Kodėl sergamumas juo taip masiškai plinta, ypač labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, ir kokie mūsų aplinkos, gyvenimo įpročių bei mitybos veiksniai didina vėžio riziką?
Grėsminga tendencija – 2030 m. vėžys taps pirmąja mirčių priežastimi
Statistikos duomenimis, pasaulyje diagnozuota beveik 13 mln. vėžio atvejų, 7,6 mln. žmonių nuo jo mirė. Manoma, kad 2030 m. pasaulyje naujų onkologinių susirgimų skaičius pasieks 21 mln. Skamba iš tiesų grėsmingai.
Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Giedrės Smailytės, dažniausios vėžio lokalizacijos – plaučių, krūties, storosios žarnos, skrandžio ir prostatos vėžys. Šie vėžiai sudaro 50 proc. visų vėžio atvejų. Mirčių ekspozicija jau šiek tiek kitokia. Dažniausiai miršta sergantieji plaučių vėžiu, antroje vietoje – skrandžio piktybiniai navikai, trečioje – kepenų vėžys, ketvirtoje ir penktoje – storosios žarnos ir krūties vėžys.
„Be abejo, išgyvenamumo rodiklius lemia faktas, ar egzistuoja efektyvios gydymo metodikos. Beje, vėžys laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga – sergamumas vėžiu labiau pradeda didėti maždaug nuo 50 metų, o didžiausi sergamumo rodikliai būna tarp 75 metų amžiaus ir vyresnių asmenų. O jei patyrinėtume sergamumo vėžiu žemėlapį, matytume, kad didžiausi sergamumo mastai stebimi labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse – Šiaurės Amerikoje, Šiaurės ir Vakarų Europoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Žinoma, tam turi įtakos faktas, kad šiuose kraštuose vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgiausia“, - teigė mokslininkė konferencijoje „Saugūs maisto produktai: aplinka ir sveikata“.
Prognozuojama, kad iki 2030 m. vėžys taps pirmąja mirčių priežastimi, aplenkdamas širdies ligas. Pirmiausiai tai siejama su žmonių populiacijos augimu ir vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimu. Taip pat įtakos turi ir rizikos veiksnių paplitimo pokyčiai, t. y. plečiasi žmonių grupė, kuriai dėl sąlyčio su šiais rizikos veiksniais rizika susirgti didėja. Be to, nereikia pamiršti, kad šiuolaikinė vėžio diagnostika vis tobulėja ir dabar atrandama tokių vėžio rūšių, apie kurias anksčiau net nežinojome. Taigi didėjantiems sergamumo mastams, G. Smailytės teigimu, turi įtakos ne tik rizikos veiksnių plitimas, bet ir diagnostikos tobulėjimas.
Sergamumo vėžiu situacija Lietuvoje iš esmės nesiskiria nuo Vakarų Europos. Vėžys yra antra pagal dažnumą mirčių priežastis. Pastaraisiais metais kasmet diagnozuoja per 17 tūkst. naujų vėžio atvejų. Sergamumas vėžiu Lietuvoje didėja, tačiau mirčių skaičius išlieka stabilus. Tai rodytų, kad egzistuoja pakankamai efektyvios priemonės šiai ligai gydyti.
Kaip nustatomi vėžį sukeliantys veiksniai
Tarptautinis vėžio tyrimų centras nuo 1969 m. vykdo specialią programą, kurios tikslas – nustatyti poveikius, kurie kancerogeniniai žmogui. Taisyklės, kaip vertinamas poveikis, yra griežtai reglamentuotos. Iš pradžių bibliografinė grupė surenka visą publikuotą mokslinę medžiagą apie veiksnį, tuomet ji išsiunčiama kiekvienos srities ekspertams, kurie ją paruošia. Galiausiai medžiaga aptariama bendrame susirinkime ir daromos išvados.
Kancerogeniškumo įrodymai skirstomi į kelias grupes – pakankami, kai rastas priežastinis ryšys tarp veiksnio poveikio ir vėžio atsiradimo; riboti, kai ryšys tikėtinas, bet negalima atmesti kitų veiksnių įtakos; nepakankami arba neadekvatūs, kai duomenų nepakanka.
Taip pat egzistuoja keturios kancerogenų grupės. Pirmajai priskiriamos medžiagos ar veiksniai, kurių kancerogeniškumas laikomas pakankamai įrodytas (t. y. ekspertų grupė iš turimų mokslinių rezultatų gali pasakyti, kad priežastinis ryšys nustatytas). Kitai grupei priskiriami greičiausiai kancerogeniniai veiksniai (pakanka eksperimentinių įrodymų, bet nepakanka įrodymų, kurie gaunami iš epidemiologinių tyrimų, t. y. žmonių grupėse, tačiau kancerogeniškumo galimybė neatmetama, kadangi tyrimams ne visada pavyksta surinkti duomenų). Taip pat yra veiksnių, kurie laikomi turbūt kancerogeniniai (poveikio žmogui įrodymų nėra, bet gyvūnams jis pakankamai įrodytas) ir neklasifikuojami kaip kancerogeniniai.
