Žmonės įsivaizduoja, kad jos neturi jokio neigiamo šalutinio poveikio, todėl neretai gydosi patys arba pasikliauna ne profesionalų patarimais, tačiau iš tiesų augalai ne tik turi toksiškų medžiagų, galinčių nužudyti mūsų kepenis, bet ir reaguoja su cheminiais vaistais. Su tuo sutinka ir Lietuvos medikai.
Pašalinis poveikis atsiranda ne iš karto
Kaip pasakoja medikas leidyklos „Tyto Alba“ išleistoje knygoje „Individualizuota medicina: atgauti ir išsaugoti sveikatą“, nors augalai seniai visiškai nustojo dominti farmacijos kompanijas, užtenka interneto paieškos sistemoje surinkti simptomo pavadinimą ir internetas išmes krūvą receptų, kaip gydytis vaistiniais augalais. Tačiau neišmanymas, kaip augalai veikia organizmą, gali padaryti labai daug žalos sveikatai, jei fitoterapijos imamasi savarankiškai. Dažnai šalutinis poveikis, kaip cheminių vaistų atveju, staigiai nepajuntamas, jis pasireiškia tik po tam tikro laiko ir labai dažnai jau nebūna susietas su augalo vartojimu.
Pasak autoriaus, yra nemažai augalinių preparatų, kurie laisvai parduodami, tačiau yra pavojingi, nors reklamuojami labai išradingai – nesukels jokio pripratimo, veikia geriau nei cheminiai vaistai ir pan. Kai žadėto poveikio nesulaukia, pacientai patys padidina jų dozes, nes mano, kad tai tik paprastos, nepavojingos žolelės. Neigiamų padarinių netenka laukti: prasideda žarnyno sutrikimai, alergijos, hormoninės veiklos, nervinio pobūdžio nesklandumai, o gydytojas tik gūžčioja pečiais, nesuprasdamas, kas nutiko jo pacientui.
„Labai paplitęs gydymo būdas, kai vienu metu vartojami cheminiai ir augaliniai vaistai. Augalų veiklioji medžiaga gali labai sustiprinti sintetinių vaistų poveikį. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, kasdien geriamos greipfrutų sultys 15 kartų padidina šio vaisto absorbavimą, todėl perdozavus kyla šalutinio poveikio pavojus, ypač raumenims. Jei žmogus gertų jonažolę, kuri dažnai vartojama kaip natūralus antidepresantas, poveikis būtų priešingas. Greipfrutai taip pat gali modifikuoti daugelio kitų vaistų veikimą – antihipertenzinių, antialerginių, trankviliantų. Daug augalų gali modifikuoti kraujo krešėjimą, t. y. jį padidinti arba sumažinti, pavyzdžiui, česnakas gali sukelti kraujavimą. Taigi nėra teisinga nuostata, kad fitoterapija jei nepadės, tai bent nepakenks“, - tikina J. Laprazas.
Ypač pavojingi, jo teigimu, šiais laikais madingi eteriniai aliejai. Pavyzdžiui, polinkį į astmą turinčiam žmogui rozmarinų, raudonėlių ar mairūnų eterinių aliejai, kurie aktyvina bronchų susitraukimą, dar labiau sutrikdys deguonies tiekimą. Moteriai, kuriai labai suaktyvėjusi jos estrogenų veikla, kmynų arba šalavijų eteriniai aliejai dar labiau gali išderinti hormonų veiklą pagaliau čiobrelių ar kiparisų eterinius aliejus nuo peršalimo vartojančiam vyrui, kuriam padidėjusi prostata, gali prasidėti skausmingas šlapimo nelaikymas, nes dėl šių aliejų poveikio gali būti užblokuota šlapimo pūslės rauko veikla. Tuo tarpu muskatų arba jonažolių eteriniai aliejai jautresniems žmonėms gali sukelti epilepsijos priepuolius.
Medikas pateikia ne vieną skaudžią istoriją, kaip žmonės, pasikliovę vaistažolių galia, tik užmaskavo rimtos ligos požymius. Pavyzdžiui, moteris po menopauzės pradėjo nežymiai kraujuoti. Ji perskaitė žurnale, kad kraujavimą stabdo ožiažolė, ir pasikonsultavo su net medicininio išsilavinimo neturinčia natūropate, kuri patikino, kad po 8 dienų arbatų kurso moteris pasveiks. Taip ir atsitiko – kraujavimas liovėsi, bet po 2 mėnesių pasikartojo gausesnis kraujavimas. Šį kartą natūropatė liepė gerti po 3 litrus antpilo.
Kraujavimas sumažėjo, bet nepraėjo, prasidėjo nugaros skausmai. Moteris atsidūrė pas kitą „gydytoją“, kuris pamaskatavo prieš ją švytuokle nustatė energijos disbalansą, kurį, palaikęs rankas, esą sutvarkė, o jo palaikymui prirašė dar naujų augalų, kuriuos moteris uoliai vartojo. Tačiau po 6 savaičių stiprus kraujoplūdis jai vos nesibaigė mirtimi. Kai ji atsidūrė ligoninėje, diagnozė jai buvo nustatyta greičiau nei per 10 sekundžių – echoskopija rodė pažengusį vėžinį auglį gimdoje, kuris jau pažeidė stuburą.
Šiuolaikinė medicina užsižaidė simptomų šalinimu
Vis dėlto J. Laprazas įsitikinęs, kad augalų gydomasis poveikis buvo užmirštas nepelnytai.
