14 pavojingiausių šio viruso rūšių, įsitvirtinę mūsų organizme, nesukelia jokių simptomų, kol nediagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys. Tuomet dažnai būna per vėlu – miršta net jaunos moterys, o daugiausiai jau užleistų vėžio atvejų nustatoma tarp 40-50 metų amžiaus moterų. Liūdniausia, kad visų šių mirčių įmanoma išvengti.
Pradinėje stadijoje – šimtaprocentinis išgijimas
Gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą onkologinė moterų liga po krūties vėžio, o Lietuva pagal sergamumą juo pirmauja Europoje daug metų. Mus lenkė tik rumunai, šiemet kiek aplenkė bulgarai. Kasmet Lietuvoje naujai diagnozuojama iki 500 naujų atvejų, kasmet miršta 300-400 moterų.
Dažniausiai vėžys nustatomas 40-50 metų moterims. Nustačius jį pačioje pradinėje stadijoje išgyvenamumas yra šimtaprocentinis, toliau su kiekviena stadija mažėja. Deja, apie pusei moterų nustatomas jau pažengęs vėžys.
„Dažna jų ateina jau kažką pajautusi, pavyzdžiui, prasideda kraujavimai, ypač po lytinių santykių, o ligai pažengus – nemalonios išskyros. Kai auglys užspaudžia gretimus organus, pavyzdžiui, inkstus, šlapimo pūslę, prasideda skausmai, tačiau dar kurį laiką nesusigaudoma, priežasčių ieškoma akmenligėje ar kitur. Iš esmės ligos eiga lėta – vėžys išsivysto per 10 ar daugiau metų, tačiau pasitaiko ir klastingų atvejų yra, kai moteris net tikrinasi, o liga išlenda visu grožiu. Be to, tai liga, kuri labai greitai tampa nepasiduodanti chirurgijai. Nuo antros stadijos jau negalima operuoti. Išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo stadijos“, - pasakojo Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. dr. Daiva Vaitkienė.
Pasak medikės, jauniausia pacientė, kurią teko operuoti, buvo 19-kos, o perkopusių per 20 metų pasitaikė ne viena. Deja, ne visas jas pavyko išgelbėti. Kita vertus, vienai iš jų, kuriai vėžys buvo nustatytas ankstyvosios stadijos, netgi pavyko išsaugoti vaisingumą. Jai buvo pašalintas tik gimdos kaklelis su viršutiniu makšties trečdaliu, aplinkiniais audiniais bei limfmazgiais. Paprastai kaklelio nelieka visiškai, gimda užsiuvama amžiams ir tokioms moterims pastoti natūraliuoju būdu labai sudėtinga.
Jei gydymas iš karto nepadeda, šansų išgyti labai mažai
„Būna ir išimčių – pirmoji moteris, kuri pas mus buvo operuota prieš šešerius metus, po penkerių metų, labai net neplanuodama, natūraliu būdu pastojo, išnešiojo ir pagimdė vaiką. Jai netgi negrėsė persileidimas. Visgi kai kurios negimdžiusios moterys atsisako radikalaus gimdymo – operacijos, kad pagimdytų, ir tik tuomet operuojasi. Jos labai rizikuoja, nes kai kurioms moterims vėžys gali labai progresuoti. Kita vertus, jos turi daug šansų tai padaryti sėkmingai, nes gimdos kaklelio vėžys nepriskiriamas prie agresyvesnių vėžių. Jo nepalyginsi su kiaušidžių vėžiu, kuris itin klastingas ir neprognozuojamas. Iš esmės jaunesnių nei 30 metų moterų gimdos kaklelio vėžių turime iki 10 atvejų per metus. Visuomenės sveikatos požiūriu tai nedideli skaičiai, bet kai pagalvoji žmogaus požiūriu – tai visada tragedija“, - teigė medikė.
Nustačius vėžį ankstyvoje stadijoje, jis paprastai visada operuojamas. Operacija – pakankamai sudėtinga su visomis įmanomomis komplikacijomis. Jei auglys taip išplitęs, kad operuoti negalima, arba moteris atsisako tai daryti, taikoma spindulinė terapija, kuri trunka penkias savaites. Šalia dažnai kartą per savaitę skiriama silpna chemoterapija. Ji neturi tokių pašalinių poveikių, kaip tikroji, plaukai nuo jos nenuslenka. Po to dar tris savaites kartą per savaitę švitinama į patį gimdos kaklelį pro makštį.
