Specialistai neatsistebi lengvatikiais, tikinčiais, kad sulieknės nekeisdami nei savo gyvenimo būdo, nei mitybos, ir įspėja, kad daug internetu platinamų maisto papildų lieknėjimui – nelegalūs, o juose randama net narkotinį poveikį turinčių medžiagų.
Moteris liko „ant ledo“ ir nebežino, į ką kreiptis
„Prieš savaitę internetu įsigijau maisto papildą, kuris skatina lieknėjimą. Mokėjau 180 Lt. Patikėjau viskuo, ką rašė reklamoje, nes buvo tikinama, kad duodama šimtaprocentinė pinigų grąžinimo garantija. Prekę gavau greitai – per tris dienas. Papildą vartoju jau savaitę, tačiau nėra visiškai jokių pokyčių, nors žadėta, kad per savaitę numesiu 4 kg. Kaip tik neseniai perskaičiau žinią apie jaunos lenkės mirtį, kuri taip pat gėrė papildą lieknėjimui ir labai sunerimau“, - atviravo DELFI skaitytoja Lina. Ji teigė nežinanti, kaip išaiškinti, ar jos įsigytas papildas nepakenks jos sveikatai, nors vis dar turinti voką su adresu, iš kur gautas siuntinys.
Tinklapio reklamą, kuriame ji užsisakė maisto papildą,pasak pašnekovė, jai meta kiekviename lange, kurį atsidaro naršydama internete.
„Mane suviliojo tai, kad „žmonės džiaugiasi rezultatais“, įdėtos nuotraukos prieš vartojimą ir po, su geriausiais atsiliepimais, vardai ir pavardės lietuviškos. Vis tai atrodė labai patikima. Žodžiu, padariau užsakymą, kitą dieną paskambino, patikslino mano duomeni ir pasiūlė pirkti didesnę pakuotę, kuri kainuoja 180 Lt. Buvau užsakiusi pakuotę už 129 Lt. Pamaniau, tikrai daug sutaupysiu. Mane patikino, kad su užsakymu gausiu šimtaprocentinę pinigų grąžinimo garantiją. Apie tą pačią garantiją ir tinklapyje rašė, nors dabar atkreipiau dėmesį, kad dažnai vietoj „grąžinimo garantijos“ dažnai atsiranda „pasitenkinimo garantija“. Tinklapyje yra nurodyta telefono numeris, tačiau skambinant juo kol kas man niekas neatsako. Iki šiol jokių panašių papildų nevartojau, nusprendžiau nebevartoti ir šių. Geriau eisiu į sporto salę. Mat šio papildo poveikis mane gąsdina – kilogramai nekrenta, o kaskart, išgėrus tabletę, pasijusdavau labai energinga“, - pasakojo moteris.
Susisiekusi su platintojais internetu, Lina gavo atsakymą, kad ji turėtų kreiptis į Lenkiją, nors pinigus mokėjo Lietuvoje registruotoje įmonėje.
„Laiške buvo teigiama, kad pareiškime ji trumpai turi aprašyti savo gyvenimo būdą prieš vartojant papildą ir jo vartojimo metu, taip pat preparato vartojimo būdas. „ Pageidautina (nebūtina) yra
nuotrauka arba gydytojo pažyma, kad galėtumėme palyginti faktus ir deklaraciją. Jeigu pakuotė nebuvo atidaryta, pinigai grąžinami automatiškai, bet jeigu siuntinys buvo išpakuotas ar tuščias, tai gali užtrukti ilgiau“, - teigė įmonės atstovai.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, jei maisto papildai platinami internetu, tai nereiškia, kad jie yra legalūs.