Kokie aplinkos veiksniai tikrai sukelia vėžį
Yra nustatyta, kad susirgti vėžiu rizikuoja tam tikrų profesijų žmonės, pavyzdžiui, užsiimantys avalynės gamyba ir remontu, baldų gamyba, dažytojai, dirbantys geležies ir plieno lydymo pramonėje, gumos pramonėje.
Taip pat egzistuoja tam tikri fiziniai veiksniai, pavyzdžiui, UV spinduliuotė, tam tikros ligos, kurios didina vėžio riziką. Teigiama, kad vėžį sukelti gali ir tam tikri vaistai – kai kurie analgetikų mišiniai, kurių sudėtyje yra fenacetino, estrogenai (tiek steroidiniai, tiek nesteroidiniai), kurie vartojami pomenopauziniu laikotarpiu, kontraceptinės priemonės – tiek ciklinės, tiek neciklinės, žoliniai preparatai, kurių sudėtyje yra Aristolochia genties augalų. „Šis augalas pripažintas kancerogeniniu tik maždaug prieš 10 metų ir visai atsitiktinai. Lieknėjimo klinikose tuo metu buvo populiarus žolinis preparatas, į kurio sudėtį turėjo įeiti kitas augalas, bet tam tikrose partijose per klaidą buvo pridėta šio. Buvo pastebėta, kad tarp tų klinikų, kurios naudojo šį pakeistą preparatą, klienčių padažnėjo šlapimą išskiriančių organų sistemos vėžio atvejų. Kai pradėta aiškintis, nustatyta, kad dėl vėžio kaltas būtent šis augalas“, - pasakojo G. Smailytė.
Deja, net įprastoje mūsų buityje gausu medžiagų, skatinančių vėžio atsiradimą. Pavyzdžiui, jį sukelia aflatoksinai. Tai tam tikrų pelėsių rūšių gaminami kenksmingi junginiai. Tai pakankamai stabilios medžiagos, kurios išlieka produkte po juos pagaminusių pelėsių žūties. Net mažas jų kiekis gali sukelti kepenų vėžį. Aflatoksinais labiausiai užteršta produkcija, auginama šilto klimato šalyse: Turkijoje, Irane, Kinijoje, JAV ir pan. Dažniausiai aflatoksinų kiekiai, viršijantys normą, randami žemės riešutuose, pistacijose, figose ir įvairiuose prieskoniuose, taip pat migdolų, lazdynų riešutuose, augintuose Turkijoje ir jai gretimose šalyse. Taip pat koncerogenais įvardinti suodžiai, tabakas, sūdyta žuvis kiniškai.
Visų šių minėtų veiksnių, kurių iš viso yra 95, kancerogeniškumas įrodytas. Kitai grupei veiksnių, kurie laikomi laikomi tikriausiai kancerogeniškais, priklauso sąlytis su akrilamidu. Tai medžiaga, naudojama pramonėje poliakrilamido, dažų ir kt. produktų gamyboje. Jis pavojingu tampa tuomet, kai patenka į vandenį. Taip pat akrilamidas susidaro maiste, kaitinant aukštoje temperatūroje daug krakmolo turinčius produktus. Šiai kategorijai taip pat priskiriamas kirpėjo darbas, darbas naftos perdirbimo kategorijoje, sekticidai (nuo kenkėjų augalus saugančios medžiagos). Iš viso tokių veiksnių priskaičiuota 66.
„Vis dėlto didžiausią grupę (241) sudaro veiksniai, kurių kancerogeniškumo įrodymai yra riboti (jie laikomi galbūt kancerogeniškais). 2011 m. šiai grupei buvo priskirtas mobiliųjų telefonų skleidžiamas elektromagnetinis laukas. Taigi kol kas elektromagnetinio lauko negalime vertinti kaip tikrai kancerogeniško. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad mobilūs telefonai atsirado labai neseniai ir dar nėra pakankamai daug mokslinių tyrimų ir duomenų, kurie leistų iš tikrųjų įvertinti šio veiksnio poveikį. Taigi faktas, kad vienas ar kitas veiksnys yra dar neįvertintas ar neįtrauktas į sąrašus, tai nereiškia, kad jis nėra kancerogeniškas, galbūt jis tiesiog dar netirtas ar tirtas nepakankamai. Taigi sąrašai nuolat peržiūrimi atsiradus naujiems duomenims“, - teigė mokslininkė.
