Moterys raginamos reguliariai tikrinti krūtis, ar jose nėra guziukų, tačiau tik 10 proc. moterų, kurių krūtyse aptinkami įtartini dariniai, iš tikrųjų serga vėžiu, rašo dailymail.co.uk.
Krūtų chirurgas Simonas Marshas iš Koulčesterio universitetinės ligoninės sako, kad gumbai krūtyse gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, ne tik vėžio, be to, jie būna įvairiausių formų ir dydžių.
Laimei, pastaraisiais metais itin pažengė technologijos, leidžiančios nustatyti, ar sukietėjimai krūtyse nėra pavojingi.
„Prieš dešimt metų tokiais atvejais mums reikėdavo atlikti aspiracinę punkciją – plonyte adata įdurti į darinį ir ištraukti kelias ląsteles, kurios tuomet būdavo ištiriamos mikroskopu“, - pasakojo S. Marshas, taip pat dirbantis Londono krūtų klinikoje.
„Dažnai tokia procedūra nepateikdavo aiškaus atsakymo, todėl gumbą reikėdavo šalinti chirurginiu būdu. Dabar galime paimti didesnį mėginį, pasitelkę technologiją, kuri vadinama šerdine biopsija“, - teigė jis.
Taikant šį metodą, kiek kitokio tipo adata ištraukiama krūties darinio „šerdis“, kurios dydis gali siekti iki 15 mm. Gydytojai gali ištirti daugiau audinio, o tai palengvina diagnozę.
„Kartu su mamografija ir ultragarso tyrimais, kurie dabar pateikia aiškesnį vaizdą, mes beveik visuomet galime nustatyti, kas tai per darinys“, - sakė gydytojas.
Jis pridūrė, kad vėžinys darinys dažnai būna kietas ir kampuotas ir paprastai nekelia skausmo. Tačiau rimtai vertinti reikia bet kokį guziuką. Kreiptis į medikus reikia tuomet, jei jis per dvi – keturias savaites (tiek, kiek trunka menstruacinis ciklas) neišnyksta.
Toliau S. Marshas išskiria ir turmpai apibūdina nevėžinius darinius, kurie gali susiformuoti krūtyse.
Galima priežastis: fibroadenoma.
Tokie gumbeliai gali atsirasti bet kokio amžiaus moterims, bet dažniausi susidaro nuo 20 iki 30 metų amžiaus moterims. Jie susiformuoja, kai sušoka sveika liauka ir jungiamasis krūtų audinys.
Šie darinukai, kurių dydis paprastai siekia 1 – 2 cm, gali slankioti po nedidelį krūties plotą.
„Jie šiek tiek primena sulipusius žirnius, bet tiksliai nežinoma, kodėl vienoms moterims jie atsiranda, o kitoms – ne“, - sakė S. Marshas.
Anot vienos teorijos, kai kurių moterų krūtų audiniai yra „jautrūs“ ir reaguoja į hormonų lygio pokyčius. Tai gali paskatinti fibroadenomų formavimąsi, pridūrė gydytojas.
Jos gali susidaryti bet kurioje krūtų vietoje, bet dažniausiai atsiranda viršutinėje dalyje. Kai kurioms pacientėms fibroadenomos gali būti gana didelės. „Jaunoms merginoms apie 20 metų kartais susidaro milžiniškos fibroadenomos, galinčios siekti 18 cm ar net daugiau“, - pažymėjo S. Marshas.
Gydymas: fibroadenomos nedidina vėžio rizikos, todėl gali būti negydomos. Tačiau kai kuriais atvejais jos pradeda kelti skausmą. Jei moteriai skauda ar dėl jų pakinta krūties forma, fibroadenomas galima pašalinti chirurginiu būdu.
Galima priežastis: riebalų nekrozė.
„Tokie dariniai gali būti kieti ir tvirti, visai kaip vėžys. Tačiau jei moteris apčiuopia tokį sukietėjimą ir sako, kad buvo patyrusi smūgį krūtinės srityje – tokius sužalojimus labai dažnai sukelia saugos diržai – veikiausiai tai yra riebalų nekrozė“, - teigė S. Marshas.
Atslūgus patinimui sutrenkimo vietoje, riebalinis audinys sukietėja ir virsta guzu, paprastai 2 – 3 cm dydžio. Kartais jis būna skausmingas.
Gydymas: mamogramose riebalų nekrozė gali atrodyti kaip vėžys, todėl tokiais atvejais atliekama šerdinė biopsija. Jei diagnozė patvirtina, kad tai riebalų nekrozė, sukietėjusį darinį galima tiesiog palikti – palaipsniui jis išnyks, nors kartais tam gali prireikti ir kelerių metų.
Galima priežastis: krūties cista.
Tokie dariniai – skysčio pilnos kišenės - gali atsirasti per naktį. Jie gali šiek tiek slankioti ir dažnai būna skausmingi.
Krūtų oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Dažniausiai tokios cistos atsiranda moterims nuo 40 iki 60 metų (taip gali būti dėl hormoninių pokyčių, kurie pakeičia krūtų audinių struktūrą ir paskatina skysčių kaupimąsi ertmėse). Jos susidaryti gali bet kurioje krūties vietoje.
Kiek kitokia cistų versija, vadinama galaktocele, gali susiformuoti krūtimi maitinančioms motinoms. Šiuo atveju cistos prisipildo pieno.
Gydymas: skysčius gali išsiurbti gydytojas, įdūręs ploną adatą. „Kai kurios moterys bijo adatų ir atsisako šios procedūros“, - sako S. Marshas.
„Maždaug trečdalis cistų per kelias savaites ar mėnesius sumažėja, trečdalis lieka tokio paties dydžio, o trečdalis – padidėja“, - teigė jis.
