Vos tik sulaukę vidutinio amžiaus vyrai ima žilti ir pradeda girgždėti jų sąnariai – tai dažniausiai nutinka atšventus keturiasdešimtmetį – jų kraujagyslės pradeda senti, o tai turi įtakos ir jų vyriškumui. Kraujagysles padengia riebalinės apnašos, o tai trukdo kraujui pratekėti į varpą.
Šis kraujo stygius taip pat reiškia, kad kai kurie audiniai aplinkui kraujagysles negauna pakankamai deguonies, o tai yra dar vienas erekcijos disfunkciją skatinantis veiksnys.
Neturinčių keturiasdešimties metų grupėje nusiskundimų erekcija turi mažiau nei 10 procentų vyrų, peržengus šią ribą su panašiomis problemomis susiduria daugiau nei 50 procentų, o virš septyniasdešimties erekcijos sutrikimais skundžiasi didžioji dauguma stipriosios lyties atstovų.
Kita problema – po keturiasdešimties stipriai krenta testosterono lygis, mat sėklidės nebepajėgia jo tiek daug pagaminti.
Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad mažesnis už normą testosterono lygis paveikia penio audinius. Varpoje yra testosterono receptoriai, kurie jungiasi su hormonu, kad jis taptų veiksmingas, taigi jie nebus aktyvuoti, jei nėra pakankamai hormonų, todėl varpai sukietėti bus sunku.
Šis laikotarpis pramintas „andropauze“, kadangi jis prasideda panašiu laiku kaip dailiosios lyties atstovėms menopauzė. Vis dėlto tarp jų egzistuoja esminis skirtumas – jeigu menopauzė paveikia moters vaisingumą, tai „andropauzė“ vyrų vaisingumui įtakos praktiškai neturi.
Vis dėlto, reguliarus lytinis aktyvumas gali padėti išsaugoti erekciją. Negana to, jis gali netgi prailginti gyvenimo trukmę.
Tyrimais nustatyta, kad vyrai virš penkiasdešimties gyvena ilgiau, jeigu jie per mėnesį patiria bent jau du orgazmus lyginant su tais, kurie jų išvis nepatiria. Taip pat nustatyta, kad širdies smūgį turėję pacientai išgyvena ilgiau, jeigu reguliariai užsiiminėja seksu.
Mokslininkai vis dar nėra tikri, kokios priežastys tai lemia, tačiau jie mano, kad geros savijautos sudedamosios gali teigiamai veikti sveikatą, mažinti kraujospūdį ir gerinti širdies veiklą.
Pastangos pasiekti ir išlaikyti erekciją gali reikšti daugiau nei lokalią problemą – tai gali būti nematomų sveikatos sutrikimų požymis.
Lytiniam potraukiui labai kenkia depresija, o antidepresantai dažnai gali trukdyti lytinei funkcijai, nes jie sumažina geismo jausmą smegenyse. Nors kai kurie vaistai (pavyzdžiui, tricikliai antidepresantai, dažnai naudojami psichinės sveikatos ligoms gydyti) gali spontaniškai sukelti erekciją. Taip nutinka galbūt todėl, kad jie sukelia medžiagų apykaitos pokyčius.
Erekcijos disfunkcija taip pat gali būti ankstyvos išsėtinės sklerozės, pažeidžiančios nervus, požymis. Su šia problema susiduria nuo 5 iki 10 išsėtine skleroze sergančių vyrų.
Erekcijos problemos taip pat gali būti pirmasis cukrinio diabeto požymis, nes aukštas cukraus kiekis kraujyje neleidžia automatiškai gaminti azoto oksido – šis junginys padeda išplėsti kraujagysles.
Erekcijos sunkumai taip pat gali byloti apie apnašomis pasidengusias arterijas (tarp rizikos veiksnių minėtinas aukštas cholesterolio kiekis, rūkymas, alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, aukštas kraujo spaudimas ir nutukimas). Kadangi kraujagyslės stipriai susiaurėja, erekcija darosi labai silpna.
Tyrimai rodo, kad penio arterijų sutrikimą turinčių vyrų grupėje nuo 50 iki 75 procentų taip pat nustatoma pradinė užsikimšusių arterijų širdies plote stadija.
Kol mes miegame, kūnas imasi visų mūsų ląstelių ir audinių, įskaitant genitalijas, priežiūros ir remonto. Nakties metu vyrai patiria keletą erekcijų, kurios, kaip manoma, labai svarbios varpos audinių sveikatai.
Tai nutinka REM (rapid eye movement – greitų akių judesių) miego fazės metu, baigiantis 90 minučių trunkančiam suaugusio žmogaus miego ciklui.
Normaliomis sąlygomis per naktį būna keturi ar penki tokie ciklai. Mes neretai nubundame būtent REM fazės metu, štai kodėl vyrai patiria rytinę erekciją. Erekcija prasideda kraujui sutekėjus į penį – didžiąją dalį laiko simpatinė nervų sistema pamažu išskiria adrenaliną, o tai sumažina kraujo tekėjimą, varpos raumenys susitraukia.
Vis dėlto REM miego fazėje iniciatyvą perima kita nervų sistemos atšaka, išjungianti stabdžius ir praplečianti kraujagysles. Dėl to suintensyvėja kraujotaka, taip padidėja organų aprūpinimas deguonimi ir maistingomis medžiagomis. Be tokio reguliaraus aprūpinimo krauju audiniams gali pradėti stigti deguonies. Kaip tyrimai rodo, tai netgi gali pažeisti audinius, dėl ko gali nukentėti varpos gebėjimas sukietėti.
