Buvęs sveikatos priežiūros įstaigos pastatas nusiaubtas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Prestižiniame Vilniaus rajone atsirado vietos ir sudegusiam mikroautobusui, kuriame veikiausiai glaudžiasi čia pat aliuminio konstrukcijas vagiantys benamiai. Na, o gruntinių vandenų, dėl kurių keliamo pavojaus miesto valdžia prieš dvejus metus nutarė pastatą ištuštinti, rasti nepavyko. Paaiškėjo, kad pavojaus varpais skambinta ne dėl požeminių upių, o dėl paprasčiausio trūkusio vamzdžio.
Tiesa, miesto valdžia žada pastatą greitai iškuopti. Esą trūksta tik kelių biurokratinių formalumų, kad būtų galima pradėti didžiulės vertės rekonstrukcijos darbus.
Viename brangiausių Vilniaus mikrorajonų – Černobylio vertas vaizdas
Antakalnio vaikų poliklinika į kitas patalpas išsikėlė 2011 m. rudenį. Tiesa, pastatas visiškai apleistas nebuvo – dalis patalpų atiduota įvairioms visuomeninėms organizacijoms. Bet ir jos patalpas paliko prieš maždaug metus. O per tą laiką pastatas tapo panašus į Černobylio „vaiduoklius“.
Akivaizdu, kad buvusios poliklinikos langus laikiusios aliuminio konstrukcijos masina metalo vagis. Viršutiniame aukšte, kur lengviausiai jas atskirti nuo pastato sienų, šių konstrukcijų jau beveik nebeliko. Paskutiniąją, panašu, neseniai mėginta išlaužti: nesėkmingą bandymą liudija tiek išklypę aliuminio rėmai, tiek prie jų pririšta improvizuota virvė.
Sveikas langas buvusios poliklinikos pastate – retas vaizdas. Dešimtys langų išdaužyta benamių, metalo vagių ar tiesiog vandalų. Pastato vidus nusiaubtas dar baisiau negu išorė: grindų lentos, medicininės įrangos ir apšiltinimo medžiagų likučiai voliojasi visur. Naujieji „šeimininkai“ nepatingėjo ardyti netgi masyvias grindis. Mat jų dangoje būta vario, kurį mielai priims bet kuri metalo supirktuvė.
Iš baseino liko šiukšlės, o kaimynystėje jau veikia benamių „daugiabutis“
Atskiras korpusas, kuriame veikė vaikų baseinas, ne mažiau sudarkytas. Kaip ir pagrindiniame poliklinikos pastate, benamiai ir kiti „lankytojai“ išnešė turbūt viską, kas turėjo kokią nors vertę. O ko nepanešė – tą paprasčiausiai nuniokojo.
Na, o vienas įdomiausių buvusios poliklinikos atributų – nauji kaimynai. Savotišką „daugiabutį“ prie pat pastato įsirengė benamiai. Kad sudegęs mikroautobusas tapo gyvenamąja vieta, liudija ir akivaizdžiai neseniai paklotos kartoninės dėžės. Jos šiame „būste“ naudojamos vietoj čiužinių.
Viduje – kaip po karo
Rizikingų pasivaikščiojimų po apleistus statinius entuziastai pabuvojo ir pastato viduje. Dešimtys nuotraukų publikuojama svetainėje pamirsta.lt.
Šiukšlių kalnai, tarp jų – ir medicininės atliekos. Baldai, tiksliau – jų liekanos. Pacientų gultai, kaip matyti, puikiai įsisavinti benamių nakvynei.
Buvę nuomininkai: jautėmės nesaugiai
Kaip DELFI teigė vilnietė Gintarė (vardas pakeistas), dirbusi vienoje iš poliklinikos patalpas laikinai naudojusių nepelno organizacijų, Vilniaus valdžia nepersistengė dėl pastato saugumo net tada, kai jame dar buvo nuomininkų.
„Viskas merdėjo. Jei kokį langą išdauždavo kas, tai užklijuodavo kartonu. Ir viskas“, - pasakojo Gintarė.
Pasak jos, nekviesti svečiai pastate lankytis pradėjo dar iki nuomininkų iškraustymo. „Jautėmės nesaugiai“, - teigė Gintarė.