Jei gydymas nepadėjo, kartoti spindulinės terapijos negalima. „Štai ir pernai turėjome tokį liūdną atvejį, kai jaunai moteriai, kurios pradinė situacija buvo daug žadanti, spindulinis gydymas nepadėjo, liga po jo pradėjo labai sparčiai progresuoti. Tokioje situacijoje lieka du variantai – jei auglys po šios terapijos sumažėjo, jis operuojamas. Jei to daryti negalima, jau taikoma tikroji chemoterapija. Moteris gydoma, kol tveria jos organizmas“, - atviravo pašnekovė.
Galimybė įsivertinti riziką yra, bet moterys vangiai ja naudojasi
99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Už šį atradimą mokslininkui buvo suteikta Nobelio premija.
„Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis šiandien yra žinoma. Deja, nors gimdos kaklelio vėžys yra antra labiausiai paplitusi moterų lyties organų onkologinė liga Lietuvoje, tyrimas parodė, kad pusė moterų net nežino, kas yra pagrindinis šios ligos sukėlėjas“, – apgailestavo D. Vaitkienė.
Manoma, kad 80 proc. moterų iki 50 metų bent kartą, o kai kurios – ir keletą kartų, būna užsikrėtusios šiuo virusu. Nuo infekcijos pasveikstama natūraliai, bet imunitetas prieš jį nesusidaro. Kuo moteris vyresnė, tuo pasveikti sunkiau. Taigi dauguma nežino, turintys šią infekciją. Bene daugiausiai šiuo virusu užsikrečia jauni, lytinį gyvenimą pradėję žmonės, o antras ligos plitimo pakilimas – apie 40-tuosius metus. Dažnai tai susiję su skyrybomis, naujais partneriais, pasikeitusiais lytinio gyvenimo įpročiais.
Prezervatyvai sumažina riziką užsikrėsti, bet šimtu procentų neapsaugo. Mat tai odos ir gleivinių virusas, kuriuo galima užsikrėsti vien palietus lytinius organus ir pernešant virusą ranka prie savo organų. Tam nereikia nei gleivių, nei kraujo. Visgi tyrimai rodo, kad moterys, kurios buvo užsikrėtusios ir naudojo prezervatyvus, pasveikdavo dažniau ir greičiau.
„Tai virusas, kuris nesukelia simptomų bei stiprios imuninės reakcijos, kuri padėtų su juo susitvarkyti. Tai pati dažniausia infekcija, kuri retai, bet sukelia labai sunkią ligą – gimdos kaklelio vėžį. Kuriai moteriai rizika didesnė, mes neturime galimybių pasakyti, todėl stebėti būtina visas užsikrėtusias moteris. Medicina dar negali pasakyti, kodėl vienas organizmas atsikrato viruso, o kitame jis įsitvirtina ląstelėse. Todėl ir nežinome, kurioms užsikrėtusioms moterims gresia didžiausia vėžio rizika“, - teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė.
Žinoma net apie 100 ŽPV rūšių. Pavojingiausi iš jų – 14. jie sukelia opnkologines ligas: ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet iki 30 proc. burniaryklės vėžio (gerklų, nosiaryklės ir pan.), taip pat gali sukelti išangės, varpos vėžį. Šiandien egzistuoja labai tikslūs tyrimai, parodantys, ar žmogus užsikrėtęs pavojingu virusu.
Pasak D. Vaitkienės, pirminė prevencija – išvengti viruso, bet žinant viruso paplitimą tai yra praktiškai neįmanoma. Todėl reikia kalbėti apie antrinę prevenciją – diagnozuoti jau vėžinius pakitimus, kuriuos sukelia ŽVP. O tai įmanoma tik tuo atveju, kad vienu iš 14 pavojingų ŽVP rūšių užsikrėtusi moteris bus reguliariai stebima.
