Panaikinta bendrovės Kraujo donorystės centras (KDC) licencija, o ministras regi tik valstybės kontroliuojamą donorystę – tam ketinama steigti naują instituciją.

Tai DELFI patvirtino pats sveikatos apsaugos ministras.

„Čia priežasčių labai daug. KDC veikla buvo ne vieną kartą stabdoma, buvo labai daug pažeidimų. Buvo ir neskaidrios veiklos. Čia jau ne pirmi metai. Kaip žinote, tas centras juridiškai padarė daug pažeidimų, tyrinėjo ir teisėsaugos struktūros. Čia yra labai ilga istorija“, - KDC licencijos panaikinimo priežastis DELFI dėstė V. Andriukaitis.

Pasak jo, panaikinus KDC licenciją bus siekiama donorystės klausimą palikti išimtinai valstybės kompetencijai.

„Dabar yra gera proga apskritai įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas. Kad kraujas nebūtų komercinė prekė. Kraujas negali būti pardavinėjamas. Tai yra toks pat organas, kaip ir kiti organai. Tai nėra komercinė prekė. Ir komercinės rinkos veiklos čia negali būti jokios“, - tęsę V. Andriukaitis.

Donorystės reikalus turėtų perimti nauja Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga.

„Mes esame pasiryžę steigti Nacionalinę kraujo tarnybą. Ir galbūt galėsime pagaliau išvengti komercinių elementų ir prekybos, kas iš tikrųjų yra nepriimtina. Čia ne mano nuomonė. Taip ir turi būti. Kaip jūs žinote, donorystė negali būti mokama“, - sakė ministras.

V. Andriukaičio teigimu, taip taisomas Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbo brokas.

„Čia per tą visą ankstesniųjų laikų jovalą taip atsitiko. Dabar bus teisinės sąlygos pereiti prie nemokamos donorystės, prie Nacionalinės kraujo tarnybos ir prie vieningos sistemos sukūrimo“, - reziumavo socialdemokratas.

Konkurentai kaltino, kad "skiedžia" kraują

DELFI primena, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos šių metų balandžio 26 d. buvo sustabdžiusi „Kauno kraujo centro“ kraujo donorystės paslaugų teikimą trims mėnesiams, nes įstaiga neįrodė, kad gali ištirti kraują pagal teisės aktų reikalavimus.

Anot Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus Gedimino Abeciūno, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė: kol neveiks minėtas centras, krauju ligoninės aprūpins Nacionalinis bei Kauno klinikų kraujo centrai. Kauno klinikinė ligoninė kraują pirko Vilniuje esančiame Nacionaliniame kraujo centre.

2011 metais dėl neva nekokybiško donorų kraujo skandalas kilo viešojoje įstaigoje Nacionalinis kraujo centras. Tačiau konkurentų kaltinimai, kad gydymo įstaigoms Nacionalinis kraujo centras nuo 2010 m. rugsėjo iki 2011 m. birželio tiekė „atskiestą“ kraują, buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Seimo Antikorupcijos komisija ir kitos institucijos aiškinosi, kas KDC neturint privalomų leidimų ir licencijų leido išvežti iš donorų surinktą šviežiai šaldytą kraujo plazmą iš Lietuvos į Austriją perdirbti už paslaugas apmokant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tuo padarant valstybei didelę materialinę žalą.

2009 metais galimai neteisėtą kraujo plazmos išvežimą iš Lietuvos į Austriją tyrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Kontrolieriai: sistemai trūko skaidrumo

Tuomet Nacionalinei donorų asociacijai vadovavęs (NDA) tarybos pirmininkas Darius Tumšys Kraujo donorystės centrų veiklą vadino tik ledkalnio viršūne ir kaltino už donorystės tvarką atsakančią Sveikatos apsaugos ministeriją metai iš metų nesugebant sutvarkyti šios srities. "Ministrai keičiasi, o donorystės sistema – ne. Taigi donorystė atsidūrusi tarsi aklavietėje“, – sakė D. Tumšys.

Nacionalinės aprūpinimo krauju sistemos veiklos auditą atlikusi Valstybės kontrolė jau 2009 m. padarė išvadą, kad kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo, o kontrolės neužtikrina SAM.

„Donorų kraujas – tai nacionalinis turtas, todėl netoleruotina, kad jo naudojimas nėra tinkamai reglamentuotas ir prižiūrimas. Taip sudaromos sąlygos neskaidriai ir neefektyviai naudoti turimus išteklius ir valstybės lėšas“, – po audito sakė tuomet valstybės kontrolierės pareigas ėjusi Rasa Budbergytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (521)