Viena vertus, žmonės visiškai nekreipia dėmesio į savo sveikatą ir pas gydytoją pasirodo su itin pažengusia liga, kurią gydyti jau būtina antibiotikais. Kita vertus, vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, reikalauja antibiotikų. Taigi kokie simptomai byloja apie tai, kad antibiotikų tikrai reikia?

Kada antibiotikai suveikia, o kada – ne

Pasak Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus, apie 90 proc. visų peršalimo ligų, kurios priskiriami įvairūs virusiniai ir bakteriniai viršutinių kvėpavimo takų susirgimai, ausų uždegimai, bronchitai, įvairios gerklės ligos, kosuliai ir pan., sukelia virusai.

„Todėl iškart griebtis antibiotikų yra neprotinga, juolab kad antibiotikai turi šalutinių poveikių – tiek greitai veikiančių, tiek atokiųjų, kai išsivysto agresyvi ir antibiotikui nejautri mikroflora. Jei simptomai neintensyvūs – nėra ypatingo skausmo, didelio karščiavimo, kažkokios funkcijos sutrikimo, pavyzdžiui, gerklę taip skauda, kad žmogus negali ryti, nėra intoksikacijos, kai žmogus tampa vangus net šiek tiek nukritus temperatūrai, - galima įtarti, kad tai visgi virusas. Jeigu būklė per 1-2 dienas nepagerėja, o netgi progresuoja, būtina pasirodyti gydytojui. Jis paskirs kraujo tyrimą, galintį parodyti, ar yra uždegimas, kurį reikėtų gydyti antibiotikais, taip pat įvertinami vietiniai simptomai“, - aiškino medikas.

Prof. dr. Leonas Valius
Ypač mažų vaikų tėvai susiduria, kad medikai apsidrausdami neretai skiria antibiotikus, jeigu yra didelis gerklės paraudimas, taip pat esant giliam kosuliui. Net jei tai ne bakterinis susirgimas, manoma, kad antibiotikai padės apsisaugoti organizmui nuo ligos gilėjo ir perėjimo į bakterinę. Pasak L. Valiaus, jei gerklė skausminga ir labai raudona, dar nereiškia, kad tai bakterinė angina, todėl nepatariama užsiimti savigyda ir iškart pradėti gerti antibiotikus. Simptomus teisingai gali įvertinti tik gydytojas.

„Žmonės vis dar labai pageidauja antibiotikų. Mokslinių apklausų duomenimis, apie trečdalį pacientų, kurie kreipiasi dėl peršalimo ligų į gydytoją, tikisi, kad šis paskirs antibiotikų. Ir ši situacija nekinta. Vis dar manoma, kad tai geriausiai veikiantys vaistai nuo peršalimo. Be to, ir kai kurie gydytojai, jeigu abejoja – čia virusas ar bakterija, ypač jei simptomai užsitęsę, taip pat linkę manyti, kad gali būti vadinamoji superinfekcija, kai prie viruso prisideda bakterija, nes per pažeistą gleivinę jai lengviau patekti. Tokiais atvejais antibiotikai skiriami lengvesne ranka“, - sakė pašnekovas.

Kuo daugiau drėgmės ir vėsos – tuo geriau mikrobams

Pasak L. Valiaus, po pirmosios antibiotikų tabletės būklė dar nepagerėja. Norint greitai sumažinti, pavyzdžiui, gerklės skausmą, reikėtų vaistų, kurių sudėtyje būtų efedrino ar adrenalino. Antibiotikai pirmiausiai veikia sistemiškai – mažina temperatūrą ir intoksikaciją. Visgi per per pirmąsias dvi paras antibiotikų poveikis turi pasireikšti. Jeigu per tą laiką vaistai nesuveikia, tuomet reikia keisti antibiotiko rūšį arba susirgimas ne bakterinis. Mat viruso antibiotikai neveikia.

„Kalbos, kad vartojame per daug antibiotikų – labiau politinė problema, susijusi su visuomenės sveikatos politika. Skandinavai labai rekomenduoja vartoti kuo mažiau antibiotikų, kad mažiau atsirastų jiems atsparių štamų. Tačiau nėra taip, kad žmonės labai piktnaudžiautų antibiotikais ir užsiimtų savigyda, o ir gydytojai nerašo jų visai lengva ranka. Didžiausia problema, kad piktnaudžiaujama stipriais, siauro veikimo antibiotikais. Pirmiausiai reikėtų rinktis silpnesnius, o žmonės dažnai reikalauja pačio stipriausio, nors tai tas pats, kaip šaudyti iš patrankos į žvirblį“, - teigė medikas.

Kodėl didžiausias ligų pikas prasideda rudenį, taip pat yra paprastas paaiškinimas. Rudenį, ypač kol neįjungtas šildymas, yra drėgna ir vėsu tiek lauke, tiek namuose, o drėgmė labai efektyviai skatina mikrobų ir virusų dauginimąsi. Jei pasiligojęs žmogus vaikšto, prie jo lengvai gali prisikabinti kitas virusas ar bakterija, nes imunitetas tuo metu nusilpęs. Jau nekalbant apie tai, kad vaikščiodamas žmogus savo virusą platina kitiems.

Pašnekovas nesiėmė spręsti, kiek kenkia sveikatai šilumos stoka namuose, tačiau sutiko, kad šilumoje gyjama geriau ir greičiau. Taigi visgi yra skirtumas, kokia temperatūra namuose – 15 ar 20 laipsnių.

Kai namuose šalta, reikia eiti į gryną orą

Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Okulič-Kazarinienė patarė, kad jeigu namuose šalta, nereikėtų juose sėdėti visą dieną. Ji teigė šaltuoju metu dažnai sulaukianti pacientų skundų šaltomis patalpomis. Pavyzdžiui, moterys, jei darbe šalta, netgi suserga šlapimo pūslės uždegimais, ypač mokytojos, kurioms teka daug laiko praleisti ant šaltos kėdės.

„Kai žmogus ilgai sėdi šaltoje patalpoje, jo kūnas sustingsta, pasidaro šalta, o to užtenka, kad susilpnėtų imunitetas ir prikibtų liga. Tokiu atveju jau geriau eiti pasivaikščioti. Žinoma, pasivaikščiojimui geriausiai tiktų parkas, kad kvėpuotume grynu oru, o ne mašinų išmetamosiomis dujomis. Tai deguonies terapija – prasivėdina plaučiai, o išsijudinęs kūnas sušyla. Be to, vaikščiodami mes grūdinamės, apsiprantame su šaltu oru, todėl vėliau, kai sušąlame, tuoj pat nesusergame. Po tokio pasivaikščiojimo ir namuose bus natūraliai šilčiau“, - patarė medikė.

Kita vertus, šildymas, anot medikės, irgi turi savo trūkumų. Sveikatai pavojingos ne tik šaltos patalpos, bet ir per aukšta temperatūra. Mat kai patalpos peršildomos, išdžiūsta nosies, akių gleivinės, dėl to sumažėja barjerų virusams patekti. Optimali temperatūra patalpoje – apie 20 laipsnių su nedideliais svyravimais, kurie priklauso nuo individualių žmonių savybių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (407)