Tokią idėją puoselėjanti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugą teikia 50 savivaldybėms pavaldžių įstaigų, todėl darosi sudėtinga suderinti organizacinius klausimus.
Savivaldybės prašomos pareikšti savo nuomonę. Lietuvos medikų profesinė sąjunga perspėja, kad tokiai reformai gresia tragiškos pasekmės, mat ministerija užsimojusi ne tik centralizuoti greitosios paslaugas, bet ir būsimajai įstaigai finansavimą numatyti iš valstybės biudžeto.
Profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė nuogąstauja, kad tokiu atveju greitajai didelė tikimybė sulaukti Vidaus reikalų ministerijos rankose laikomos policijos dalios.
„Visos paslaugos, kaip numatyta pagal Europos Sąjungos reikalavimus, turėtų būti arčiau žmogaus, bet, kaip matome, bandant centralizuoti, jos vis tolsta. Ministerija nori greitąją medicinos pagalbą pasiimti savo globon, sujungti šalies greitųjų stotis ir įsteigti biudžetinę įstaigą. Matome, kaip gyvena Vidaus reikalų ministerijos rankose ugniagesiai ir policininkai. Ar ne taip gyvens ir greitoji? Kur garantijos, kad gale metų pasibaigus pinigams greitoji važiuos į iškvietimus? Galbūt ji neturės iš ko nusipirkti benzino?“ – grėsmę įžvelgia A. Kavaliauskaitė.
Kažkam reikia postų?
SAM kabinetuose sklando idėja, kad už būtinąją pagalbą turėtų mokėti nebe ligonių kasos, o valstybės iždas. Tokius ketinimus medikai vadina pasityčiojimu iš ligonių.
„Jei atvažiavusi greitosios brigada konstatuos, kad būtinoji pagalba nereikalinga, ligonio gali pareikalauti susimokėti. Bet iš kur žmogui žinoti, kada būtinoji, kada ne? Negalima užkrauti gyventojams naštos patiems įvertinti savo sveikatos būklę ir padaryti ligonių sistemos įkaitais“, – piktinosi A. Kavaliauskaitė.
Medikus vienijančios profesinės sąjungos lyderės teigimu, Lietuvoje apstu liūdnų pavyzdžių, kuo baigėsi idėjos centralizuoti specialiųjų tarnybų darbą. Vienas tokių – dešimtį metų veikiantis Bendrasis pagalbos centras, kurio darbo broką apnuogino prisiskambinusios, bet gelbėtojų nesulaukusios septyniolikmetės tragiška žūtis.
„Ar centralizavus greitosios paslaugą neatsitiks kaip su Bendruoju pagalbos centru, kai jam įsteigti sukišo milijonus, o paskui pamatė, kad neveiksminga?“ – baiminasi A. Kavaliauskaitė.
Jos nuomone, greitosios medicinos pagalbos paslaugas sutelkti vienose, tai yra ministerijos, rankose ir įkurti jos išlaikytinę dar vieną biudžetinę įstaigą yra lengviausias kelias. Vis dėlto medikės tai nestebina.
Anot jos, reforma dėl reformos – visų naujų vadovų bruožas.
„Kiekvienas atėjusysis į valdžią nori padaryti savaip, parodyti, kad turi idėjų. Kažkam, matyt, dar ir postai reikalingi – centralizavus greitosios paslaugas naujai įstaigai reikės generalinio direktoriaus“, – mano A. Kavaliauskaitė.
Argumentų nesupranta
Savo nuomonę prašomos pareikšti savivaldybės greitųjų iš savo glėbio nenori paleisti. Neigiamą atsakymą ministerijai jau parengė Panevėžio rajonas.
Ar atiduoti greitąją ministerijos žinion, miesto politikai spręs šiandien Tarybos posėdyje. Jų atsakymas veikiausiai irgi bus neigiamas.
„Ministerijai reikia nuomonės, bet kaip būtų organizuojamas greitosios darbas, neaišku. Nežinau, ar rimtas argumentas, kad kyla problemų susikalbėti su greitosios stotimis, nes jų daug. Bet perdavimas tik dėl perdavimo nereikalingas“, – mano Panevėžio savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba.
Miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Vilius Mitka nesiryžta vertinti, savivaldybės ar ministerijos glėbys būtų patogesnis. Nors ministerija pageidauja savivaldybių pozicijos, pasak V. Mitkos, planuojama reforma kol kas visiškai neaiški.
„Ministras apie greitąją kalba kaip apie centralizuotą įstaigą prie SAM arba kaip statutinę instituciją, kaip, pavyzdžiui, Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Neaišku, koks būtų skiriamas finansavimas – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kaip dabar, ar biudžeto“, –„Sekundei“ teigė V. Mitka.
Trečdalis iškvietimų – be reikalo
Savivaldybei pavaldžios Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties išlaikymas miesto biudžetui nekainuoja. Įstaiga išgyvena iš ligonių kasų skiriamo finansavimo už suteiktas paslaugas – maždaug 4 mln. Lt. Todėl, kad Aukštaitijos sostinėje sumažėjo gyventojų, šįmet Panevėžio greitajai medicinos pagalbos stočiai finansavimas apkarpytas daugiau nei 10 proc.
Maža to, anot V. Mitkos, šiais metais 11 proc. sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai.
Pagal gyventojų skaičių Panevėžio greitajai priklauso 5,4 brigados. Anot direktoriaus, šiuo metu dieną dirba septynios, naktį – keturios po du žmones: vairuotoją ir mediką.
Per parą greitosios medikai Aukštaitijos sostinėje sulaukia apie 70, epidemijos metu – maždaug 100 iškvietimų. Į tokius skubius, kaip dėl kraujotakos, širdies veiklos sutrikimų, eismo nelaimes greitosios ekipažas mieste privalo atvykti per 15 min., neskubius – 25 min. V. Mitka pripažįsta, kad pasitaiko, kai medikų brigada kelyje užtrunka ilgiau nei reikalaujama.
„Apie 30 procentų iškvietimų greitoji nereikalinga. Žmogus kviečiasi dėl didelio kraujo spaudimo, o nuvažiavus paaiškėja, kad nenorėjo laukti eilėje pas šeimos gydytoją ir prašo mūsų išrašyti nedarbingumo pažymėjimą ar receptą. Mes tokių paslaugų neteikiame, o per tokius iškvietimus nespėjame pas tuos, kam tikrai reikia pagalbos“, – teigė V. Mitka.
Donorės nenori prarasti
Greitosios paslaugų atiduoti SAM nenusiteikusi ir Panevėžio rajono savivaldybė.
Jos kontrolieriams atlikus Panevėžio rajono poliklinikos 2012-ųjų finansinį auditą paaiškėjo, kad Greitosios medicinos pagalbos skyrius yra savotiška aukso gysla įstaigai – dirbo pelningiausiai, o jo sąskaita padengiami nuostolingai dirbantys skyriai.
Pavyzdžiui, pernai poliklinikai nemažų nuostolių atnešė Tiltagalių, Berčiūnų, Smilgių šeimos gydytojų kabinetai, Trakiškio, Upytės, Jotainių, Piniavos ir kai kurie kiti medicinos punktai. Nuostolingai dirbo ir Ramygalos bei Naujamiesčio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės.
Tačiau rajono valdžia motyvuoja, kad prarasti poliklinikos donorę baiminasi ne dėl finansinių motyvų, o dėl gyventojų saugumo.
„Jei greitąją perimtų ministerija, bijom, kad, kaip matome iš kitų centralizuotų paslaugų, gali nukentėti nuošalesnės vietovės. Jeigu ministerija apsispręstų nepaisyti savivaldybių nuomonės, reikalautume, kad mums bent jau būtų palikta teisė spręsti dėl greitosios ekipažų skaičiaus“, – kalbėjo rajono vicemeras Antanas Pocius.
Rajone greitosios pagalbos paslaugas teikia 2,75 brigados, t. y. trys brigados dirba dieną bei poilsio ir švenčių dienomis, o dvi budi naktimis.
