Jei naudotų šlapimą sugeriančius ir nemalonų kvapą slopinančius įklotus, jam tai per mėnesį kainuotų apie 200 litų. Vyras pripažino negalintis sau tiek skirti. „Žinau, daro šlapimo nelaikymo operacijas, bet jos Lietuvoje nekompensuojamos, taigi teks kažkaip gyventi be jų“, - sakė Algirdas.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidento Gedimino Žižio teigimu, žmogus nekaltas dėl minėtos problemos – tai gydymo komplikacija.

„Tačiau jei šiandien nueisi pas šeimos gydymą ir pasiskųsi dėl šlapimo nelaikymo, negausi jokios pagalbos, nebent labai geras daktaras pasitaikys. Vis dėlto, dažniausiai žmogui primenama, kad jis pats pasirašė operacijai ir žinojo apie galimą šalutinį poveikį ir todėl šlapimo nelaikymas – jo problema. Perki ir pirk tuos pampersus“, - komentavo G. Žižys.

Skalbia skudurėlius

Pasak draugijos vadovo, jei šlapimo nelaikymas nedidelis, užtenka įkloto. Tačiau yra tokių žmonių, kurie visai negali kentėti, nevalingai šlapinasi eidamas gatve. „Nueina žmogus į teatrą ir pajunta, kad jau šlapias. Taigi, daugiau ir nebeina“, - pateikė pavyzdį G. Žižys, pridurdamas, jog ši problema uždaro tarp keturių sienų.

Dalis darbingo amžiaus vyrų dėl šlapimo nelaikymo meta darbus. „Jeigu priemonės būtų kompensuojamos, situacija nebūtų tokia beviltiška“, - įsitikinęs G. Žižys.

Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas minėjo, kad aukštesnio laipsnio šlapimo nelaikymas gydomas chirurgiškai, tačiau operacija nekompensuojama , o kainuoja tūkstančius. „Toli gražu ne visi pacientai tai gali sau leisti“, - pabrėžė G. Žižys.

Pacientų organizacijos vadovo teigimu, dėl šlapimo nelaikymo priemonių kompensavimo prirašyta galybė raštų, tačiau gaunami tie patys atsakymai: nėra pinigų.

„Operacijos neįperkamos, pampersai brangūs. Taip žmonės ir gyvena su skudurėliais ar bandydamas džiovinti, skalbti sauskelnes, kad būtų pigiau. Įvairiai žmonės sprendžia šią problemą, juk negali visą laiką šlapi vaikščioti“, - sakė DELFI pašnekovas.

Įklotų pirkimą perleidžia moterims

Šlapimo nelaikymo varginami žmonės ir jų artimieji nemokamai konsultuojami „Inkocentre“. Tačiau kaip pastebi viešosios įstaigos direktorė Jurga Misevičienė, patys vyrai apie šlapimo nelaikymą paprastai nekalba.

„Kiek žinome iš moterų, kurios į centrą kreipiasi dėl šlapimo nelaikančių vyrų slaugos, istorijos panašios: išoperuota prostata ir po operacijos prasidėjusios šlapimo nelaikymo problemos bei su tuo susiję socialinio gyvenimo sunkumai“, - sakė J. Misevičienė, pridurdama, jog vyrams dažnai gėda vaistinėje patiems pirkti įklotus, todėl šis darbas patikimas žmonoms.

„Inkocentro“ duomenimis, per metus Lietuvoje nustatoma iki 3 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Apie 1300 pacientų prireikia prostatos šalinimo operacijos. Po jos apie metus laiko dalis vyrų nelaiko šlapimo. 80 proc. atvejų šlapinimosi funkcija atsistato, ta
iau likusieji turi nuolat naudoti šlapimą sugeriančias ir kvapą neutralizuojančias higienos priemones.

Kyla šeimyninio gyvenimo problemų

Pasak „Inkocentro“ vadovės, tokie žmonės susiduria su medicininėmis problemomis, tokiomis, kaip šlapia oda, niežulys, dažnesnės šlapimo infekcijos. Be to, prasideda saviizoliacija, vyras atsisako aktyvios veiklos, pomėgių, kyla šeimyninio gyvenimo problemų, pradeda stigti pinigų, nes prie išlaidų prisideda nuolatinis brangių higienos priemonių pirkimas.

„Taip per trumpą laiką iš aktyvaus žmogaus vyras gali tapti visiškai apatišku“, - sakė J. Misevičienė.

Kalbėdama apie pagalbą šlapimo nelaikantiems vyrams, specialistė minėjo operacinio šlapinimo funkcijų atstatymo galimybę.

„Natūralus šlapimo pūslės raukas yra raumuo, kuris kaip žiedas susitraukia taip, kad neliktų tarpo. Kai reikia šlapintis, jis atsidaro. Dirbtinio šlapimo pūslės rauko veikimo principas – toks pat. Tačiau jo kaina siekia 5 tūkst. eurų ir, kiek žinau, Lietuvos urologai tik lapkritį ruošiasi pirmą kartą atlikti tokią šlapimo nelaikymo korekcijos operaciją“, - komentavo specialistė.

Tačiau, jos žodžiais, medicinoje nieko nėra 100 proc. , todėl netgi operacija ne visada šimtu procentų atstato šlapinimosi funkciją – vis viena dalis žmonių lieka gyventi su šlapimo nelaikymo problema ir jos pasekmėmis.

