Sovietmečio laikai, kai moteris gulėdavo gimdymo metu taip, kaip ją paguldydavo gydytojai, jau seniai praeitis. Šiandien moterys pačios diktuoja, kokioje padėtyje nori gimdyti.
Jaunos mamos gulėti per gimdymą nenori
Pačios moterys įvairiuose forumuose išsako labai skirtingas nuomones apie gimdymo pozas. „Aš irgi gimdžiau tradiciškai – gulėdama lovoje, tačiau jei būtų buvusi galimybė, būčiau sutikusi stovėti ar klūpėti. Pačių sąrėmiu metu vaikščiojau, lingavau, siūbavau, sėdėjau ant „puodo“ ir sąrėmiai buvo ne tokie skausmingi, o kai tik paguldydavo trumpam į lovą pamatuoti vaiko tonusų, skausmas iškart sustiprėdavo. Prasidėjus stūmimui net nepajutau, kaip supuolė sesutės ir akušerės ir „įvertė“ mane į lova“, - pasakojo prieš keletą metų gimdžiusi moteris.
Tačiau kita gimdyvė tikino, kad nors ligoninėje akušerė jai patarinėjo sėdėti, nes tai lengvina gimdymo kanalų atsidarymą, jai ši poza buvo labai nepatogi, o sąrėmius pavykdavo lengviau ištverti atsigulus lovoje. „Visgi sėdėjau dantis sukandusi, nes man sakė – jei noriu greičiau pagimdyti, privalau sėdėti. Visgi kai jau vyko pats stūmimo procesas, gimdžiau horizontaliai“, - atviravo moteris.
Jai antrinanti kolegė taip pat sakė, kad medikai jai patarė vaikščioti po gimdyklą, tupinėti, stovėti, tačiau gimdymo momentu ji jau gulėjo paslika, mat po 9 valandas trukusių sąrėmių visiškai nebeturėjo jėgų. Taip teigia ne viena gimdyvė – net ir iš tų, kurios prieš gimdymą buvo susižavėjusios vertikalaus gimdymo būdu. Teigiama, kad jei moteris gimdo vertikalioje padėtyje, sėdi arba remiasi į grindis rankomis atsiklaupusi ant kelių, spaudimas į didžiąsias kraujagysles sumažėja, dėl to pagerėja kraujo apytaka gimdos-placentos srityje ir taip apsaugo vaisių nuo deguonies trūkumo gimdymo metu, skatina greičiau atsidaryti gimdą ir pirmasis gimdymo etapas sutrumpėja 2-3 valandomis. Žemės trauka padeda abiem – tiek mamai stumti, tiek vaisiui gimti, sumažėja traumų tikimybė.
Kokių pageidavimų medikai sulaukia dažniausiai
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė teigė nesusidūrusi su pacientėmis, reikalavusiomis kažkokių ypatingų gimdymo pozų. Dažniausiai jos renkasi pusiau sėdimą arba gulimą padėtį su aukščiau iškeltomis ir užriestomis kojomis.
„Visiškai patenkiname visus moterų pageidavimus, nes turime funkcines lovas, kurios transformuojasi tiek į sėdimą, tiek į gulimą padėtį. Dauguma moterų prieš gimdymą turi griežtą nuostatą, kokia poza jos nori gimdyti, tačiau kai ją pasodiname taip, kaip ji nori, neretai sako, kad taip jai nepatogu. Tuomet siūlome atsigulti ir susirasti tokią pozą, kuri jai patogi. Įdomu, kad nėštumo metu suplanavusios sėdimą pozą dažniausiai pasirenka pusiau gulimą, o tos, kurios ketino gulėti, gimdymo metu nori atsisėsti.
Mes kūdikį galime priimti bet kokioje pozoje, viskas priklauso nuo to, kokioje pozoje moteris turi daugiausiai jėgų stumti, kaip ji jaučiasi tvirčiausiai. Kai jau vyksta gimdymas, patogi poza nepriklauso nei nuo nuostatos, nei nuo charakterio, nei nuo pasaulėžiūros, o tik nuo fiziologinio patogumo. Nėra taip, kad medikams saugiau priimti kūdikį tik iš gulimos padėties. Dabar medikai kvalifikuoti, o ir moterys ateina daug labiau pasiruošusios nei anksčiau. Jei mes sakome, kad jos turi tam tikru būdu kvėpuoti, jos klauso rekomendacijų, aiškiai supranta, ko iš jų norima. Anksčiau moterys ir šaukdavo, rėkdavo, visko būdavo, dabar retai kada išgirsi riksmus gimdymo metu. Ir didelių plyšimų nebūna, nors pozų mačiau įvairių“, - pasakojo medikė.
