali susileisti reikiamą insulino dozę, bet ir pakoreguoti valgiaraštį. Tačiau nevalgyti taip pat negalima – tuomet bus dar blogiau. Tokiam sekimui reikia žinių. Dabar jau galime pasidžiaugti, kad įteisinta diabetologo slaugytojo pareigybė – kai kuriose gydymo įstaigose yra specialistės, kurios apmoko žmogų. Tačiau iš tiesų neužtenka jo pamokyti vieną kartą, reikia tai daryti nuolat“, - pasakojo pašnekovė.
Kiek ji pati išleidžia pinigų, kad suvaldytų diabetą ir gresiančias komplikacijas? „Kadangi dėl diabeto gali kentėti ir kiti organai, taip pat dantys, svarbu profilaktiškai lankytis pas įvairius specialistus – pas akių gydytoją, neurologą, stomatologą ir pan. Nemokamos dantų priežiūros dabar praktiškai nebėra, tad vien dantims per metus reikia nuo 1 iki 2 tūkst. Lt. Cukraus kontrolei aš gaunu 75 juosteles mėnesiui – tai labai mažai, dar du kartus tiek reikia nusipirkti. 50 juostelių kainuoja apie 60-70 Lt. Taigi per mėnesį teka išleisti per 100 Lt. Šiuo metu tenka primokėti ir už tas juosteles, kurios kompensuojamos, kad ir keliolika litų per mėnesį, vis pinigai. Už kai kuriuos insulinus taip pat yra priemoka. Kartais papildomai tenka nusipirkti įvairių maisto papildų. Esu pasiskaičiavusi, kad per metus aš savo gydymui išleidžiu apie 2-3 tūkst. Lt. Čia neįtrauktas kokybiškas maistas, kuris diabetikui būtinas. Žmogus, kuris gyvena tik iš pensijos, neturi jokių šansų rasti tiek pinigų, todėl ir kenčia nuo komplikacijų“, - vardijo moteris.
Tuo tarpu valstybei vien diabetui gydyti skirtų vaistų kompensavimas kainuoja per 60 mln. Lt. Vieno sergančiojo diabetu gydymas moderniu insulinu valstybei kainuoja nuo 2,5 iki 3 tūkst. Lt
per metus. Dar apie 15 mln. Lt kainuoja inkstų dializės procedūros ligoniams, kurių inkstai dėl diabeto nebeatlieka savo funkcijos.
