Šiandien jaučiasi dar sveikesnis, tačiau tą lemtingą dieną, kurią drąsiai gali laikyti savo antru gimimu, jis atsimena tik iki akimirkos, kai pradėjo keliauti Anapilin. Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, Lietuva priskiriama prie ypatingai aukštos infarkto rizikos šalių grupės. Medikės teigimu, nors savižudybių situacija mūsų šalyje gąsdinanti, didžiausia bėda ta, kad dar daugiau lietuvių žudosi ypatingu būdu – nekeldami prieš save rankos.

Dėl infarkto reanimacijoje atsiduria jau net 20-mečiai

„Šiuo metu reanimacijoje gausu jaunų žmonių, kurie dėl per didelio streso ir kitų priežasčių patyrė infarktą“, - sakė kardiologė. Pasak jos, kraujotakos sistemos ligos jau 10 metų Lietuvoje viršija 50 proc. tarp visų mirties priežasčių. Pasaulio vidurkis – apie 29 proc. Lietuva priskiriama ypatingai aukštos rizikos šalių grupei, pas mus mirtingumas ES vidurkį viršija daugiau nei 2 kartus.

Nors moterų nuo šių ligų miršta daugiau, anksčiau jomis pradeda sirgti vyrai. Vyrams perkopus 40-45 metus, infarktų skaičius tarp jų dramatiškai didėja. Paskaičiuota, kad darbingo amžiaus vyrų miršta tris kartus daugiau nei darbingo amžiaus moterų. Paskaičiuota, kad vyrai nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta tris kartus daugiau nei nuo traumų ir apsinuodijimų, per du kartus daugiau nei nuo onkologinių ligų. Su moterimis yra panašiai. Moterims infarkto rizika dramatiškai didėja po menopauzės. Infarktas įvyksta dėl staigaus krešulio susiformavimo susiaurėjusioje kraujagyslės vietoje. Nesuteikus pagalbos laiku, dalis širdies raumens numiršta negrįžtamai. Lietuvoje kasmet gydoma apie 7 tūkst. infarktų, o kasdien būna per 20 tokių pacientų.

„Kartais pas mus atvežami net 20-mečiai, patyrę klinikinę mirtį. 2010 m. nuo infarkto mirė apie 1200 žmonių, iš jų 245 – darbingo amžiaus, o per 20 – iki 45 metų. Jei pacientas į tinkamą ligoninę patenka laiku, miokardo infarktas nelaikomas mirtina liga. Du trečdaliai ligonių Lietuvoje išgyvena. Tačiau po infarkto reikalingas ilgalaikis gydymas ir priežiūra. Visų infarktų priežastis viena – kraujagyslių aterosklerozė, kitaip tariant, kraujagyslių siaurėjimo procesas. Kaip bebūtų gaila, ji pradeda vystytis jau pirmaisiais dviem gyvenimo dešimtmečiais. Buvo tirtos jaunų žmonių, mirusių dėl kitų priežasčių, vainikinės aortos ir net 40 proc. 21-25 m. jaunuolių aortose rasta aterosklerozinių plokštelių. Tik aterosklerozė progresuoja nebyliai. Tuo tarpu infarktas trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus. Paprastai žmonės sako, kad iki tol jautėsi sveiki“, - teigė Ž. Petrulionienė Sveikatos žurnalistų asociacijos surengtame renginyje.

Pasak jos, net iki 75 proc. vyrų ir 53 proc. moterų pirmas aterosklerozės pasireiškimas būna netikėtas – iškart infarktas, insultas arba staigi mirtis. Todėl labai svarbu atpažinti požymius, dėl kurių verta sunerimti. Prasidedančio miokardo infarkto požymiai: nemalonus jutimas, diskomfortas, spaudimas arba skausmas krūtinėje, dažniausiai krūtinės viduryje, už krūtinkaulio, kuris užtrunka daugiau nei 20 min. Šis diskomfortas arba skausmas gali plisti į kairią ranką, petį, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį. Gali atsirasti oro trūkumas, silpnumas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, kartais – pykinimas ir vėmimas.

Laikas, per kurį žmogus turi gauti kvalifikuotą pagalbą, yra maždaug valanda. Kol atvyks medikai, žmogui reikia duoti nitroglicerino, kuris praplečia kraujagyslę, ir maždaug 300 mg aspirino, kuris veikia prieš krešulius. Jei širdis sustoja, būtina pradėti gaivinimą.