„Dabartinė gydymo koncepcija teigia, kad ligą galima išgydyti panaikinus simptomus. Siekiant šio tikslo, buvo sukurtos veikliosios medžiagos – vaistai, veikiantys labai kryptingai. Mat tyrimai parodė, kad augaluose esančių cheminių komponentų koncentracija priklauso nuo to, kokiu metų laiku jie surinkti, kokioje vietoje ir kurią valandą. Taigi, pavyzdžiui, čiobrelių eterinio aliejaus koncentracija gali kisti nuo 25 iki 40 proc., o tai kelia problemų, nes sunku valdyti poveikį. Todėl buvo pasirinkta lengvesnė išeitis – tikslingai veikiantys vaistai, kurie iš esmės neturi nieko bendra su pirmykščiu augalu.
Imta vaikytis greito poveikio, siekti matomo efekto ir naudoti vis stipresnius vaistus, o augalų terapinėmis savybėmis domėtis nustota, mat jie ne taip veiksmingai naikina matomus požymius. Vis dėlto naudoti visą augalo ekstraktą yra geriau nei orientuotis į konkrečią jo gydomąją savybę. Tai paaiškinama tuo, kad ekstraktas veikia kompleksiškiau, koreguoja dėl ligos atsiradusi disbalansą, taigi yra veiksmingesnis. Įvairūs augalo elementai veikia vienas kitą sinergiškai ir vienas kitą stiprina“, - aiškina medikas.
Po šešių mėnesių kurso, kurio metu ji vartojo juodųjų serbentų, paprastosios rasakilos, ožiažolės, levandos, citrinmedžio, cinamono ir dar keleto augalų, savo būklę ji įvertino 8-9 balais iš 10. Ankstesnių cheminių vaistų jai nebereikėjo.
48 metų moteriai dėl didžiulės cistos buvo patarta šalinti vieną kiaušidę, bet ji norėjo kitokio gydymo. Iš tiesų blogai funkcionavo daugybė jos organų – buvo labai didelis androgenų aktyvumas, nors estrogenų veikla taip pat pernelyg suaktyvėjusi, pernelyg aktyvi skydliaukės veikla, blogai veikė antinkščiai. Parinkus specifinį gydymą po septynių mėnesių cista sumažėjo tiek, kad jos neberodė instrumentiniai tyrimai.
J. Laprazo teigimu, pavyzdžiai rodo, kad fitoterapija išgydoma depresija, nors iki tol žmogus negalėjo gyventi be antidepresantų, kvėpavimo takų alergija, lėtinis nuovargis, skydliaukės sutrikimai, žvynelinė ir daugelis kitų ligų.
Tačiau bėda ta, kad didžioji dauguma gydytojų neišmano augalų savybių, skiria juos remdamiesi tik simptomais, bet neatsižvelgdami į sveikatos veiksnių visumą, bei nuvertina jų poveikį tikindami pacientą, kad augalinis preparatas bent jau nepakenks.
Taip giriamas imbieras – šokas mūsų inkstams
Onkologijos instituto fitoterapeutas prof. Juozas Ruolia taip pat apgailestauja, kad žmonės šiandien drąsiai užsiima savigyda vaistiniais augalais. Jis primygtinai patarė atsisakyti šiuo metu populiarų sveikatinimo kokteilių, kai maišomos skirtingų vaisių ar daržovių sultys. Tokių eksperimentų metų susidaro nauji junginiai, kurie ne sveikatina mus, o kenkia.
„Esu kategoriškai prieš bet kokias „makalynes“. Taip žmonės sau prisikuria ligų ir problemų, nes maišydami vaistinius augalus jie nesitaria su specialistais. Dabar pagrindinė klinika – internetas. Jonas gydo Oną. Tačiau taip daryti tikrai negalima. Tokia savigyda pražūtinga, nes užtušuojami pagrindiniai simptomai. Pavyzdžiui, ar žmonės žino, kad burokėlių sultyse visą parą išsilaiko sieros junginiai, todėl jos turėtų apie dvi paras pastovėti prieš geriant.
Burokėlius geriausia virti. O kai burokėlių sultys maišomos su imbieru ar kokiais kitais mums neįprastais produktais, susidaro visiškai nauji junginiai, dėl kurių atsiranda kepenų ligos, kepenų suriebėjimas ir pan. Mums neįprastus augalus reikia vartoti saikingai, nes mūsų organizmas prie jų nepripratęs. Su cheminėmis medžiagomis reikia elgtis pagarbiai, o ne viską iš eilės maišyti ir kimšti“, - teigė specialistas.
Pasak jo, labai populiari nuo peršalimo arbata iš imbiero, citrinos ir medaus, į kurią dar neretai įsipilama ir konjako, tikras šokas mūsų inkstams. Mat imbierai – nauja daržovė mūsų populiacijoje, atkeliavusi pas mus vos prieš 15 metų, kartu su Azijos prieskonių mada. Taip pat iš Azijos atvežta ciberžolė, J. Ruolios teigimu, turi labai gerų priešvėžinių medžiagų, tačiau ir ją vartoti reikėtų atsargiai, nes visa jos sudėtis nėra gerai ištirta. „Iš esmės tokia situacija su daugelio egzotiškų augalų – privežė daug plytų, bet cemento nėra, o ruošiasi statyti namą“, - sakė pašnekovas.
Dėl tos pačios priežasties saikingai vartoti reikėtų ir aitriųjų raudonųjų pipirų. Krienai taip pat atrodo nekalti, tačiau ir juose yra aitrių junginių, kurie, esant pavargusiems inkstams, juos dar labiau apkrauna. Dėl to inkstai nebesugeba atlikti savo valymo funkcijos, o kai šlapimo pūslėje atsiranda nebūtų junginių, tuoj pat įsimeta infekcija ir visi gūžčioja pečiais, koks neatsparus žmogaus imunitetas. „O kad tas žmogus jį susigadino „sveikatinančiomis makalynėmis“, niekas nepagalvoja“, - svarstė J. Ruolia.
