Regis, teoriškai jos žino, kad sportuoti ir mylėtis yra naudinga, o štai rūkyti ir neišsimiegoti – kenksminga, tačiau praktiškai pernelyg dažnai „sveikas gyvenimo būdas“ atidedamas vėlesniam laikui, rašo woman.DELFI.ua.
Vis dėlto širdies ir kraujagyslių ligos užima pirmaujančias pozicijas mirties priežasčių reitinge. Į penkis svarbiausius klausimus šia tema sutiko atsakyti aukščiausios kategorijos gydytoja kardiologė Marija Dekalina.
Iš tiesų, atskirti širdies skausmą nuo kitų negalavimų būna sunku net specialistui. Dažnai širdies negalavimais palaikome neuralgijas, osteochondrozę ar net nemalonius pojūčius skrandyje. Visgi yra visa eilė „ypatingų požymių“.
Stenokardinis skausmas, būdingas širdies išeminei ligai, dažniausiai yra išprovokuotas fizinio krūvio. Paprastai jis juntamas krūtinėje, tačiau gali nueiti ir į kairę ranką ar netgi apatinį žandikaulį. Jeigu išgėrus nitroglicerino palengvėjo ir skausmas nurimo, vadinasi, iš tiesų skausmo priežastis – širdyje. Vis dėlto kategoriškai nerekomenduočiau užsiimti savidiagnostika ir savigyda. Verčiau pernelyg apsidrausti, nei pražiūrėti.
Todėl jeigu jus kankina skausmai ten, kur jūsų įsivaizdavimu yra širdis, verčiau neatidėlioti ir kreiptis į gydytojus!
Taip, esate rizikos grupėje, jeigu jūsų giminaičiai serga išemine širdies liga, arterine hipertonija ar net cukriniu diabetu (nors iš pirmo žvilgsnio jis nesusijęs su mūsų tema, tačiau būtent diabeto fone vystosi dauguma širdies veiklos komplikacijų).
Dėl ankstyvos išeminės ligos diagnostikos jums reikia reguliariai (kartą per metus, jeigu gydytojas nenurodė kitaip) atlikti tyrimą dviračiu-ergometru – net jeigu iki šiol nejaučiate jokių simptomų, bylojančių apie širdies problemas. Beje, į rizikos grupę galite patekti ne tik dėl „blogo paveldimumo“, bet ir dėl tokių priežasčių, kaip rūkymas ar padidėjęs cholesterinas.
Viskas priklauso nuo amžiaus, lyties ir konkrečios situacijos. Jeigu panašus jausmas trunka vos kelias sekundes, tai gali būti normalu. Tai nutinka pakilus arteriniam kraujo spaudimui, dėl streso, alkoholio ar fizinio krūvio. Vis dėlto širdies virpėjimas gali byloti ir apie patologiją.
Geriausia tokias problemas spręsti gydytojo priimamajame. Jis atliks elektrokardiogramą bei paskirs papildomus tyrimus.
Apskritai įsivyravusi klaidinga nuomonė, kad infarktas pirmiausia medžioja vyrus. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos tampa 35 procentų moterų ir tik 28 procentų vyrų mirties priežastimi.
Taip. Širdžiai naudingiausios dinaminės treniruotės, visų pirma – bėgimas, ėjimas ir plaukimas. Skiriant tam 30–40 minučių du ar tris kartus per savaitę, praktiškai bet kokiame amžiuje galima pastebimai sustiprinti širdies raumenį. Beje, tokiu atveju užsiėmimų reguliarumas yra svarbiau nei jų trukmė. Jeigu lankotės sporto salėje, jūsų „širdies draugu“ turėtų tapti bėgimo takelis.
Beje, prieš puldami „auginti“ širdį, būtinai pasikonsultuokite su kardiologu ar bent jau kvalifikuotu sporto instruktoriumi. Treniruotės režimas (greitis, trukmė, takelio nuožulnumas) turi būti parinktas atsižvelgiant į amžių ir fizinę būklę. Todėl idealu būtų prieš tai atlikti specialius dinaminio krūvio testus.