„Buvo atvejis, kai jaunam vaikinui įvyko infarktas, pasimetusi mergina pasikvietė kaimyną, kuris pradėjo jį gaivinti. Ir žmogus buvo išgelbėtas. Kaimynas, pasirodo, išmoko gaivinti žiūrėdamas filmus. Tai iš tiesų paprasta – ties apatiniu krūtinkaulio trečdaliu reikia ritmiškais judesiais spaudyti krūtinę 4-5 cm gyliu. Nebijokite paspausti smarkiai – geriau sulaužysite keletą šonkaulių, bet išgelbėsite širdį. Net nebūtina reguliariai įpūsti oro – daug žmonių nedaro gaivinimo, nes jiems nemalonu. 30 paspaudimų ir du įpūtimai yra idealu, kol atvyks greitoji. Bijoti gaivinti nereikia. Kai oro uosto tualete jauna mergina nukrito ir patyrė klinikinę mirtį, apsauginiai pasimetė – jie nieko nedarė. Padėjo visiškai pašalinė moteris“, - pasakojo pašnekovė.

Padidintos rizikos D tipo asmenybė – pakankamai paplitusi

Širdies ligų priežastys visiems žinomos – nesveika mityba, nejudrus gyvenimo būdas, stresas, žalingi įpročiai, nekontroliuojamas kraujospūdis, aukštas cholesterolio lygis kraujyje ir pan., tačiau žmonės, pasak medikės, nedaro nieko, kad apsisaugotų.

„52 šalyse buvo atlikta analizė, kurios metu pabandyta nustatyti, kas lėmė pacientams pirmąjį infarktą. Nustatyta, kad net 90 proc. atvejų lemia 9 pagrindiniai veiksniai, o iš jų svarbiausi trys: aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolis ir rūkymas. Visus juos galime pakeisti savo valios pastangomis. Negalime kontroliuoti tik genetikos, kuri, aišku, taip pat svarbus veiksnys. Pastaruoju metu labai tiriami psichosocialiniai ir socioekonominiai veiksniai, tokie, kaip depresija, nerimas, stresas namuose ir darbe, konfliktai, krizės, pyktis, agresija, priešiškumas. Yra labai daug rašoma apie D tipo asmenybę. Mat naujausios metanalizės parodė, kad nerimo simptomai ir D tipo asmenybė padidina širdies infarkto riziką ir pablogina klinikines išeitis.

D tipo asmenybė – tai asmenybė su polinkiu į neigiamas emocijas, dirglumą, nusiminimą ir socialinį varžymąsi. Tai uždari, savimi nepasitikintys žmonės. Jie linkę ne tik dažniau patirti neigiamas emocijas, bet ir nesidalina jomis su kitais, baimindamiesi būti atstumti ar nesuprasti. Rašoma, kad D asmenybės tipo žmonių yra 21 proc. tarp sveikųjų, o turinčių padidintą kraujospūdį – net apie 53 proc. Šis asmenybės tipas susijęs su 4 kartus didesne ligų ir mirčių rizika tarp pacientų, sergančių išemine širdies liga. Be to, šie žmonės ilgai nesikreipia dėl negalavimų, prasčiau vertina ligą ir mažiau tiki, kad gydymas bus sėkmingas, įtariai vertina rekomendacijas keisti gyvenimo būdą, netiki gydytoju, nenori nieko keisti savo gyvenime ir net vartoti vaistų“, - aiškino Ž. Petrulionienė.

Infarkto požymius jautė, bet jų neatpažino

Buvęs sportininkas Tadas infarktą patyrė maždaug prieš 5 metus. Kaip pasakoja pats vyras nei anksčiau, nei tą dieną jis nė neįtarė turįs problemų su širdimi.

„Iki tol jaučiausi visai gerai, kaip sakoma, buvau ne žmogus, o arklys. Tačiau išvakarėse dirbdamas sode tarsi pajutau skausmą po mentimis nugaros srityje. Daug galvos nesukau – pagalvojau, kad dieglys įsimetė. Kitą dieną turėjau reikalų savivaldybėje. Reikalas tikrai nebuvo nei nervingas,. Nei ypatingas, bet ryte tarsi kažkoks nerimas užeidavo, jutau kažkokį diskomfortą, kuris tai sustiprėdavo, tai atlėgdavo. Jokio širdies skausmo tikrai nebuvo. Tačiau jau išeidamas iš savivaldybės vėl pajutau dieglį, pradėjo bėgti prakaitas – tiesiog lašais.

Prisėdau prie suoliuko šalia administratorės. Kai ji pasiteiravo, ar viskas gerai, pasakiau, kad, ko gera, reikia kviesti greitąją. Medikai atvyko labai greitai, padarė kardiogramą ir nustatė priešinfarktinę būseną. Dar spėjau paskambinti žmonai ir po kelių minučių išsijungiau. Atgavau sąmonę jau prirakintas prie lovos, nes buvau labai agresyvus. Sužinojau, kad patyriau klinikinę mirtį. Klausė manęs, ar mačiau tunelio gale šviesą. Juokiausi – šviesą mačiau, bet tunelio – ne“, - pusiau rimtai, pusiau juokais pasakojo garbaus amžiaus vyras.

