Minėta bakterija išplinta, kai po antibiotikų sunyksta gerosios žarnyno bakterijos, o tada gali kilti stiprus viduriavimas, žmogus netgi gali mirti.
Kaip informuoja dailymail.co.uk, ironiškiausia, kad clostridium difficile sukelta infekcija gydoma dar vienu kursu antibiotikų. Na bet olandų medikai sugalvojo transplantuoti fekalijas. Jie paėmė sveikų savanorių išmatų (kurias patikrino nuo visų įmanomų ligų) ir įšvirkštė jų pacientams į plonąsias žarnas. Štai taip...
Kiekvienoje žmogaus ląstelėje yra mažiausiai 10 bakterijų, daugiausia bakterijų – žarnyne. Vienam žmogaus genui tenka 200 bakterijų. Bakterijos – ne parazitai, be jų žmogus mirtų.
Bakterijos dalyvauja virškinimo procese, jos padeda išskirti iš maisto apie 30 proc., kalorijų, ypač gyvenimo pradžioje (todėl yra reikalingos smegenų vystymuisi).
Naudingosios bakterijos saugo nuo žalingų bakterijų, padeda pasisavinti vaistus, kontroliuoja uždegimus, pasisavina reikiamas maistines medžiagas. Regis, apkūnių žmonių bakterijos dar geriau įsisavina maistingąsias medžiagas.
Išsiaiškinama vis daugiau bakterijų funkcijų. Visgi viena iš svarbiausių – jos atsakingos už imunitetą.
Dabar manoma, kad motinos bakterijos pereina net placentą, taigi kūdikiui dar negimus jį tiesiogiai veikia motinos bakterijos.
Žarnyne bakterijos savotiškai treniruoja imuninę sistemą.
Galbūt dėl modernaus gyvenimo pokyčių, vaistų poveikio daugėja susirgimų astma, alergijomis ir kitomis ligomis. Be reikalo vartojami antibiotikai kenkia bakterijų pusiausvsyrai organizme.
Plinta nuomonė, kad probiotikai, ar gerosios jogurte esančios bakterijos – labai sveika, tačiau Europos Sąjungoje gali būti sudėtinga įsigyti probiotikų, kadangi nutarta, jog probiotikais galima vadinti tik tokius produktus, kurių nauda sveikata įrodyt tyrimais, o kriterijai – labai griežti.
Įrodyta, jog probiotikai su tam tikromis bakterijomis padeda nuo kai kurių ligų, kaip antai, nuo infekcinio gastroenterito, diarėjos (po antibiotikų vartojimo) ar dirglios žarnos sindromo.
Kita vertus, net specialistui bus nelengva skirti dozes. Londono karališkosios universitetinės ligoninės chirurgas Jamesas Kinrossas šioje srityje atlieka įdomius tyrimus ir esant sunkiam atvejui naudoja probiotikus.
Kai kurių tyrimų duomenimis, gana didelis bakterijų kiekis atlaiko rūgščią skrandžio terpę ir patenka į storąją žarną, kurioje sąlygos joms kur kas palankesnės.
J. Kinrossas lygina žmogaus organizme esančias bakterijas (mokrobiomą) su didžiuliu atogrąžų mišku. Jo teigimu, gerti probiotikų siekiant pastiprinti sveikatą, yra tas pats lyg, norint padidinti rudųjų voverių populiaciją Britanijoje, tikėtis, kad jos gaus naudos iš Peru džiunglių, be to, apie Peru džiungles veikiausiai žinome daugiau negu apie žmogaus žarnyną – jame gyvena tūkstančiai įvairiausių bakterijų rūšių, kurių kiekviena turi unikalią ekosistemą.
Tikėtis, kad gėrimas su viena vienintele bakterija mus pagydys ir sustiprins – absurdiška. Žinoma, kad kai kuriuose probiotikuose esantys riebalai ir cukrus žalingi sveikatai, ir veikiausiai todėl, kad kenkia žarnyno bakterijoms. Ironiška, tiesa?
Laimė, yra kur kas paprastesnis būdas būti sveikiems – valgykite košių. Nuo seno žinoma, kad daug ląstelienos turintys produktai – avižos, žalios lapinės daržovės ir kt., sveika. Tačiau net gydytojai per mažai vertina košių naudą.
Gydytojas Christofferis van Tullekenas atliko eksperimentą: dvi savaites visai nevalgė avižinės košės, o paskui pusantro mėnesio valgė avižinės košės daug ir dažnai. Paskui jis nusiuntė savo išmatų mėginį Aberdeno universitete dirbančiai Karen Scott. Ši tyrėja domisi mitybos poveikiu žarnyno baterijoms. Mokslininkė kelias savaites atlikdavo genetinį Ch. van Tullekeno išmatų bakterijų tyrimą. Paaiškėjo, jog pakeitus mitybą, pasikeitė ir bakterijų rūšys – vienų sumažėjo, kitų padaugėjo.
Anot Ch. van Tullekeno, pakeisti mitybą lyg pakeisti dirvą ir orą – palankios sąlygos skatins augalų (ar gerųjų bakterijų) augimą.
Gaudamos reikiamų medžiagų bakterijos išskiria į kraują vertingų komponentų, kurie naudingi žarnynui, širdžiai.
Cukrus – prebiotikas, tai reiškia bet kokia medžiaga maiste, veikianti žarnyno bakterijas ir teikianti naudos sveikatai (šio termino vartojimas ES irgi griežtai ribojamas). Daugumai mūsų didžiausią poveikį žarnyno bakterijoms dar maiste esantys prebiotikai.
Ar maistas naudingas, ar žalingas, priklauso nuo to, ar jis keičia bakterijų terpę ir jų gaminamas chemines medžiagas.
O kol mokslo pasaulyje vyksta yrimai, daktaras Ch. van Tullekenas pateikia paprastą patarimą – valgykite daugiau avižinės košės.