Gruntiniai vandenys? Ne, trūkęs vamzdis
Vilniaus vicemeras, „darbietis“ Jonas Pinskus DELFI teigė, jog prieš dvejus metus pastebėti pavojingų gruntinių vandenų požymiai nepasitvirtino. Pasirodo, jokio pavojaus pastatui nėra.
„Ten ne gruntiniai vandenys buvo. Ten buvo trūkęs vamzdis. Padarėme didžiulius tyrimus, išsiaiškinome. (...) Tas vamzdis sutvarkytas, pravestas šalia. Ne upelis, o tiesiog trūkusio vamzdžio buvo problema“, - kalbėjo J. Pinskus.
Paprašytas pakomentuoti dabartinę pastato būklę, pašnekovas tikino, esą vagys ir vandalai didelės žalos nepadarė.
„Nieko ten vertingo nebuvo. Viskas, kas vertinga, buvo išnešta. Buvo aliuminis ir buvo grindys, nuo tarybinių laikų, kur tarpinės buvo varinės. Ne didžiulės vertės. Turtas, kuris bet kokiu atveju vis tiek būtų ardomas. Ir bet kokiu atveju tos visos dalys būtų važiavusios arba į supirktuvę, arba tiesiog į statybinių medžiagų sąvartyną“, - aiškino „darbietis“.
Pašnekovo žodžiais, „kažkokį darbą“ padarė ir ilgapirščiai – esą jų pastangos ardant pastato konstrukcijas vietomis galės sutaupyti laiko statybininkams, kurie jau netrukus turėtų imtis rekonstrukcijos darbų.
„Atvirai pasakius, mes viename posėdyje kai svarstėme, kalbėjome ir apie apsaugą, ir apie tas vagystes. (...) Vienas iš specialistų sako, kad nereikia čia per daug ir saugoti. Nes iš tiesų kažkokį darbą padaro ir vagišiai, kuris būtų daromas ir statybininkų. Nes ten nėra nieko to, ką reikėtų labai saugoti. Realiai, pagal projektą, ten liks tiktai išorinės sienos. Vidinių sienų praktiškai nebeliks, bus priestatas dar vieno aukšto. Ir bus išvalyta viskas. Dalį tų statybinių šiukšlių jei ir išvalo vagišiai – tai tikrai nieko baisaus“, - ramino J. Pinskus.
Anot jo, būta atvejų, kai nustatyta, kad vagys į pastatą patekdavo apsirengę darbo drabužiais – taip jie buvusią polikliniką švarino apsimetę darbininkais.
„Sudėtinga buvo jį (pastatą – DELFI) apsaugoti“, - pripažino J. Pinskus.
Rekonstrukciją nori pradėti kuo greičiau
Pasak politiko, savivaldybė pasiruošusi bet kada duoti startą pastato rekonstrukcijos darbams, kuriuos pabaigus būtų galima smarkiai pagerinti vilniečiams teikiamų sveikatos paslaugų kokybę. Esą vienintelis kliuvinys – savo palaiminimo duoti neskubanti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Konkursas įvykęs, laimėtojas yra, finansavimas paskirtas. (...) Stabdo, kaip visada, SAM. Visokių prisigalvoja – gal taip ir reikia. Bet iš mūsų pusės viskas absoliučiai yra padaryta. Mes labai tikimės ir norime, kad kuo greičiau būtų pradėti darbai“, - aiškino J. Pinskus.
Pasak jo, po maždaug 19 mln. Lt kainuosiančios rekonstrukcijos patalpas naudos Vilniaus Šv. Roko ligoninė. „Būtų ir papildomos lovos, ir po truputį, žingsnis po žingsnio, einame link to Antakalnio poliaus sukūrimo, kur realiai vilniečiams būtų aiški vieta nuo gimimo iki pat orios senatvės“, - vizijomis dalijosi J. Pinskus.
Vicemero žodžiais, trūksta tik europinių pinigų, o sutvarkius visus formalumus, darbus būtų galima pradėti vos ne kitą dieną. „Aš manau, kad remontai galėjo prasidėti prieš porą mėnesių. Atitinkamai – ir apsauga, ir tvarka, ir t.t. Tiesiog europiniai pinigai, SAM nerangumas, sakyčiau... dabar turime tą, ką turime“, - konstatavo J. Pinskus.