„Internete galima matyti labai patrauklią reklamą – įdedama nutukusios moters nuotrauka ir po truputį vaizdelis keičiasi, akivaizdžiai matosi, kaip ji lieknėja. Tačiau tikrai sulaukiame skundų, kad įsigyti papildai neveikia. Ir neverta tikėtis, kad išgėrus piliulę jūs iškart sulieknėsite. Gražūs vaizdai, kai nuotraukoje per vieną sekundę sulieknėji ir išgražėji, yra tik iliuzija. Moterys turėtų pasitikėti savimi, o ne tais iš interneto ekranų pučiamais dūmais, rūpintis savo sveikata ir nevalgyti bet ko. Yra vaistai nutukimui gydyti, kurie iš tiesų veiksmingi, bet juos skiria gydytojas. O maisto papildas – ne vaistas. Pagal ES reglamentą griežtai draudžiama nurodyti, kiek svorio žmogus numes ir per kiek laiko. Mes stengiamės kontroliuoti šią rinką, deja, nors rašome raštus ir Lenkijos, ir Amerikos tarnyboms, jų platintojus pagauti internete labai sunku, ši rinka sunkiai sukontroliuojama. Žmonės, kurie perka maisto papildus iš trečiųjų šalių, gali pasitikrinti, ar jie legalūs, Vilniaus visuomenės sveikatos centro svetainėje – čia galima rasti jų sąrašą. Deja, neturime sąrašo, iš kurio galima būtų sužinoti, ar legalūs ES pagaminti maisto papildai“, - pasakojo specialistė.
VMVT, pasak pašnekovės, dėjo daug pastangų, kad pagautų platintojus, savo papildus reklamavusius sulieknėjusių moterų ir vyrų nuotraukomis, dėl to buvo kreiptasi ir į Lenkijos institucijas, tačiau atsakymų kol nesulaukta.
Pasak specialistės, vartotojai neturėtų pasitikėti platintojais, kurie, stengdamiesi pritraukti pirkėjus, pristato ar reklamuoja maisto papildus priskirdami jiems gydomąsias savybes. Taip pat verta žinoti ir kai kuriuos teisės aktus. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai žmogus iš Amerikos atsisiuntė labai daug maisto papildų, visą dėžę, bet jų neleido net išmuitinti, nes pagal mūsų teisės aktus savo reikmėms galima atsisiųsti tik 10 maisto papildų pakuočių.
Dėl pavojingus papildus vartojusių žmonių gyvybės tenka kovoti medikams
„Beje, žmonės rizikuoja užsisakydami maisto papildus Amerikoje, nes ten, mūsų duomenimis, taip pat yra daug nelegalių gamintojų – maisto papilduose būna paslėptų ingredientų, pavyzdžiui, į papildus dedamos nutukimo gydymui naudojamos medžiagos, bet jos nenurodomos (šių medžiagų rasta ir anksčiau populiariame, vėliau uždraustame, tačiau nelegalioje rinkoje vis dar turbūt randamame rusiškame preparate „Lida“ - DELFI). Tirdami internetu platinamus papildus taip pat nustatėme, kad viename papilde iš Amerikos naudojamos ne tos formos mineralinės medžiagos, kurios leidžiamos ES. Maisto papildų gamyboje leidžiamų naudoti cinko formų sąrašas patvirtintas siekiant, kad cheminės medžiagos ES naudojamos kaip vitaminų ir mineralų šaltinis, kuriomis galėtų būti papildomi maisto produktai, būtų saugios ir žmogaus organizmui lengvai pasisavinamos formos. Pagal minėtą sąrašą ES leistinos naudoti tik 8 cinko formos.
Lietuvoje labai paplitęs „Forever living Baltics“ produktų platinimas. Šie maisto papildai daugiausiai platinami fizinių asmenų – žmogus-žmogui principu. Jų retai yra parduotuvėse ar vaistinėse. Mes nustatėme, kad juose naudojama cinko forma – ne ta, kuri leidžiama pagal ES reikalavimus. Šiandien gavome patvirtinimą iš ES komisijos, kad dėl mūsų skubaus pranešimo šie maisto papildai bus išimti iš visos ES. Kitame amerikietiškame papilde rasta medžiagos, kuri sukelia centrinės nervų sistemos sutrikimus“, - teigė pašnekovė.
Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal gautą vartotojo skundą nustatė, kad vienoje Lietuvos įmonėje buvo prekiaujama amerikietiškais maisto papildais „Lipo rush”, kurių sudėtyje buvo neleistinos medžiagos – 1,3-dimetilamilamino.
„1,3-dimetilamilaminas – centrinę nervų sistemą dirginanti medžiaga, kurios poveikis žmonių sveikatai nėra iki galo ištirtas, tačiau pirmieji mokslininkų tyrimų duomenys rodo, kad ši medžiaga veikia panašiai kaip draudžiama narkotinė medžiaga – amfetaminas. Paminėtinas atvejis, kai Švedijoje 22 metų vyras, vartojęs papildus, kurių sudėtyje buvo šios medžiagos, sporto salėje patyrė širdies smūgį. Jo gyvybė buvo išgelbėta, tačiau medikai nurodė, kad to priežastis – organizme susikaupęs per didelis kiekis 1,3-dimetilamilamino“, - pasakojo A. Išarienė.
