Jis Palangoje vykusioje vadovų „Lūžio taško“ konferencijoje skaitė pranešimą „Ateitis su dirbtiniu intelektu“. Paklaustas, ar žmonės sugebės atlaikyti vis gausėjančius informacijos srautus, o galbūt verta susirūpinti Alzheimerio ar kitų ligų rizika, mokslininkas prognozavo optimistiškai.
„Yra toks įdomus reiškinys, kad, tarkime, prieš 80-100 metų, žmonių, kurie suprastų specialiąją reliatyvumo teoriją buvo gal 5 planetoje. Dabar specialiąją reliatyvumo teoriją mokosi ir dešimtokai, vienuoliktokai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tai, kas kažkada atrodė be galo sudėtinga, neįkandama ir „aukštos materijos“ darosi vis lengviau ir lengviau suvokiama. Dėl tos priežasties, aš manau, kad mes „neužsikimšime“ nuo informacijos – smegenys adaptuojasi“, - sakė G. Buračas.
Pasak jo, tikėtina, kad ir dabar žmonės išmoks apdoroti daugiau informacijos ir iš jos išsirinkti tai, kas svarbiausia.
Paklaustas, kas lemia žmogaus gebėjimą mąstyti: genai ar papildomas mokymasis, proto treniruotės, G. Buračas sako, jog tyrimai rodo, kad žmogaus aplinka taip pat lemia jo evoliuciją. Kitaip tariant, genetiniai gebėjimai yra svarbūs, bet mokantis žmogus tobulėja ir gerina savo gebėjimą mąstyti.
Po pranešimo iš auditorijos G. Buračas sulaukė abejonių, jog protas kontroliuoja žmogaus elgseną.
„Dažniausiai šeimoje mus kontroliuoja žmonos, darbe – viršininkai, visą valstybę – puskvailis Seimas. Ar tikrai mus kontroliuos dirbtinis intelektas, ar mūsų baimės yra perdėtos?“ - klausė konferencijos dalyvis.
„Klausimas yra apie socialinį intelektą: nei vienas iš mūsų negalime būti autonominiai, mes visi valdome, valdo mus, visi esame socialinės sistemos nariai ir mūsų smegenys pirmiausiai dėl to ir yra tokios didelės. Beždžionės kažkada suprato, kad jos gali laimėti dėl to, kad išmoksta kooperuotis, tad ir mūsų smegenys pirmiausiai yra išsivysčiusios kooperavimui su kitais žmonėmis. Jeigu pažiūrėsite istoriją, graikai manė, kad viską valdo dievai, viskas buvo antropomorfizuota, t.y. visi gamtos dėsniai buvo suvokiami ne fizikos dėsniais, o žmonių tarpusavio dėsniais“, - dėstė mokslininkas.
Anot jo, tai rodo, kad žmonės pasaulį mėgino suvokti per savo išvystytus sugebėjimus – socialinius ryšius, todėl ir grindė gamtos reiškinius dievų pavydo ar meilės motyvais.
„Mūsų smegenys pirmiausiai yra socialinės ir yra tokios didelės dėl to, kad žmonių santykiai yra labai sudėtingi. Visa kita: fizika, kvantinė fizika yra niekai palyginti su sugebėjimu susišnekėti su savo pavaldiniais, su savimi ir taip toliau“, - vardijo mokslininkas.
Prognozuojama, kad mokslininkai dirbtines smegenis sukurs po maždaug 10 metų, o G. Buračas tiesiogiai dalyvauja dirbtinų smegenų kūrimo projekte dirbdamas neuro mokslų cente JAV.
