Viskonsino – Milvokio universiteto mokslininkų komanda nustatė, kad vandenyje su plačiai vartojamų vaistų „Zoloft“ ir „Prozac“ pėdsakais pasikeitė drūtagalvių rainių patinėlių elgesys, rašo dailymail.co.uk.
Anot straipsnio žurnale „Scientific American“, žuvys buvo surinktos iš vandentakių už 3 - 10 km nuo kanalizacijos valymo įrenginių.
Vaistų poveikis žuvims sukėlė nerimą ekspertams.
Laboratorijoje rainių patinėliai nuo nedidelių vaistų dozių pradėjo ignoruoti pateles.
Žuvys vis daugiau laiko praleisdavo vienos, o mėgindamos pačiupti grobį būdavo vangios ir nedemonstruodavo ypatingo susidomėjimo.
Kai kuriais atvejais patinėliai net žudydavo pateles.
Laboratorijoje vaistų dozės vandenyje sudarė vos vieną milijardinę dalį – tai laikoma labai maža koncentracija.
Straipsnyje cituojami dar neskelbto gėlųjų vandenų mokslų profesorės Rebeccos Klaper tyrimo rezultatai.
Padidinus vaistų koncentraciją, rainių patelės gamindavo mažiau kiaušinėlių, o patinėliai tapdavo agresyvūs.
Mokslininkų naudota antidepresantų koncentracija prilygsta tai, kuri aptinkama tikruose vandentakiuose. Ji susidaro dėl to, kad vaistai nėra visiškai absorbuojami ir per žmonių išmatas patenka į aplinką, arba jie būna netinkamai utilizuojami.
Kalbėdama per 2012 metų Aplinkos toksikologijos ir chemijos draugijos konferenciją, R. Klaper sakė: „Atrodo, kad jaunų rainių smegenyse įvyksta architektūrinių pakitimų“.
Vandenyje esančių medikamentų poveikis žmonėms, laukinei gyvūnijai ir augalams tebėra neaiškus.
Receptinių vaistų likučiai įprastame geriamajame vandenyje nėra naujiena, nors 2012 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad „medikamentų pėdsakai geriamajame vandenyje neturėtų kelti grėsmės sveikatai“.
PSO savo ataskaitoje tvirtino, kad geriamajame vandenyje aptinkamas medikamentų kiekis yra vidutiniškai 1000 kartų mažesnis už tą, kuris jau galėtų daryti poveikį žmonėms.
Drūtagalvės rainės yra mažos žuvelės – pačių didžiausių ilgis siekia vos 5 cm. Gali būti, kad jų dydis yra lemiamas faktorius patiriant mažų vaistų koncentracijų poveikį.
Tačiau R. Klapper mano, kad tiek eksperimento metu naudota koncentracija, tiek aplinkoje aptinkami kiekiai, gali turėti poveikį ir didesnėms žuvims.