Tarp moterų virš 70 metų cistos paplitusios mažiau, bet tokių pacienčių cistos skystis siunčiamas tyrimams, nes šio amžiaus grupėje cistos gali susidaryti dėl vėžio, kuris gamina skystį.
Galima priežastis: lipoma.
Lipomos atsiranda tuomet, kai po oda sulimpa riebalų ląstelės. Jų priežastis nežinoma. Lipomų atsiradimas nesusijęs su svoriu, tačiau gali būti paveldimas.
Šie neskausmingi ir minkšti guzeliai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus delnus ir padus, kur visai nėra riebalinio audinio.
Gydymas: mažų – 1 ar 2 cm dydžio – lipomų galima visai negydyti, nes jos nepavojingos. Didesnes lipomas reikia pašalinti, nes augdamos jos gali prispausti kitus audinius ir sukelti diskomfortą ar skausmą. Tokias lipomų šalinimo operacijas galima atlikti taikant vietinę nejautrą.
Galima priežastis: krūties abscesas.
Krūties abscesas kyla tuomet, kai bakterijos iš žindomo kūdikio burnos patenka į krūties audinius, sukeldamos uždegimą.
Kilus tokiai infekcijai, susiformuoja abscesas - pūlių pilna ertmė, kurios dydis gali siekti 5 – 10 cm. Tokie abscesai gali atsirasti ir kūdikio nemaitinančioms moterims, nors tokie atvejai yra reti ir jų priežastys nežinomos.
Gydymas: pūlius galima ištaukti adata, pritaikius vietinę nejautrą. Abscesai po savaitės linkę atsinaujinti, todėl šią procedūrą gali tekti kartoti kelis kartus, kol abscesai visiškai išnyksta.
Galima priežastis: filodinis auglys.
Jie būna panašūs į fibroadenomas, bet paprastai atsiranda moterims nuo 30 iki 40 metų ir užauga didesni – vidutiniškai 2 – 5 cm.
Šie augliai susiformuoja iš liaukos audinio ir jungiamojo krūties audinio, kuris padeda išlaikyti krūtį ir suteikia jai formą.
Juos galima aptikti bet kurioje krūties vietoje, bet paprastai atsiranda viršutinėje dalyje, netoli pažastų.
„Didžioji dauguma tokių gumbų yra nepavojingi (gerybiniai), bet maždaug 10 proc. gali būti vėžiniai“, - sakė S. Marshas.
Pastarieji vadinami piktybiniais filodiniais navikais, bet retai išplinta po kūną.
Gydymas: tokie augliai paprastai šalinami chirurginiu būdu ir tuomet ištiriami, ar nėra piktybiniai. Šerdinė biopsija dažniausiai nepadeda nustatyti, ar jie nėra vėžiniai.
Galima priežastis: krūties adenoma.
Adenomos susiformuoja iš grupelės liaukos ląstelių. Pieno liaukos yra iš karto už spenelių ir gamina pieną žindant kūdikį.
Tokie guziukai atrodo apvalūs ir lygūs, kaip fibroadenomos, tačiau neslankioja po krūtį.
Jie neužauga didesni už stiklo rutuliuką ir kartais gali būti skausmingi.
Gydymas: norint įsitikinti, kad šis darinukas nepiktybinis, reikia atlikti šerdinę biopsiją.
„Kartais tai nepadeda, todėl, jei yra abejonių, jie šalinami“, - pažymėjo S. Marshas.
Galima priežastis: hamartoma.
Tokie dariniai būna minkšti, kaip įprastas krūties audinys. Iš esmės jie reiškia gerybinį kurio nors tipo normalaus krūties audinio išvešėjimą, atsiradusį dėl sutrikusio augimo proceso (tuo tarpu vėžys reiškia nenormalių ląstelių išvešėjimą).
Tokie dariniai gali susidaryti bet kurioje kūno vietoje, net plaučiuose. Jie gali būti paveldimi ir atsirasti bet kokiame amžiuje, bet tikslios jų priežastys nežinomos.
Gydymas: hamartomos negydomos, kol netampa itin didelės ir skausmingos – tokiu atveju jos pašalinamos chirurginiu būdu.
Galima priežastis: ginekomastija.
Tokie 2 – 10 cm dariniai, aptinkami vyrų krūtyse, iš pradžių būna skausmingi.
Jie susiformuoja dėl hormoninės pusiausvyros sutrikimų, kurie daro poveikį liaukos audiniams po speneliu.
Jie atsiranda per kelis mėnesius ir kartais sudaro įspūdį, kad vyras turi krūtis.
Ginekomastija dažnai suserga vyrai, gydomi nuo prostatos vėžio, lytinį brendimą išgyvenantys berniukai ir vyresnio amžiaus vyrai.
Tokių vyrų organizmuose pakinta lytinių hormonų testosterono ir estrogeno kiekiai. Manoma, kad jų pokyčiai ir sukelia ginekomastiją.
Tokie gumbeliai gali atsirasti ir daug geriant ar vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, steroidus ar preparatus virškinimui gerinti.
„Jei kepenys būna pernelyg apkrautos tabletėmis ir alkoholiu, jos tarsi pamiršta reguliuoti lytinius hormonus, todėl jų kiekiai gali šiek tiek pakisti, paskatindami ginekomastijos vystymąsi“, - sakė S. Marshas.
Gydymas: tokie dariniai beveik visuomet praeina savaime, nors kartais tai gali užtrukti iki vienerių metų. Skausmui numalšinti gali būti skiriamos nedidelės tamoksifeno dozės. Jei darinys labai didelis ar skausmingas, jį galima pašalinti, atlikus operaciją.