Taip pat šiai grupei priskiriamos tokios veiklos, kaip darbas cheminio valymo srityje, tekstilės pramonėje, chloro fenoksi herbicidai (cheminės medžiagos, naikinančios piktžoles ar nereikalingus augalus), kava. „Prieš kelis dešimtmečius buvo labai madingas klausimas, kas labiau kenkia – kava ar arbata, todėl tuo metu buvo atlikta nemažai tyrimų ir nustatyta, kad kava galbūt gali būti kancerogeniška“, - aiškino pranešėja.
Kaip su vėžio rizika susijusi mityba, rūkymas, vaistų vartojimas ir kiti veiksniai
Analizuojant veiksnius, kurių kancerogeniškumas pakankamai įrodytas, pagal sritis, nustatyta, kad 39 yra susiję su profesija, 23 – su vaistais, 3 – su aplinka, 12 – su spinduliuote, 8 – su gyvensena, 10 – su biologiniais veiksniais.
„Taigi su gyvensena susiję labai mažai veiksnių, bet taip yra todėl, kad tirti tam tikrų veiksnių kancerogeniškumą žmonių grupėse yra sudėtinga. Tuo tarpu vaistai yra pakankamai patogus tyrimo objektas, galima nesunkiai išskirti žmonių grupes, vartojančios tam tikrus vaistus. Bene geriausiai ištirta piktybinių navikų priežastis išsivysčiusiose šalyse yra rūkymas. Jis lemia apie 30 proc. visų vėžio atvejų. Alkoholiui tenka 4-6 proc., vaistams, kaip būtų paradoksalu, nes nustatytų rizikos veiksnių tarp jų yra daugiausiai, tenka mažiau nei 1 proc. vėžio atvejų, profesija lemia 2-4 proc., o mitybos ypatumams skiriama 20-50 proc. vėžio atvejų.
Šis vertinimas remiasi teorine prielaida, kad žmogų labiausiai veikia tie veiksniai, kurie gali patekti į organizmą – per kvėpavimo organus ar su maistu. Vis dėlto pakankamai patikimų mokslinių duomenų, kurie leistų pasakyti, kad vieni ar kiti maisto produktai gali sukelti vėžį, o kiti maisto produktai gali nuo jo apsaugoti, nėra. Su maisto užterštumu – paprasčiau. Jei randamos kancerogeninės medžiagos, jos patenka į mūsų organizmą ir jį veikia. Šios pavojingos medžiagos į maistą gali patekti ne tik iš aplinkos, bet ir susidaro maisto gaminimo metu – juos kepant, rūkant, taip pat jos patenka į mūsų organizmą su maisto priedais“, - aiškino G. Smailytė.
Pasak mokslininkės, mitybos poveikį vėžio atsiradimui įvertinti iš tiesų labai sudėtinga, nes žmogus visą gyvenimą veikiamas įvairių veiksnių. Net jei nustatoma, kad tam tikro maisto produkto vartojimas didintų vėžio riziką, dažnai lieka neaišku, ar veikia kažkokia konkreti maisto produkto medžiaga, ar tam tikras medžiagų junginys. Be to, gyvenimo eigoje žmogaus mitybos įpročiai keičiasi ir šių pokyčių kokybiškai įvertinti neįmanoma.
„Todėl šiandien egzistuoja nuomonė, kad patikimų mitybinių tyrimų, kurie leistų įvertinti maisto produktų įtaką vėžiui, mes negalime atlikti, kadangi nėra įmanoma surinkti tikslios informacijos apie žmogaus mitybą viso gyvenimo laikotarpiu. Nepaisant šių problemų, mitybiniai tyrimai atliekami. Jų atlikta pakankamai daug ir jie rodo, kad šviežių vaisių ir daržovių vartojimas iš tikrųjų mažina vėžio riziką. Tai rodo daugumos tyrimų duomenys. Remdamiesi epidemiologiniais duomenimis taip pat galime pasakyti, kad per didelis maisto vartojimas vėžio riziką didina“, - apibendrino pranešėja.
Taip pat nustatyta, kad mirtingumą nuo piktybinių navikų išsivysčiusiose šalyse skatina įvairios infekcijos (net 10-20 proc.), reprodukciniai veiksniai ir hormonai (10-20 proc.), elektromagnetinė spinduliuotė (5-7 proc.), aplinkos užterštumas (1-5 proc.), fizinio aktyvumo stoka (1-2 proc.), pramonės produktai (1 proc.).
