Prieš maudantis atvirame vandens telkinyje verta pasiaiškinti, kokia yra šio vandens kokybė. Besibaigiant vasarai ne visuose paplūdimiuose maudytis saugu. Specialistai įspėja, kad fekalijomis jau užterštas ir Palangos pajūris. Kokių nemalonumų galime tikėtis nepaisydami specialistų perspėjimų?
Kokiomis ligomis galima susirgti po maudynių užterštame vandenyje
Naujausiais duomenimis, Palangos bendrojo paplūdimio ir Rąžės upės žiočių maudyklose rastas nuo 1,5 iki 2,3 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų ir lazdelių kolonijas sudarančių mikroorganizmų kiekis. Taip pat padidėjusi tarša nustatyta Šiaulių r. Švedės tvenkinyje, o kai kuriuose Panevėžio r. vandens telkiniuose dar liepos mėnesį nustatytas vandens žydėjimas.
Kaip DELFI pasakojo Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, vandens užterštumas priklauso nuo gamtinių sąlygų, kiek ir kokie žmonės ten maudosi, ar jie atlieka vandenyje gamtinius reikalus, ar skalbiamos vaikų suterštos kelnaitės ir pan.
„Tiesa, kalbėti galiu daugiau apie teorinę galimybę. Mat nors vasaros metu prie ežerų, upių, jūros suvažiuoja labai daug žmonių, po to jie grįžta į savo gyvenamąją vietą. Ir jei po savaitės jiems kažkas įvyko – pasireiškė vandens sukelta infekcija, mums labai sunku surinkti duomenis apie juos. Paprastai vandenyje esantys ligų sukėlėjai sąlygoja žarnyno infekcijas – žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja. Neretai žmogus nesusieja savo negalavimo su vandeniu ir mano, kad apsinuodijo maistu ar per ilgai pagulėjo saulėje“, - teigė specialistė.
Dažniausiai per vandenį plinta pirmuonių sukeliamos ligos: vanduo gali būti užterštas kripto sporomis, šigelomis (bakterinės dizenterijos, paprastai pasireiškiančios itin dideliu viduriavimu, sukėlėjai), įvairiomis e. Coli atmainomis, liamblijomis. Pastarųjų sukelta žarnyno infekcija tęsiasi 5–7 dienas ir ilgiau. Dar vėliau pradeda skaudėti aplink bambą, o iš burnos ima sklisti nemalonus kvapas. Negydoma liga gali tęstis kelis mėnesius ar net kelis metus, žmogaus organizmas ima nepasisavinti riebalų ir juos tirpstančių vitaminų. Be to vandenyje gali būti taip pat labai nemalonius žarnyno infekcijos simptomus sukeliančio novoviruso, hepatito A sukėlėjų.
Tiesa, pašnekovė nuramino, kad nors visų šių sukėlėjų vandenyje gali būti labai daug, jų koncentracija vandenyje labai prasiskiedžia, taigi keli gurkšniai vandens paprastai nesukelia ligos. Tik hepatito A sukėlėjo užtenka gurkštelėti labai mažai, kad pradėtų vystytis liga. Tačiau tikrai pavojinga maudytis bet kuo užterštame vandenyje mažiems vaikams, kurie dažnai dūksta vandenyje ir nemažai jo prisigeria, bei žmonėms, turintiems lėtinių ligų ir problemų su imunitetu.
„Neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės skundžiasi, kad po maudynių juos išbėrė. Šį bėrimą sukelia ne mano minėti ligų sukėlėjai, bet kiti veiksniai – galbūt kažkokie alergenai, grybeliai“, - aiškino G. Zagrebnevienė.
Kaip į vandenį patenka fekalijos
Pasak specialistės, jei skelbiama, kad vandenyje padidėjęs žarninių enterokokų ir lazdelių kiekis, tai reiškia, kad vanduo užterštas fekalijomis. Vadinasi, iš kažkur – gal iš artimiausio kaimo, gal iš lauko tualeto, o gal dėl neteisingų žmonių higienos įpročių, į vandenį pateko fekalijos.
Tiesa, vanduo turi savybę apsivalyti. Užsiteršus vandeniui, po 2-3 valandų vandens mikrobiologiniai rodikliai jau gali būti daug geresni. Tačiau jei žmonių srautai dideli, jis, aišku, nuolat gauna užterštumo dozę ir valytis nespėja. Taigi kuo mažesnis žmonių skaičius paplūdimyje, tuo vanduo švaresnis.
„Kita vertus, ne visada turėtume kaltinti žmones, kad jie atlieka vandenyje gamtinius reikalus. Liūčių metu į vandens telkinį nuteka visi nešvarumai. Jei kaimo vietovėse lauko tualetai netinkamai prižiūrimi, jie nebetonuoti, jei iš tvartų nuplaunamas mėšlas, visa tai atsiranda vandenyje. Taigi ne visada kalti žmonių higienos įpročiai, bet vandens kokybę lemia ir aplinka, netoliese gyvenančių žmonių įpročiai, ūkinė veikla“, - teigė G. Zagrebnevienė.
Ar pavojingas šlapimas vandenyje
O ar kenkia vandeniui pats šlapimas? Ne paslaptis, kad daugelis žmonių dar nemato nieko bloga šlapintis į vandenį, skatina tai daryti ir savo vaikus.
Kaip DELFI yra pasakojusiKlaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistė Nina Gendvilienė, jei šlapimas yra sveikas, jis nepavojingas – bakterinės taršos jame nėra. Tam tikrų gydymo metodikų šalininkai iki šiol šlapimu gydo kai kurias ligas, sakoma, kad šlapimas puikiai tinka žaizdoms praplauti. Tačiau kai vanduo gerokai įšyla – pasiekia apie 20 laipsnių temperatūrą, šlapimo prisotintame vandenyje pradeda daugintis mikroorganizmai, o tai jau pavojinga sveikatai.
Kas kita – fekalijos. „Yra ir tokių žmonių, kurie sugeba vandenyje ne tik nusišlapinti, bet ir pasituštinti. Esu mačiusi ne kartą jūroje plaukiant fekalijas“, – sakė pašnekovė.
Beje, įšilus vandeniui, ypač jūroje, jame susidaro daugiau fosforo, azoto, todėl ima augti dumbliai. Dėl bakterijų, skaidančių žuvusius dumblius, deguonies suvartojimo, vandenyje sumažėja deguonies kiekis. Šio reiškinio pasekmė – atsiradęs nemalonus kvapas. Tokiame vandenyje nepatariama maudytis jautriems, alergiškiems, odos ligomis sergantiems žmonėms. Vengti maudynių žydinčiame vandenyje reikėtų ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.
Po maudynių jūroje, esant galimybei, rekomenduojama iš karto nusiprausti po tekančiu vandeniu. Patekus tokiam vandeniui į burną, būtina išskalauti geriamuoju vandeniu. Mat kai kurių dumblių rūšys išskiria toksinus, kurie gali sukelti odos uždegimus, o nurijus tokio vandens galimi virškinimo sutrikimai.