Iš tikrųjų, mokslininkai nustatė, kad vyrai, kurių savaiminė naktinė erekcija sumažėjusi ar išvis dingusi, sunkiau pasiekia erekciją ir būdravimo laikotarpiu.
Po ejakuliacijos gali prireikti valandų ar net dienų, kol vyro libido pasiekia aukščiausią tašką. Tai vadinama refraktorine faze. Ji prasideda iškart ir vienu metu išsiskiriant dviem cheminėms medžiagoms – adrenalinui ir endorfinams.
Adrenalinas priverčia varpos arterijas susiaurėti, taip sumažėja aprūpinimas krauju, o varpos raumenys susitraukia. Tuo tarpu endorfinai (natūraliai organizmo esant gerai savijautai išskiriamos cheminės medžiagos) sukelia ramybės ir euforijos jausmą.
Galų gale šios cheminės medžiagos išsiskaido ir organizmas pradeda gaminti azoto oksidą, kuris atpalaiduoja kraujagysles ir leidžia kraujui vėl tekėti į genitalijas lytinio susijaudinimo metu.
Ši refraktorinė fazė su amžiumi ilgėja. Greičiausia taip yra todėl, kad organizmui reikia daugiau laiko adrenalinui ir endorfinams išsisklaidyti bei azoto oksido gamybai pradėti.
Kai vyras pradeda nerimauti dėl to, kaip pasirodys lovoje, jis patenka į užburtą ratą. Nesėkmės baimė vietoj atsipalaidavimo suteikia įtampą, o tai paskatina adrenalino gamybą. Kaip jau žinome, jis blokuoja erekciją. Kuo dažniau vyrui nepasiseka, tuo labiau jis bando išvengti sekso, dėl ko jo baimės tik auga, o lytinis potraukis – silpsta.
Silpstant lytiniam potraukiui mažėja ir vadinamojo liuteinizuojančio hormono lygis. Šis hormonas labai svarbus vyro seksualiniam apetitui. Liuteinizuojantis hormonas gaminasi kaskart, kai mylimasi, tačiau to nedarant smegenys sumažina šio hormono gamybą, nes paprasčiausiai nėra tam poreikio.
Šis procesas gali užtrukti mėnesius ar net metus. Sumažėjus spontaniškų erekcijų skaičiui vyro nerimas tik dar labiau išauga. Be to, nesimylint penis gauna mažiau deguonies, tad erekcija susilpnėja, dėl ko nerimas tik dar labiau padidėja.
Baimė patirti nesėkmę gali aplankyti bet kokiame amžiuje. Pagrindiniai to veiksniai – spaudimas ir drovumas. Kuo vyresnis vyras, tuo labiau jis nuogąstauja dėl impotencijos.
Kas dešimtam vyrui kažkuriuo metu išsivysto prostatos vėžys, dėl ko gali tekti pašalinti dalį šios liaukos. Tai gali turėti įtakos seksualinei sveikatai. Todėl labai svarbu rūpintis prostatos sveikata. Prostata pagamina du trečdalius sėklinio skysčio, kuris kartu su spermos ląstelėmis sudaro sėklą.
Dažnai ši liauka savaime greitai sensta, nes joje nedaug kraujagyslių, o tai reiškia, kad audinys gauna mažai deguonies ir maistinių medžiagų. Daugelio vyrų organizmuose ji natūraliai padidėja, nors nėra aišku, kodėl taip atsitinka.
Padidėjusi prostata spaudžia šlaplę, sutrikdydama šlapimo išskyrimą ir tekėjimą. Dalį šios liaukos galima pašalinti chirurginiu būdu, tačiau tai gali pažeisti kai kuriuos šlaplės vožtuvus, dėl ko sėkla keliauja į pūslę, vietoje to, kad išeitų iš organizmo. Šis procesas žinomas kaip retrogradinė ejakuliacija.
Šią liauką taip pat supa du nervų rezginiai, kurie yra gyvybiškai svarbūs erekcijai. Jeigu liauka suvėžėja ir ją reikia operacijos metu pašalinti, šie nervai gali būti pažeisti. Tai sutrikdo ir erekcijos funkciją.
Iš pirmo žvilgsnio užsitęsusi erekcija gali atrodyti kaip džiugus įvykis, tačiau ji tampa košmaru tiems, kuriuos ištinka priapizmas, kai dėl penio arterijų blokados kraujas negali ištekėti iš lyties organo.
Kodėl taip atsitinka, tiksliai nežinoma, bet dažnai šis sutrikimas nebūna susijęs su seksualine veikla – tokia būsena gali ištikti dėl leukemijos (kraujo vėžio, kuris priverčia kraujo ląsteles pakeisti formą) arba tiesioginio smūgio į šią sritį.
Dažniausiai priapizmą sukelia pjautuvo formos ląstelių anemija – daugiausia afrikiečiams būdinga liga, kai apvalios kraujo ląstelės įgauna pjautuvo pavidalą. Tokios ląstelės įstringa penio kraujagyslėse, todėl jis išlieka standus.
Didžioji dauguma vyrų neturi pagrindo nerimauti dėl savo penio dydžio, nes žiūrint mediciniškai, tikrojo „mikropenio“ ilgis turėtų nesiekti nė 5 cm, o taip būna labai retai.
Vidutinis erekcijos būsenos penio ilgis yra 15 cm ir varijuoja nuo 11,5 cm iki 19 cm. Vidutinis ramybės būsenos penio ilgis yra 9,5 cm.
Sveikiems vyrams su amžiumi jų lyties organo dydis gali šiek tiek sumažėti – taip įvyksta dėl kraujotakos pokyčių, susijusių su užkimštomis arterijomis. Be to, organizme mažėja ir kolageno, kuris padeda išlaikyti audinių tvirtumą.
