Tai, daktaro nuomone, rodo, kad mūsų žmonėms greičiau trūksta atjautos, o ne informacijos. Šiemet sutikimus tapti kamieninių kraujo ląstelių donorais pasirašė tik 15 lietuvių.
Kraujo kamieninių ląstelių transplantacijos Lietuvoje laukia 5 suaugusieji pacientai, trims iš jų donorai jau rasti ir transplantacijos bus atliktos, kai pagerės būklė.
"Tikimybė rasti negiminingą kaulų čiulpų donorą - viena iš milijono. Tačiau tarp savo tautiečių - didesnė", - pabrėžė L. Griškevičius, aiškindamas, kodėl svarbu, kad kuo daugiau lietuvių sutiktų tapti donorais.
Po ilgų paieškų pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre, į kurį įsirašę 9,5 mln. žmonių, šią savaitę gerų žinių sulaukė kraujo vėžiu sergantis 16 metų vaikinas.
Pasak vaikų hematologės Linos Ragelienės, jam tinkamą kraujo kamieninių ląstelių donorą taip pat pavyko rasti Vokietijoje.
L. Griškevičiaus teigimu, šios šalies piliečių indėlis į pasaulinį kaulų čiulpų registrą - didžiulis.
"Daugiausia kaulų čiulpų donorų yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitose didelėse šalyse. Tačiau yra ir išimčių. Tik dvigubai gyventojų skaičiumi Lietuvą lenkiančioje Švedijoje sutikimus tapti kaulų čiulpų donorais pasirašę per 40 tūkst. žmonių", - pažymėjo gydytojas.
Kol kas norintys pagelbėti kraujo vėžiu sergantiems ligoniams po tyrimų sutikimus gali pasirašyti tik Vilniaus universiteto Santariškių klinikų kraujo skyriuje.
Nuo metų vidurio tai bus galima padaryti visuose didžiųjų šalies miestų Kraujo centruose.
Kaulų čiulpų donorui atliekami tyrimai beveik niekuo nesiskiria nuo paprasto kraujo davimo, o kamieninės kraujo ląstelės iš dubens kaulų paimamos tik radus pacientą, kuriam jos tiktų.