Medikas: nuolatinis knarkimas gali tapti infarkto arba insulto priežastimi, sukelti impotenciją

Sveikas žmogus miegodamas knarkia tik tuomet, jei yra pavargęs arba išgėręs alkoholio. Visais kitais atvejais knarkimas byloja apie vienokius ar kitokius sutrikimus. Jei knarkiama kasnakt ir bet kokioje miego pozoje, tai jau rimtos ligos – miego apnėjos – požymis, o tam tikrais atvejais knarkimas gali sukelti impotenciją ar net tapti staigios mirties priežastimi.

Ką būtina žinoti apie knarkimą, pasakojo DELFI konferencijoje svečias Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės skyriaus vyr. ordinatorius, gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba.

Kodėl knarkiančius žmones kamuoja nuolatinis nuovargis ir mieguistumas

Pasak mediko, knarkimas – tai garsas, sukeltas vibruojančių audinių. Jei jis nepastovus, nestipraus garso, būna ne kiekvieną naktį, o sustiprėja tik pervargus ar išgėrus alkoholio, tai gali būti tik nepatogumas, kuris gali varginti aplinkinius. Taip pat knarkimas gali varginti, jei žmogus turi antsvorį, mažai fiziškai aktyvus, rūko. Panaikinus šiuos neigiamus veiksnius, situacija susitvarko.

Ypač dažnai knarkia išgėrę žmonės, nes alkoholis atpalaiduoja viso organizmo, taip pat ir ryklės, raumenis, sumažina nervinių impulsų tonusą, todėl subliūkšta viršutiniai kvėpavimo takai, atsipalaiduoja liežuvėlis ir minkštasis gomurys. Dėl to knarkimas sustiprėja.

Patys žmonės nežino knarkiantys, tačiau medikai dažnai juokauja, kad knarkiantį žmogų pažinsi iš mėlynių ant kūno – juos apkumščiuoja šalia gulinti antroji pusė. Pakeitęs padėtį neretai žmogus nustoja knarkti, tačiau egzistuoja ir tokių atvejų, kai sutuoktinis, neapsikentęs knarkimo garso, išeina miegoti į kitą lovą. Būna, kad ir tai nepadeda – kenčia ne tik šalia, bet ir kituose kambariuose miegantys namiškiai.

„Nosies problemos lemia vos 5-15 proc. knarkimo priežasčių. Jei knarkimas yra triukšmingas, knarkiama kiekvieną naktį, bet kokioje miego pozoje, o knarkimas lydimas kvėpavimo nutrūkimų epizodų,. Tai gali reikšti rimtos ligos – miego apnėjos – požymius. Knarkimas ir su juo susijusi miego apnėja yra viena dažniausių staigių mirčių nakties metu dėl širdies kraujagyslių ir smegenų patologijos priežasčių. Mat knarkimas sąlygoja širdies ir kraujagyslių smegenų veiklos sutrikimus, kurie ilgainiui gali lemti net mirtį. Nuolatinis nuovargis, mieguistumas, depresija ir nuotaikos nebuvimas, nervingumas, padidėjęs kraujo spaudimas, net impotencija yra nuolatinis tokių pacientų palydovas“, - teigė D. Rauba.

Pasak mediko, geriausiai knarkimo patologijos sunkumą nustatomas tyrimu miego laboratorijoje ar naudojant portatyvinį aparatą namuose.

Jei žmogus knarkia ir turi didelį antsvorį, tikimybė, kad jis serga miego apnėja, siekia net per 60 proc. Numetus 10-20 kg, kvėpavimo sustojimų dažnis, D. Raubos teigimu, sumažėja iki 50 proc.
Literatūros duomenimis, vienas ketvirtadalis miego apnėjų yra paveldimas. Tai reiškia, kad pacientams būdinga tam tikra veido kaulo anatomija, kūno proporcijos ir kitokie paveldimi požymiai.

Kada reikia operacijos

Dalis žmonių, kuriems sunkiau kvėpuoti pro nosį ir todėl jie knarkia, gali pabandyti gleivinę sutraukiančius lašus į nosį prieš miegą. Dėl jų poveikio kvėpavimas nakties metu pagerėja, sumažėja iškrypusios pertvaros įtaka knarkimui. Jeigu po tokio pabandymo knarkimas sumažės ar išnyks, tai reiškia, kad kvėpavimą gerinančios operacijos turi padėti sumažinti knarkimą (mat lašų nuolat vartoti negalima). Jei knarkimas nepasikeis, vien nosies operacijos neužteks. Tokiu atveju siūloma vienu metu atlikti kelias procedūras.

Taip pat viena iš knarkimo priežasčių gali būti padidėjusios gomurinės tonzilės (angina). Jų pašalinimas ir minkštojo gomurio korekcija gali padėti išspręsti šią problemą.

„Kadangi yra kelios vietos, kurios gali sukelti knarkimą, 100 proc. gydymo efektyvumo galima nepasiekti atlikus tik vieną procedūrą. Knarkimo gydymas dažniausiai yra pakopinis: pradedame spręsti nosies problemas, vėliau įvertiname ryklę, o esant liežuvio patologijai ar kitoms priežastims, atliekamos sudėtingesnės operacijos. Operacijų sėkmingumas siekia 70 proc. Tik sudėtingų, veido proporcijas keičiančių, liežuvio padėtį koreguojančių operacijų pagalba galime pasiekti netoli 100 proc. Visgi didelei daliai pacientų knarkimas po operacijų sumažėja arba net išnyksta. Visada savo pacientams liepiu pasirodyti po operacijos praėjus 1-3 mėnesiams. Tai darome tam, kad nuspręstume, ar pacientas patenkintas gydymo rezultatais, o jeigu jie nėra pakankami, pacientas papildomai ištiriamas ir siūlomas kitas gydymo etapas priklausomai nuo patologijos vietos“, - pasakojo DELFI svečias.

Kokios priemonės padeda sumažinti knarkimą

Visos kitos priemonės, pasak jo, tik sumažina simptomus. Pavyzdžiui, drėgnas vėsesnis oras miegamajame sumažina nosies ir ryklės gleivinės džiuvimą, dėl to pagerėja kvėpavimas per nosį, sumažėja trintis tarp audinių kvėpuojant.

„Egzistuoja specialūs pleistrai ant nosies, kurie praplečia šnerves, dėl to pagerėja kvėpavimas. Specialūs riebaliniai purškalai į ryklę sumažina minkštų audinių trintį ir sustiprina raumenų tonusą. Yra netgi specialūs dantų įtvarai, kurie pakeičia apatinio žandikaulio padėtį burnoje. Jeigu žmogus knarkia tik miegodamas ant nugaros, galima į pižamą įsiūti teniso kamuoliukus ar volelį, kad pacientui būtų nepatogu miegoti ant nugaros.

Šiuo metu jau yra ir specialūs aparatai su kaukėmis, kurie miego metu įpučia į mūsų kvėpavimo takus orą su didesniu spaudimu. Dėl to sumažėja viršutinių kvėpavimo takų subliuškimas ir stipriai sumažėja miego apnėjos simptomai, miegas susinormalizuoja. Tokie aparatai parduodami ir Lietuvoje, tačiau jie nekompensuojami. Užsienio duomenimis, 50 proc. pacientų renkasi miego aparatus, kita dalis – operacijas. Lietuviai labiau linkę operuotis“, - pasakojo medikas.