Medikės pabrėžė, kad papilomos virusas nelygu vėžys, didžiajai daliai moterų jis nesukels vėžio. Tačiau jeigu jis organizme „sėdi“ ilgai, sukelia įvairius pakitimus ir galiausiai vėžį. Jei vyresnio amžiaus moteris turi virusą ir tas virusas neišnyko iki tokio jos amžiaus, didelė tikimybė, kad ji turės problemų. Neretai vyresnės moterys, nebegyvenančios lytinio gyvenimo, nė neįsivaizduoja, kad gali turėti ginekologinių problemų. „Tikrai būna graudu, kai išsilavinusių žmonių tėvai, gydytojų mamos, kurios kas mėnesį vaikšto pas gydytoją vaistų dėl kraujospūdžio, negauna patarimo išsitirti gimdos kaklelio“, - pasakojo D. Vaitkienė.
Pusė Lietuvos moterų nėra girdėjusios apie papilomos virusą
Lietuvos visuomenės apklausa atskleidė, kad beveik pusė moterų ir trys ketvirtadaliai vyrų net nežino, kas yra ŽPV. Apklausą, kurios tikslas buvo sužinoti visuomenės požiūrį ir elgseną gimdos kaklelio vėžio prevencijos tema, inicijavo Lietuvos akušerių ginekologų draugija. Tyrimą balandžio mėnesį atliko bendrovė „Vilmorus“. Žinančios apie ŽVP nurodė 58 proc. moterų ir 28 proc. vyrų.
Paklaustos, ar profilaktiškai lankosi pas ginekologą, teigiamai atsakė 54 proc. respondenčių, tačiau 27 proc. ateina pas gydytojo tik turėdamos problemų, o 19 proc. visai nesilanko. Vyrai taip pat ne itin domisi savo moterų sveikata. Vos 47 proc. teigė žinantys, kad jų moterys lankėsi pas gydytoją. Skatino jas tai daryti vos 25 proc. vyrų, o po trečdalį respondentų mano, kad jos pačios žino, kas joms geriausia, arba tiesiog apie tai niekada nepagalvojo. „Gimdos kaklelio vėžiu segančios moterys – aktyvios, dirbančios, mamos, taigi labai reikalingos šeimoms, todėl skatinti vyrų aktyvumą ir atsakomybę yra labai svarbu. Turime skatinti didesnį partnerių rūpinimąsi vienas kitu, nes tai didelė niša sveikatos rodiklių pagerėjimui. Pagaliau gal tai pakeistų ir vyrų seksualinį elgesį, jie būtų atsakingesni. Juk moteris gali užsikrėsti nuo savo vienintelio vyro“, - svarstė R. Nadišauskienė.
36 proc. respondenčių teigė darančios gimdos kaklelio tyrimus savo iniciatyva, 31 proc. - tik tuomet, jei pasiūlo gydytojas, o dar trečdalis visai nedaro. Tiesa, net 56 proc. respondenčių gydytojas to padaryti net nepasiūlė. Pasak ginekologių, tai labai blogas rezultatas.
Kaip vieną iš priežasčių, paaiškinančių moterų lankymosi pas ginekologus įpročius, D. Vaitkienė įvardino baimės jausmą: „Gerai besijaučianti moteris bijo išgirsti, kad turi sveikatos problemų. Juk dažnai iš moterų, ypač jaunų, girdime, kad jeigu nebuvai ligonis, tai apsilankęs gydymo įstaigoje juo tapsi. Dažnai girdime: taigi man nieko neskauda, gerai jaučiuosi. Jeigu skauda, tai jau ketvirta vėžio stadija“.
Pasak medikės, apklausos rezultatai, parodę, kad pusė moterų nėra girdėjusios nei apie ŽPV, nei apie jo grėsmes, liūdina. Mat jau devynerius metus vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25-60 metų moterims nemokamai vieną kartą per 3 metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas.
Kodėl mes pagal gimdos kaklelio vėžio paplitimą treti Europoje po rumunų ir bulgarų? Anglijos mokslininkų pastebėta, kad sergamumo rezultatai pradėjo mažėti tik tada, kai ši prevencijos programa jų šalyje apėmė 70 proc. moterų. Kitaip visuomenės požiūriu sergamumo sumažėjimo nebus. Lietuvoje, išleisdami programai 4-5 mln. Lt, vos sugebėjome apimti pusę tikslinės grupės moterų. Tuo tarpu Europa su šia problema jau susitvarkė.
