Genas ADRA2b atlieka labai svarbų vaidmenį nulemiant, kaip organizmą veikia hormonai ir neurotransmiteris norepinefrinas.
Jau anksčiau nustatyta, jog šis genas atsakingas už emocinių prisiminimų apdorojimą smegenyse. Mokslininkai teigia: naujausias tyrimas atskleidė, jog ADRA2b geno variacijos lemia, kaip žmonės suvokia pasaulį realiu laiku – tai reiškia, jog šis genas parenka akinius, pro kuriuos individas mato pasaulį.
Profesorė Rebecca Todd teigia: „Tai pirmasis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, jog genetiniai skirtumai lemia žmonių požiūrį į pasaulį ir jo suvokimą. Nustatėme, jog yra asmenų, kuriems lemta pasaulį matyti tamsesnį ir niūresnį. Jau anksčiau mūsų aptiktas geno variantas suteikia žmonėms galimybę pasaulį suvokti emocingiau nei kitiems – ypač neigiamas patirtis ir emocijas. Tai labai svarbu, nes sužinojome, kaip genai kartu su kitais svarbiais veiksnias (pavyzdžiui, kultūriniais skirtumais, patirtimis) prisideda prie to, kaip žmogus regi pasaulį“.
Pavyzdžiui, vieną šio geno variantą turintys žmonės, žiūrėdami į minią, mato tik liūdnus ir piktus veidus. Arba atsiduria lauke ir aplinkui save regi tik potencialas grėsmes, o ne leidžia sau žavėtis gamtovaizdžiu. Visi esate girdėję posakį „žiūri į pasaulį pro rožinius akinius“. Na, šie žodžiai nėra laužti iš piršto. Kartais genai uždeda ir labai tamsius akinius“, - sako profesorė.
R.Todd ir jos vadovaujama komanda iš Britų Kolumbijos universiteto atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 200 savanorių. Buvo atlikti tyrimai, aiškinantis, kokį ADRA2b variantą jie turi. Vėliau atliktas vizualinis emocijų tyrimas.
Kiekvienam dalyviui buvo parodyta greita teigiamų, neigiamų ir neutralių žodžių seka. Tuomet paklausta, kaip pakito jų nuotaika.
Tyrimas, kurio rezultatai skelbiami leidinyje „Psychological Science“, atskleidė: žmonės, turintys kelias minėtojo geno variacijas, daugiau dėmesio atkreipė į neigiamus žodžius. Likusieji atkreipė dėmesį į neutralius ir teigiamus žodžius.
„Rezultatai atskleidė, jog žmonės pasaulį mato taip, kaip lemia jų genai – biologiniai genų skirtumai atlieka itin svarbų vaidmenį suvokiant realybę“, - teigia profesorė ir pridūrė, jog tyrimas suteikia daug vertingos informacijos apie genų vaidmenį lemiant žmogaus subjektyvumą.