Paklodės ir tualetinis popierius – ne išeitis

Vienas įklotas vaistinėje kainuoja apie 2 litus. Nedirgindamas odos įklotas tarnauja 8 valandas, taigi su papildomomis higienos priemonėmis odos priežiūrai, įklotai per mėnesį vienam žmogui kainuoja apie 200 litų.

„Pensininkui tai kosminiai pinigai. Nedirbančiam vyrui – taip pat. Tačiau jei žmogus visą gyvenimą dirbo ir davė valstybei naudą, kodėl ligoje jam nepadedama?“, - nesuprantama J. Misevičienei.

Buitiniai būdai spręsti šlapimo nelaikymo problemą – tualetinis popierius, gabalas paklodės.

„Yra vyrų, kurie nieko nedaro – vaikšto šlapiomis kelnėmis. Kiti perka priemones. Tačiau nei skudurėlis, nei tualetinis popierius ne išeitis. Pats žmogus apsipranta su nemaloniu kvapu, tačiau aplinkiniai jį jaučia, todėl nuo tokio žmogaus nusigręžia, niekas nenori sėdėti šali, nenori bendrauti. Galų gale, kaip atrodo dėmėtos kelnės?“, - nepatogumus vardijo „Inkocentro“ vadovė.

J. Misevičienės nuomone, pinigų šlapimo nelaikymo priemonėms kompensuoti galima rasti perskirstant tas pačias sveikatos apsaugai skiriamas lėšas, nes „daugiau išleidus šiai problemai spręsti, būtų galima sutaupyti kitur: mažiau kainuotų šlapimo takų infekcijų gydymas ir kitų su šapimo nelaikymu susijusių problemų sprendimas“.

Pirmieji prostatos vėžio ženklai

Prostatos vėžį specialistai vadina klastinga liga: ankstyvos stadijos prostatos vėžys nesukelia jokių simptomų, jie atsiranda, kai vėžinis mazgas būna gana didelis ir pradeda trukdyti šlapintis.

Liga vystosi pradėjus nevaldomai dalytis priešinės liaukos ląstelėms ir dažniausiai aptinkama vyresnio nei 50 metų amžiaus vyrams.

Dažniausiai šie navikai auga labai lėtai ir tik nedidelei daliai vyrų vystosi itin sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdami į kitus organus, ypač kaulus.

Pasitaiko atvejų, kai pirmasis prostatos vėžio simptomas reiškiasi dubens, šlaunies, klubo ir kitų kaulų skausmais. Tai gali reikšti, kad vėžio ląstelės išplito ir susidarė metastazės kauluose.

Vyresnio amžiaus vyrams prostata gali būti padidėjusi dėl gerybinės prostatos hiperplazijos. Ir vienu, ir kitu atveju pasireiškia panašūs simptomai. Visų pirma, pasunkėja šlapinimasis, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja.

Kitas simptomas – padažnėjęs šlapinimasis, ypač naktį, nes susiaurėjus šlaplei šlapimo pūslėje po šlapinimosi nuolat lieka šlapimo.

Susirūpinti reikia, jei šlapinimosi metu skauda, šlapimas kraujingas. Tiesa, pastarasis simptomas nėra dažnas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Visuomenės sveikatos specialistai bei gydytojai ragina nelaukti pirmųjų simptomų pasireiškimo ir tikrintis profilaktiškai.

Profilaktiškai pasitikrinti rekomenduojama vyrams nuo 50 iki 75 m. amžiaus arba nuo 45 m., jeigu tėvas ar brolis yra sirgęs prostatos vėžiu.

Nemokamai tikrintis galima vieną kartą per dvejus metus. Iš pradžių patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Profilaktinės patikros metu vyrams atliekamas kraujo tyrimas ir nustatoma prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija kraujyje. Padidėjęs PSA lygis leidžia tik įtarti prostatos vėžį. Todėl jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją urologą, kuris prireikus atlieka sudėtingesnį tyrimą – biopsiją. Tik biopsija leidžia patvirtinti ligos diagnozę.

Profilaktinis tikrinimas yra nemokamas, nesudėtingas ir reikalauja nedaug laiko. Prostatos vėžys dažnai kurį laiką progresuoja be simptomų, todėl ankstyvoji diagnostika - geriausia priemonė aptikti ligą ir laiku pradėti gydymą.

Didesnė rizika sirgti

Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. 

Nustatyta, kad padidėjusią riziką susirgti šia liga turi vyrai, kurių artimi giminės serga ar sirgo prostatos vėžiu, vyrai, kurių kelios šeimos moterys sirgo krūties vėžiu. Kaip pabrėžia specialistai, tai gali reikšti, jog šeimos palikuonys paveldi mutavusį geną.

Didesnė prostatos vėžio rizika kyla gausiai vartojant riebų gyvulinės kilmės maistą bei nepakankamai šviežių daržovių ir vaisių. Įtakos gali turėti ir priklausymas tam tikroms etninėms grupėms: pastebėta, kad afroamerikiečiai dažniau serga prostatos vėžiu, o tarp Azijos vyrų tai reta liga. Tačiau tai gali būti susiję ir su gyvensenos skirtumais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (133)