„Gydytoja pasiūlė kreiptis į privatų kabinetą kitame miesto gale, kur vakcina kainuoja dvigubai brangiau“, - DELFI sakė moteris.

„Nusivyliau, juk galėjo įspėti, kad galbūt atėję po mėnesio mes jau nebegalėsim antrą kartą pasiskiepyti. Dabar poliklinika tik planuoja vakcinos pirkimus, tad paskutinė viltis „Endemik“, - jaučiasi apgauta moteris, mat šioje klinikoje skiepo kaina siekia 125 litus, o poliklinikoje ji mokėjo 64 litus.

Skiepijimosi bumas

Šeškinės poliklinikos skiepų kabineto gydytojos Genovaitės Subatienės teigimu, situacija dėl vakcinų nuo Erkinio encefalito - nei maloni, nei smagi. „Dabar pats skiepijimosi įkarštis. Galbūt dėl to mes anksčiau išbaigėme vakcinas, nes yra aktyvi reklama ir žmonės iš tiesų labai aktyviai skiepijasi“, - DELFI sakė imunoprofilaktikos specialistė.

Pasak G. Subatienės valstybės nekompensuojamos vakcinas poliklinika perka viešųjų pirkimų tvarka. „Ir visas kiekis vakcinų, kuris buvo nupirktas pagal praėjusių metų viešųjų pirkimų konkursą, yra sunaudotas. Šiuo metu vyksta naujas konkursas, netrukus turėtų būti pasirašyti dokumentai ir kai gausiu leidimą pirkti vakcinas, jos bus nupirktos. Tik tiek, kad tokių gerų kainų, kaip pernai, šiemet nebeturėsime ir mes“, - prognozuoja skiepų kabineto gydytoja.

Prognozuoja kainų augimą

G. Subatienės žiniomis, rinkoje tikriausiai liks tik vieno gamintojo vakcina nuo Erkinio encefalito. Iki šiol buvo dvi - vokiška ir austriška, tačiau „šiemet vokiečiai žada nebetiekti, rinkoje bus tik viena“.

Gydytojos žodžiais, jei tai pasitvirtins, vakcinų nuo erkinio encefalito kainos ir viešiesiems konkursams bus didesnės.

Paklausta, kodėl į polikliniką skiepyti dukrelės atvedusi mama nebuvo informuota apie tai, kad po mėnesio gali tekti ieškoti vakcinos kitur, G. Subatienė sakė, jog prognozuoti, kada baigsis vakcinos nuo erkinio encefalito - neįmanoma, nes iš anksto nėra žinomos skiepijimosi apimtys.

Geriau kita vakcina, bet laiku

„Būna, kad žmonės pas mus pasiskiepija vieną kartą, o antram kartui nebeateina. Pacientai laisvi skiepytis, kur nori, todėl mes konkrečiam pacientui nelaikome antros dozės vakcinos“, - paaiškino imunoprofilaktikos specialistė.

DELFI domėjosi, ar tiesa, kad pradėjus skiepyti nuo erkinio encefalito, antrą kartą būtina skiepyti tokia pačia vakcina, kaip ir pirmą kartą? Kaip priminė Vilniaus universiteto profesorius, Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija sako, jog geriau, kad visa skiepų serija būtų to paties gamintojo vakcina.

„Taip pageidautina. Tačiau jei iškyla klausimas, kad žmogus visai liks be skiepo, gali būti naudojama ir kito gamintojo erkinio encefalito vakcina, jeigu nėra kito pasirinkimo“, - pabrėžė prof. V. Usonis.

Pažeidžia galvos ir nugaros smegenis

Kaip DELFI sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, nuo erkinio encefalito būtina pasiskiepyti visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kur gyvena - kaime ar mieste, jei jie mėgsta būti gamtoje.

Specialistės žodžiais, erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad jį sukelia virusas, kurio negali „neutralizuoti” joks vaistas. Todėl susirgus gydomi tik simptomai, slopinamas skausmas, o pati liga dažnai progresuoja.

Sudėtingiausia galvos ir nugaros smegenis pažeidžiančios ligos komplikacija – paralyžius ar net mirtis. Tačiau, kaip pabrėžia gydytojai, erkinio encefalito galima išvengti skiepijantis. 

Skiepų nuo Laimo ligos nėra

O štai skiepų nuo kitos erkių platinamos ligos - Laimo boreliozės nėra, nors užsikrėtimas vadinamąja Laimo liga (LL) panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų.

Kaip informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Laimo liga gali pažeisti įvairius organus bei sistemas, todėl ypač svarbu ją laiku nustatyti.
Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (rausva dėmė), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo. Kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Eritema susiformuoja 80-90 proc. užsikrėtimo Laimo liga atvejų.

Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas.

Pažeidžiama oda ir sąnariai

Antroji LL ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Tuomet gali išsivystyti antrinių odos pažeidimų, tačiau dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai.

Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kitais negalavimais. Dažnai pasireiškia migruojančios artralgijos, mialgijos, oostalgijos. Būna trumplalaikų artrito atakų. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.

Trečiosioje Laimo ligos stadijoje vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą.

Laimo liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

Kaip saugotis Laimo ligos

Profilaktinės laimo ligos priemonės - tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.


Būnant gamtoje žmonėms patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes reikėtų sunaikinti.

Einant į mišką patariama apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.

Specialistų teigimu, erkes atbaido ir repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais purškiamos atviros žmogaus kūno vietos - veidas, kaklas, rankos. Repelentais galima purkšti ir gamtoje dėvimus drabužius.

Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo medžiagoms. Tačiau visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.