Galiausiai ji atrado mitybos būdą, kurio pagalba per mėnesį kardinaliai pasikeitė. Be to, ji pasijuto taip gerai, kad jau beveik pusmetį tik taip maitinasi.

Pradėjusi „dietą“ labiausiai bijojo visai pro duris netilpti

Dovilė atvirai prisipažįsta – buvusi stora, todėl gėdijosi savo svorio ir bandė įvairiausius būdus, kaip jo atsikratyti: japonišką dietą, kurios metu leidžiama valgyti tik kopūstus, todėl dar ir šiandien negalinti į juos žiūrėti, grikių dietą ir pan. Kol mergina maitindavosi pagal taisykles, kilogramai tirpdavo, tačiau vos tik nutraukdavo dietą – juk maitintis drastiškai vienodu maistu ilgai neįmanoma – svoris grįždavo.

„Bandžiau ir skysčių dietą, kai geri tik vandenį, sultis, kefyrą, žodžiu, tik tai, kas yra skystu pavidalu. Taip maitintis reikia savaitę, bet aš ištvėriau tik kelias dienas, nes pradėjau alpti. Teko nutraukti dietą. Reguliariai vaikščiojau į sporto klubą, bet taip pat nebuvo naudos“, - pasakojo pašnekovė.

Netikėtai ji susidūrė su gan keista paleo mityba, pagal kurią reikia valgyti labai daug mėsos, daržoves ir vaisius. Žemdirbystės vaisiai – visi be išimties grūdai, taip pat ankštinės daržovės ir bulvės – iš valgiaraščio išimami. Šios mitybos propaguotojai teigia, kad akmens amžiaus žmogaus mityba, kai visas maistas buvo gaunamas natūraliai iš gamtos, be žmogaus įsikišimo, naudingesnis mūsų organizmui. Žinoma, grįžti į akmens amžių nesiūloma, juolab kad visos daržovės šiandien taip pat auginamos ir neauga pačios savaime.

„Iš pradžių buvo sunku, nes valgyti vien mėsą, be garnyro, – gan įdomus potyris. Be to, viskas atrodė neįtikinama. Pagal šią mitybą rekomenduojama valgyti daug riebios mėsos, kad organizmas gautų pakankamai riebalų, o mes juk žinome, kad tai nesveika ir taip valgydamas tikrai nesulieknėsi. Dar daugiau, kai sužinojau, kad taip besimaitinantys žmonės ir prieš naktį valgo gabalą mėsos, maniau, jie išprotėję. Visgi ryžausi išbandyti, nes neturėjau, ko prarasti. Per keturias savaites numečiau beveik 20 kg. Kilogramai man krito dienomis – gal todėl, kad buvo pakankamai didelis antsvoris. Tuo metu nesportavau – nes man taip patarė metusieji svorį, tačiau bent keturias valandas per savaitę vaikščiojau. Galiausiai žmonės manęs pradėjo klausinėti, ką aš darau, jog pusės žmogaus neliko“, - atviravo Dovilė.

Pirmųjų savaičių potyriai

Mergina prisipažįsta, kad iš pradžių buvo sunku, nors valgyti pagal šią dietą galima tiek, kiek norisi, badauti neskatinama.

Supjaustyta mėsa
„Pirmą savaitę valgydavau 4-5 kartus, vis norėdavosi užkandžiauti. Bijojau, kad tuoj visai pro duris netilpsiu, tačiau klausiau šią mitybą išbandžiusių žmonių patarimų – jei vėl nori valgyti, tai ir valgai. Antrą savaitę be valgio jau galėdavau ištverti pusę dienos. Po truputį būtinybė užkandžiauti dingo, jau nebereikėjo svajoti nei apie šokoladą, nei apie ledus. Tam tikra prasme dingo priklausomybė nuo maisto. Jei išeinu labai ilgam, įsimetu obuolį ir to visiškai pakanka. Šiaip vaisių stengiuosi nevalgyti, kadangi juose yra labai daug cukraus, taigi valgydamas vaisius nesulieknėsi. Anksčiau vaisius mėgdavau labai, ypač apelsinų sultis. Juos pakeičiau riešutais.