Pasak jos, neretai pasitaiko, kad moterys į gimdymą atsineša planą, kuriame surašyta, ko jos norėtų ir ko nenorėtų. Tačiau gimdymo eigoje neretai nuostata keičiasi, ypač antrame periode. Be to, moterys šiandien drąsesnės, jos reikalauja, kad kūdikis į pasaulį ateitų taip, kaip jos nori.
„Jau nėra moterų, kurias ramiai imsi ir paguldysi. Kita vertus, iki šiol visos pozos, kurias rinkosi moterys buvo saugios ir joms, ir kūdikiui. Poza keturiomis priimti kūdikio neteko, nors žinau tokią pozą. Viena buvo pasiryžusi tai daryti, bet labai greitai šios minties atsisakė. Stovint irgi niekas negimdė, bet daug moterų iki pat paskutinės minutės, kol nusileidžia kūdikio galvutė, sėdi ant kamuolio. Kitos iki gimdymo vaikšto. Visgi gimdymo greitis priklauso nuo daug veiksnių, negalima sakyti, kad kažkuri poza jį pagreitina.
Lyginant su sovietmečiu, gimdymas labai pasikeitė. Gimdymo palatoje yra tik viena moteris ir jos vyras, svetimų žmonių ten nesipainioja. Moteris gali atsinešti ir savo muziką, ir ledukus, ir vandenį, daryti taip pat gali, ką nori. Dar pastebėjau, kad dėl nuskausminimo ir gimdymo pozos kartais moteris nesutaria su vyru. Vyrai dabar kartu su žmona lanko mokyklėlę ir tikisi, kad viskas taip ir bus, kaip jie sutarę – pavyzdžiui, nenuskausminti, gimdymo metu tupėti ar dar ką nors. Tačiau moters ketinimai gimdymo metu gali pasikeisti. Tuomet aš raginu trumpai pasitarti, tačiau perspėju vyrą, kad klausysiu moters“, - aiškino K. Mačiulienė.
Šiandien norinčiosios sudarytos sąlygos gimdyti vandenyje. Pašnekovės teigimu, kai tik įstaigoje atsirado šis būdas, per metus vonioje buvo priimti 22 gimdymai. Vėliau būta metų, kai nė viena moteris nesirinko tokio gimdymo būdo, tačiau šiuo metu jis vėl populiarėja.
„Šiemet jau dabar turime 15 tokių gimdymų. Tos, kurios gimdo vandenyje, būna nenusivylusios, pasakoja, kad joms buvo labai gerai. Sąrėmių skausmai nėra mažesni, tačiau jos ateina labai pasiruošusios, motyvuotos gimdyti vandenyje. Ir vyrai žino, ką daryti – kada patraukti moterį, kada koją prilaikyti, nes taip pat būna pasiruošę. Kita vertus, didelių gimdymo vandenyje privalumų nematau, tiesiog tai kitoks gimdymo būdas, ir tiek“, - svarstė medikė.
Jei viena ligoninė atsisako daryti Cezario pjūvį, padarys kita
Pasak Vilniaus Antakalnio klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo Ričardo Daunoravičiaus, šiandien pacientės iš tiesų gali diktuoti savo norus personalui, nes vyksta konkurencija tarp ligoninių. Jau nebe tie laikai, kai atvykusios gimdyti moters klausdavo, ko ji čia atvažiavo. Šiandien pacientas jau yra vertybė.