Šiandien Tadas, kuriam teko ištverti net keletą reabilitacijų, vėl gyvena aktyvų gyvenimą – dirba sode, žiemą užsiima poledine žūkle. Savijauta esą net geresnė nei iki infarkto. „Anksčiau į antrą aukštą jau sunkiai užlipdavau, o dabar į šeštą aukštą galiu užlipti nesustodamas. Kai liftas sugedęs, tai man nesudaro problemų. Ką pakeičiau gyvenime? Tik truputį. Nebuvau daug geriantis, bet ir dabar ne abstinentas, 50 g brendžio su kompanija išgeriu. Kavos negeriu, rūkyti mečiau jau labai seniai. Kraujospūdį matuoju retai, nes matavimas kasdien prie gero, mano manymu, nepriveda, tampi įsitempęs. Turėjau viršininką, kuris spaudimą matuodavosi kas pusvalandį, tad prisižiūrėjau“, - juokėsi pašnekovas.

Kuriamos metodikos, kaip žmones įtikinti sveikai gyventi

Kaip padėti žmonėms išvengti ligų, kurios kontroliuojamos gyvenimo būdo pokyčiais, šiandien labai domisi ir psichologai. Jie bando išsiaiškinti, kodėl žmonės nesirenka sveiko gyvenimo būdo net jei žino, kad tai būtina, kad nesirgtų.

„Galbūt iš tiesų mums būdinga autoagresija. Nuo Z. Freudo laikų sakoma, kad žmogus nori susinaikinti. Taip pat yra žmonių, kurie tiesiog mėgsta rizikuoti. Netgi išskiriamas asmenybės bruožas – aštrių pojūčių siekis, kuris siejamas su biologiniais dalykais. Pavyzdžiui, kai kurie jaunuoliai linksminasi šokinėdami iš antro aukšto – nušoksiu ar ne, susilaužysiu koją ar ne. Tokios asmens savybės nepakeisi, bet žmogų galima išmokyti savo poreikį patenkinti saugesniu būdu. Taigi tokiems žmonėms kuriamos atskiros programos“, - teigė Vilniaus universiteto doc. dr. Laima Bulotaitė.

Pasak psichologės, nesveiko elgesio pasekmės labai greitos – suvalgiau pyragaitį ir man malonu iš karto. O štai graužti morką – jokio malonumo, net ir galvojant apie tai, kad po pusės metų, jei valgysiu morkas kasdien, mano oda bus labai graži.

„Sveikatos psichologai kuria modelius, kaip įtikinti žmones, kad jie sveikai gyventų. Vienas žinomiausių iš jų buvo sukurtas apie 50-tuosius metus. Tuo metu medikams iškilo problema, kad žmonės profilaktiškai nesišviečia plaučių, o ateina, kai jau yra rimtų problemų. Buvo gautas finansavimas, kad automobiliai privažiuotų prie kiekvienos įstaigos ir mokyklos. Tačiau ir po 2 metų, nors viskas buv paduota ant lėkštutės, ateidavo ne daugiau žmonių nei tada, kol nebuvo tų automobilių. Norint įveikti tokį žmonių neveiklumą, buvo sukurtas modelis, aiškinantis jį sąlygojančius veiksnius. Žinant veiksnius jau galima pasirinkti atitinkamas priemones. Pavyzdžiui, Lietuvoje šis modelis taikytas aiškinantis, kodėl žmonės nesiskiepija nuo gripo.

Dar vienas modelis – elgesio stadijų keitimo teorija. Ji teigia, kad žmogaus elgesio pasikeitimas nėra momentinis dalykas, jis pereina per kelias stadijas. Jei žmogus yra stadijoje iki svarstymo, jam tema visiškai neaktuali – pavyzdžiui, jaunam žmogui nevalgyti riebaus maisto ir saldumynų nėra jokios motyvacijos. Jo neįtikinsi kalbėdamas apie tolimoje ateityje gresiančią kepenų cirozę. Svarstymo stadijoje žmogus jau rikiuoja privalumus ir trūkumus. Deja, dažniausiai nugali nesveikas elgesys, nes jis patrauklesnis. Į sprendimą stadiją žmogus pereina jau išryškėjus nesveiko gyvenimo padariniams, jis pradeda galvoti, kad reikia kažką daryti, tačiau dar ilgai gali nieko nesiimti. Ne veltui sporto klubai parduoda daug daugiau abonementų nei galėtų sutalpinti žmonių, nes žino, kad apie pusė jų neateis. Iš tiesų galima teigti, kad žmogus pasirinko kitokį gyvenimo būdą, jei nuosekliai jo laikosi pusmetį. Tačiau net ir tuomet galimi atkryčiai“, - aiškino L. Bulotaitė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (111)