Žmonėms, norintiems sulieknėti, visiškai atsisakyti riebalų negalima. Dėl riebalų trūkumo gali atsirasti dirglumas, lūžinėti nagai, prasidėti odos ligos. Dėl riebalų stygiaus sutrinka ir riebaluose tirpių vitaminų – A bei E – pasisavinimas, rašo Ivona.bigmir.net.
Taigi vartoti šiek tiek riebalų lieknėjantiems būtina, tačiau nedaug: 80 – 100 g per dieną. Toks kiekis riebalų nevirs antsvoriu ir duos tik naudos. Išimtį reikėtų daryti tik tiems žmonėms, kurie kenčia nuo medžiagų apykaitos sutrikimų – jiems maisto medžiagų normas turėtų nustatyti gydytojas.
Sveikiems žmonėms dietologai rekomenduoja, kad 70 proc. riebalų dienos normos sudarytų gyvūniniai riebalai, o likusius 30 proc. – augaliniai. Konkretų riebalų kiekį nepatingėkite pasitikslinti maisto produktų etiketėse.
Taigi kuriuose maisto produktuose geriausia ieškoti „riebiosios“ raciono dalies?
Augaliniai riebalai
Pagrindiniai šaltiniai: saulėgrąžų sėklos, riešutai, soja, kukurūzai, alyvuogės ir kiti augaliniai produktai, iš kurių spaudžiamas aliejus. Geriausiai pasisavinami nerafinuoti alyvuogių, kukurūzų, saulėgrąžų ir sojų aliejai. Cholesterolio juose nebūna. Nauda: saugo nuo prostatos vėžio, gerina ląstelių ir kapiliarų būklę.
Gyvūliniai riebalai
Pagrindiniai šaltiniai: sviestas, grietinėlė, grietinė, lašiniai, mėsos riebalai, žuvis. Geriausiai pasisavinami žuvies taukai. Gyvūninės kilmės riebalai, deja, turi cholesterolio.
Pliusai: užtikrina normalią audinių ląstelių gyvybinę veiklą, dalyvauja gaminant lytines ląsteles, tulžies rūgštį, vitaminą D ir kt.
Minusai: skatina kraujagyslių aterosklerozę, nes prisideda prie cholesterolio plokštelių formavimosi. Nauda: turi vitaminų A, D, E ir K.
„Gerieji“ riebalai
Kas jų turi: jūrų žuvis (atlantinės silkės, tunas, kuprės), ankštinės daržovės, paukštienos riebalai, nerafinuoti augaliniai aliejai (saulėgrąžų, kukurūzų, sojos, alyvuogių, linų sėmenų aliejai).
Sudėtis: turi polinesočiųjų riebiųjų rūgščių (omega-3 ir omega-6).
Būvis: skystas prie bet kokios temperatūros.
Neigiamas poveikis: kaitinant aukštoje temperatūroje ar ilgai reaguojant su oru oksiduojasi ir įgauna kancerogeninių savybių.
Teigiamas poveikis: gydo kraujagyslių aterosklerozę, valo kraujagysles nuo aterosklerozinių plokštelių, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda išvengti infarkto bei insulto, trombų susidarymo, palaiko kraujagyslių elastingumą, spartina žaizdų gijimą, apsaugo nu odos sausumo ir plaukų slinkimo.
Kaip sumažinti neigiamą poveikį: nenaudoti kepimui.
„Blogieji“ riebalai
Kas jų turi: mėsa, grietinė, kremai, sūris, sviestas, kokosų ir palmių aliejai.
Sudėtis: turi sočiųjų riebalų rūgščių.
Būvis: kambario temperatūroje kietas.
Neigiamas poveikis: didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Teigiamas poveikis: turi vitaminų, yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis, dalyvauja gaminant lytines ląsteles.
Kaip sumažinti žalą: vartoti tik tiek, kad sudarytų 10 proc. viso riebalų kiekio, nevartoti valgio pradžioje.