„Mūsų ligoninėje yra prenatalinė konsultacija, kurios metu pacientė sudaro savo gimdymo planelį, išreiškia savo pageidavimus. O jei ji nori Cezario pjūvio? Mes bandome aiškinti, kad geriau gimdyti natūraliais takais, Cezario pjūvis gresia daugiau komplikacijų, tačiau ne visada pavyksta moterį perkalbėti. Tuomet vykdome pacientės norą, nes šis pageidavimas šiandien yra įteisintas, tik medicininiuose dokumentuose rašome, kad operacija buvo atlikta ne dėl medicininių indikacijų, o pacientės pageidavimu. Anksčiau griežtai atsisakydavo daryti Cezario pjūvį ne dėl medicininių indikacijų, tačiau moteris apsisukdavo, nuvažiuodavo į kitą ligoninę, ten jai padarydavo Cezario pjūvį ir dar pasakydavo, kad jei būtų uždelsusi, nežinia, ar vaikelis liktų gyvas.
Kalbant apie pozicijas, gulima padėtis iš tiesų ne pati patogiausia stūmimui, nes ir gravitacinė jėga, kaip aiškinama, horizontalioje padėtyje veikia į stuburą, ji nelabai fiziologiška gimdymo kanalui, bet tokia padėtis labiau patogi dirbančiai komandai. Tiesa, gimdymo metu gulėti ant nugaros nerekomenduojame, nes užspaudžiamos pagrindinės venos, sutrinka kraujotaka, krenta kraujospūdis. Paprastai gulima ant kurio nors šono. Pačio išstūmimo metu dažniausiai padėtis – pusiau sėdima. Tuomet ir dubens kanalo ašis atitinka, ir akušerei, kuri priima gimdymą, pavyksta geriau apsaugoti gimdymo takus, išvengti gilių plyšimų. Visai vertikali padėtis nėra patogi tiems, kurie prižiūri gimdymą. Tačiau jei matome, kad gulint ant šono vaiko galva nesileidžia, pasiūlome moteriai patupėti kurį laiką“, - teigė medikas.
Pasak R. Daunoravičiaus, gulimą padėtis dažniau naudojama ir dėl to, kad daugelis moterų gimdo su nuskausminimu.
„Kaip juokauja vienas mūsų gydytojas – dabar jūs pamiegokite, o kai ateis laikas gimdyti, mes jus pažadinsime. Dabartinės technologijos, kai taikoma epidūrinė nejautra, beveik ir leidžia tai padaryti. Tačiau dėl šios nejautros vaikščioti sudėtinga: reikia specialių porankių, nes kojose jaučiamas silpnumas. Visgi šis nuskausminimo būdas yra labai gerai įaugęs į praktiką ir juo naudojasi labai daug pacienčių. Europoje jį renkasi beveik 90 proc., pas mus – apie 70 proc. moterų. Su epidūrine nejautra jau nepavyks pagimdyti pasirėmus ant kelių ir alkūnių. Žinoma, yra ir tokių, kurios kategoriškai atsisako nuskausminimo. Yra ir kursų, kurie to moko. Tačiau keista matyti, kai vyras naudojasi visomis 20-to amžiaus technologinėmis priemonėmis – telefonais, kompiuteriais, automobiliais, o žmonai šiek tiek palengvinti gimdymą yra katastrofa. Teko matyti tokių situacijų: moteris nebegali kentėti, o vyras kategoriškai prieš nuskausminimą, nes kursuose girdėjo, kad nuo vienos vaistų dozės vaikas taps narkomanu visam gyvenimui“, - pasakojo pašnekovas.
Egzistuoja ir kitų būdų, galinčių palengvinti sąrėmių skausmus. Daliai moterų padeda judėjimas – kai judama, gaminasi endomorfinai, kurie turi nuskausminamąjį poveikį. Taip pat galimos vandens procedūros, dušas ir pan.
„Yra ir didelis kamuolys, ant kurio galima sėdėti, galima vandenyje gimdyti. Visa tai, kaip ir gimdymo pozos, sugalvota tam, kad mažiau skaudėtų. Aš pats ilgai tobulinausi įvaldyti nuskausminimą adatomis. Poveikis yra, bet ne toks stiprus, kaip tikėjomės. Taip pat egzistuoja aparatai, kurie impulsinėmis srovėmis veikia biologiškai svarbius taškus. Turėjome tokius aparatus dar prieš 20 metų, visgi mus nukonkuravo medikamentai ir epidūrinė nejautra. Jei ji patyrusiose rankose, tai saugus nuskausminimo būdas, nes šį procesą galima koreguoti, valdyti, nutraukti“, - teigė medikas.