Neseniai skaudus atvejis registruotas Lenkijoje. Jauna, vos 20 metų sulaukusi licėjaus mokinė varšuvietė, nusprendusi dar labiau sulieknėti, nors labai nutukusi nebuvo, internete susirado „stebuklingus“ vaistus, su kuriais, pasak reklamos, galima per savaitę numesti net keletą kilogramų svorio, tačiau po 8 dienų mergina, kuri, kaip manoma, suvartojo apie 40 tablečių, pasijuto blogai: visą kūną mušė prakaitas, laikėsi aukšta, beveik 40 laipsnių temperatūra, sunku buvo kvėpuoti.
Mergina savo jėgomis pasiekė ligoninę, tačiau gydytojai niekaip negalėjo nustatyti merginos ligos priežasties, o pati mergina apie tabletes nieko nesakė. Jos būsena blogėjo kas valandą. Kitos dienos rytą mergina mirė didžiulėse kančiose dėl kraujo apytakos ir kvėpavimo takų sutrikimo.
Paaiškėjo, jog stebuklingosios svorio metimo tabletės vadinosi Dinitrofenolas (DNP). Priešingai, negu tvirtino reklama, tai buvo labai nuodingi herbicidai, kuriuos amerikiečiai karo Vietname metu naudojo miškų, ganyklų ir kitų augalų naikinimui.
Netikrų pažadų kūrėjai dažniausiai lieka nepagauti
Maždaug prieš 5 metus buvo populiarūs „Herbalife“ produktai, apibūdinami įvairiai – vienur jie vadinami dietiniais produktais ar maistu, kurio vartojimas naudingas lieknėjimui ir bendram savijautos gerinimui, kitur – maisto papildais. Tačiau ES buvo užregistruoti 24 kepenų pažeidimo atvejai, susiję su šiuo produktu. Tokią informaciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tuomet gavo iš Europos Komisijos.
Tuo tarpu kompanijos „Herbalife“ atstovai DELFI teigė, kad informacija apie ES teritorijoje užfiksuotus kepenų pažeidimo atvejus, kuriuos neva sukėlė „Herbalife“ produkcijos vartojimas, nepatvirtinta oficialiais ir pripažintais tyrimų rezultatais, todėl negali būti patikima.
Pasak jų, kompanijos produkcija platinama daugiau nei 80 pasaulio šalių, visose iš jų praeina labai griežtą atsakingų valstybinių institucijų kontrolę, ji sertifikuota pagal šių šalių teisės aktų reikalavimus. Be to, „Herbalife“ produkcija net keletą kartų buvo naudojama tyrimuose, kurie buvo atliekami JAV, Vokietijoje, Pietų Korėjoje ir Rusijoje. Šių tyrimų rezultatai byloja apie kompanijos produkcijos saugumą ir veiksmingumą.
Pasak toksikologų, preparatuose lieknėjimui gali būti ne tik žolelių, bet ir toksiškų cheminių medžiagų, kurių dozės dvigubai viršija leistinas.
„Prieš dvejus metus labai nuskambėjo istorija, kai internetu buvo platinamos kiniškų vaistažolių liekninamosios piliulės, kuriose vietoj vaistažolių buvo dviguba dozė gerai žinomo apetitą mažinančio vaisto, uždrausto dėl pašalinių reiškinių. Ši apgavystė paaiškėjo tik tuomet, kai piliules ištyrė vokiečių teismo medicinos tarnyba. Nuo jų nukentėjo net garsūs šokėjai, nes preparatas buvo identifikuotas kaip dopingas“, - antrino pasakojo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas.
„Kelerių metų tendencija rodo, kad dažniausiai Reklamos įstatymas pažeidžiamas reklamuojant maisto papildus, kuomet jiems priskiriamos gydomosios ar nuo ligų saugančios savybės. Tokie pažeidimai sudaro apie 50 proc. visų mūsų specialistų užfiksuojamų reklamos pažeidimų. Maisto papildų reklamos tendencijos neramina, ypač turint omenyje, kad dažnai įstatymo nuostatos pažeidžiamos tendencingai, o ne dėl informacijos trūkumo ar nežinojimo“, – pasakojo A. Išarienė.