Saldumynų ir anksčiau ypatingai nemėgau, vis dėlto saldaus skonio pasiilgdavau. Kad patenkinčiau šį poreikį, kai užsimanau saldumynų, suvalgau pusę šaukštelio medaus. To man visiškai užtenka.
Antrą savaitę pradėjo skaudėti šonus ir pilvą. Iš pradžių sunerimau, tačiau išsiaiškinau, kad taip būna, kai valosi organizmas, sureagavęs į šią dietą. Tuo metu šlapintis eidavau kas valandą ar net kas pusvalandį, tačiau greitai viskas praėjo ir šiandien neturiu jokių problemų, nors anksčiau inkstuose turėjau akmenų, nuolat gėriau kepenų fermentus. Jaučiuosi visai kitas žmogus, niekada nebūnu apsunkusi, nebūna persivalgymo jausmo turiu kur kas daugiau energijos. Anksčiau mama klausdavo, kodėl aš visada surūgusi, dabar mano nuotaika puiki“, - aiškino Dovilė.

Pasak jos, anksčiau, kaip ir daugelis kitų, ji valgydavo tai, kas po ranka pakliūna. Dabar šaldytuve ji nelaiko jokio maisto, išskyrus mėsą ir daržoves, kad nebūtų pagundos užkandžiauti. Kai norisi valgyti, tenka pasigaminti.

Šiuo metu mergina valgo du kartus per dieną – dažniau tiesiog nesinori, tačiau stengiasi, kad maistas būtų visada šviežias, todėl valgo visada namuose. Jos manymu, dėl tokio reto valgymo režimo kalta mėsa – ryte suvalgius šviežiai pakeptos mėsos valgyti nesinori ilgai, tačiau nesijauti ir apsunkęs.

„Pirmus du mėnesius rekomendacijų laikiausi griežtai. Po to pradėjau kartais sau leisti ankstesnio maisto, tačiau jo užtenka tik šiek tiek paragauti. Pavyzdžiui, kai svečiuojuosi pas mamą ir ji kepa Žemaičių blynus, suvalgau pusę blyno, nors juose yra bulvių, kurių negalima valgyti. Kaip sugebu susilaikyti? Kai prisimenu, kokia buvau, tas noras iškart dingsta. Be to, kai priprantu prie savo maisto, kitoks jau atrodo neskanus“, - teigė pašnekovė.

Kaip atrodo dienos valgiaraštis

Dovilė teigia susidariusi jai patogią valgymo darbotvarkę – iš vakaro ji pasiruošia mėsos visai dienai. Pavyzdžiui, viena diena būna skirta vištienai, kita – kiaulienai, trečia – žuviai ir pan. Daržovės vieną dieną būna šviežios, kitą – troškintos.

„Jei reikia greitai pasigaminti, pasikepu mėsą keptuvėje, jei turiu daugiau laiko, gaminu kitaip – išsiverdu ar troškinu. Dėl to, kad valgau daug keptos mėsos, nejaučiu jokių nepatogumų. Atvirkščiai, anksčiau kaip tik turėjau problemų su skrandžiu – buvo žaizdų, todėl jei tik užvalgydavau kažko aštresnio, būdavo didžiausi skausmai. Dabar net pamiršau apie tai. Ar neatsibosta gan vienodas maistas? Mama klausė manęs to paties, tačiau maistas – įpročio dalykas. Iš tiesų vos ne kasdien valgau tas pačias daržoves, tačiau neatsibosta. Vertinant mėsos ir daržovių santykį, lėkštėje vis dėlto būna daugiau mėsos. Jau turiu dienos normą, kiek man reikia mėsos vienam kartui, kad būčiau soti. Paprastai tai būna keturi pusės delno dydžio gabaliukai“, - pasakojo mergina.

Apie kitokį, nei įprasta, mitybos režimą Dovilė nelinkusi visiem pasakoti. Apie tai žino tik artimieji ir geri draugai. Jeigu svečiuosi jai pasiūlo pasivaišinti kepsniu su džiūvėsėliais, ji, stengdamasi neįžeisti šeimininkės, pasako, kad esanti pavalgiusi.