Rajono poliklinikos administracija motyvuoja brigadų skaičių nuo 3 iki 2,75 sumažinusi todėl, kad mažėjant gyventojų mažėjo Ligonių kasos finansavimas.
Pagal normatyvus viena brigada turi aptarnauti 16 tūkstančių gyventojų. Panevėžio rajonui, kuriame, Statistikos departamento duomenimis, yra beveik 38,5 tūkstančio žmonių, priklausytų turėti tik 2,4 brigados.
Savivaldybė ir jai pavaldi poliklinika nesutinka, kad ekipažų sumažinimas būtų sukėlęs neigiamų pasekmių. Tačiau tai vieno, tai kito kaimo gyventojai skundžiasi laukę greitosios ilgiau nei turėtų arba jos visai nesulaukę patys vyko į ligoninę.
Gąsdina nepagrįstai
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
SAM noras perimti greitosios medicinos pagalbos teikimą į vienas rankas yra teisingas. Būtinosios pagalbos teikimas yra valstybės funkcija, ką patvirtino ir Konstitucinis Teismas. Jis pasisakė, kad būtinoji pagalba iš valstybės biudžeto privalo būti apmokama absoliučiai visiems, nesvarbu, ar žmogus draustas privalomuoju socialiniu draudimu, ar ne.
Remiantis šiuo teismo sprendimu Vyriausybė įpareigota suformuoti atskirą biudžetą apmokėti ne iš Ligonių kasų, o iš valstybės biudžeto būtinąją pagalbą. Vadinasi, ir pati greitosios funkcija turėtų priklausyti valstybei, ne savivaldybėms. Jei būtų tinkamai organizuojamas darbas, ši sistema veiktų efektyviau ir būtų galima pareikalauti atsakomybės iš konkrečios institucijos. Dabar yra tokia situacija, kad GMP stotis finansuoja Ligonių kasa, nors steigėjos savivaldybės, o veiklos politiką formuoja ministerija.
Burbuliavimas, nesutikimas ir gąsdinimas, kad į vienas rankas perėmus greitąsias pablogės paslaugos kokybė, yra niekuo nepagrįstas.
Pamenu, kai slaugos ligoninių finansavimą bandėme perduoti iš savivaldybių ligonių kasoms, susidūrėme su didžiuliu pasipriešinimu. Buvo gąsdinama, kad ligonių finansinė padėtis gerokai pablogės. Dabar ketinama slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines perduoti savivaldybėms, yra vėl didžiulis pasipriešinimas ir pateikiami tie patys argumentai, kaip prieš dešimtmetį.
Seka Latvijos pavyzdžiu
Arūnas Anužis,Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vedėjas
Kai kurioms savivaldybėms, turinčioms mažai greitosios brigadų, sudėtinga jas išlaikyti – pirkti medicinos įrangą, techniką, išsiųsti darbuotojus tobulintis. Dėl to iškilo klausimas, kaip šią problemą spręsti.
Turime pavyzdžių, kaip kelioms savivaldybėms suvienijus pajėgas tapo daug lengviau išlaikyti greitąją. Tokį sprendimą priėmusios Marijampolė, Kazlų Rūda, Kalvarija, greitosios paslaugas bendrai teikia Šilutė ir Pagėgiai, vieną greitosios junginį taip pat turi Plungė ir Rietavas.
Nagrinėjant jų patirtį manome, kad centralizuoti greitosios pagalbos paslaugą būtų veiksminga. Juolab kad pasiūlymo optimizuoti greitosios paslaugas ministerija yra sulaukusi iš kelių savivaldybių.
Čia nėra nieko naujo. Viena valstybinė greitoji veikia Latvijoje.
Yra idėja greitosios darbuotojus prilyginti statutiniams pareigūnams, kad atidirbę tam tikrą metų skaičių galėtų išeiti į pensiją. Šiuo metu ji diskutuojama. Darbas greitojoje ne lengvesnis nei priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ar policijoje, be to, gal tai padėtų pritraukti į greitąsias jaunų specialistų.