Šiuo metu jos svoris daugiau nebekrenta – laikosi maždaug toks pats, nors dar 5 kilogramus mergina norėtų numesti. „Kita vertus, tai normalu. Dabar vėl sportuoju – vietoj riebalų turi susiformuoti raumenys“, - teigė pašnekovė.

Dietologai neįžvelgia tokios mitybos naudos

 Jūratė Dobrovolskienė
Pasak dietologės Jūratės Dobrovolskienės, kaip veikia organizmą baltymų turtingos dietos, yra žinoma. Atsisakius angliavandenių iš tiesų galima greitai numesti svorio, tačiau lygiai taip pat svorį galima kontroliuoti ne kažkokia dieta, kurios metu atsisakoma visos produktų grupės, bet bendru kalorijų skaičiumi lėkštėje. Būtent šis rodiklis yra svarbiausias metant svorį. Be to, staigus lieknėjimas paskatina medžiagų apykaitos ciklą, kurio metu riebalai virsta vadinamaisiais ketoniniais kūnais, todėl organizmo terpė rūgštėja. Padidintas baltymų kiekis savo ruožtu taip pat turi savybę rūgštinti organizmą, taigi organizme gerokai padidėja sieros ir fosforo turtingų rūgščių koncentracija, prasideda vadinamoji acidozė.

„Įprastai organizmo terpės kokybę palaiko apsauginės sistemos, kurios per inkstus šalina šlapimą ir rūgštųjį anglies dvideginį pumpuoja per plaučius. Kai organizmo terpė labai surūgštėja, pažeidžiamas organizmą nuo rūgščių saugančių mechanizmų vientisumas ir prasideda acidozės simptomai – organizmas pradeda gintis imdamas iš kaulų kalcį, kuris yra šarminis mikroelementas. Tokia būsena pasireiškia nuovargiu, sulėtėjusia smegenų veikla, iš esmės lėtėja visos organizmo funkcijos. Taigi žmogus jaučiasi blogiau. Jei tokios dietos laikomasi mėnesį ar du, jau galima kalbėti apie kaulų retėjimo problemą. Taigi kalbant apie dietas, neturėtų būti kažkokie produktai visiškai išbraukiami ir raciono. Kruopa tikrai nėra mūsų priešas. Krakmolinės kilmės produktai privalo būti mūsų kasdieniame valgiaraštyje.

Reikėtų vengti bet kokių kraštutinumų. Pavyzdžiui, man labai įdomu, kuo baigsis dabartinė žaliavalgystės mada. Paskaičius mokslininkų straipsnius, žmonių patirtis, viskas atrodo labai įtikinamai, tačiau visi eksperimentai paprastai baigiasi ligoninėje. Tik labai sunku nustatyti, nuo ko tie sutrikimai, kuriuos jau reikia gydyti, prasidėjo. Pavyzdžiui, galbūt prieš 10 metų buvo kažkoks momentas, nuo kurio prasidėjo lėtinis susirgimas. Gal vėliau atsiras metodų, kurių pagalba greičiau pavyks įvertinti, kaip veikia viena ar kita mityba. Kol kas viskas tik fantazijų lygmenyje“, - svarstė pašnekovė.

Pasak dietologės, puiki atsvara žaliavalgystei galėtų būti, jei žmonės į savo mitybos racioną įtrauktų daug šviežių sulčių. Neatsisakant ir kitų produktų, tokiu būdu nebūtų nukrypta į kraštutinumą.

„Kai žmonės sako, kad jie gerai jaučiasi, tai labai subjektyvus, sunkiai pamatuojamas dalykas. Žmogus gali sakyti, ką nori, kai, pavyzdžiui, užplūsta geros emocijos, jam atrodo, kad jis gali kalnus įveikti, bet kai tu matai kraujo tyrimų rezultatus, kurie nėra geri, tai akivaizdu“, - teigė J. Dobrovolskienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (468)