Pagrindiniai pavyzdžiai – bendravimas ir reguliari mankšta, praneša dailymail.co.uk.
Naujausio tyrimo duomenimis, amžius yra ne kas kita, kaip skaičius. Kitaip tariant, senais tampame tada, kai leidžiame sau taip jaustis.
Tyrimas parodė, kad kai žmonės pradeda suvokti save kaip senus ir silpnus, jie greičiau atsisako tokių užsiėmimų, kurie kaip tik padėtų jiems išlikti jaunais. Visų pirma kalba eina apie bendravimą ir reguliarią mankštą.
O štai pozityviai nusiteikę žmonės, priešingai, toliau aktyviai bendrauja ir mankštinasi, o tai padeda jiems išsaugoti gerą fizinę ir psichinę savijautą.
Krystal Warmoth iš Ekseterio universiteto įsitikinusi, kad save pagyvenusiais suvokiantys žmonės labiau linkę elgtis taip, kaip tokiems priklausytų. Tyrėja apklausė senyvo amžiaus žmones, gyvenančius pietvakarių Anglijoje. Buvo teiraujamasi jų patirties senėjimo klausimu.
Ji nustatė, kad pagyvenusio asmens požiūris gali paskatinti prarasti susidomėjimą socialine ir fizine veikla, pabloginti sveikatą ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę.
Vienas respondentas reziumavo taip: „Jeigu žmonės galvoja esantys seni ir silpni jie ir elgiasi taip, lyg būtų seni ir silpni“.
K. Warmoth nustatė, kad kartais pablogėjus savijautai žmonės pasijaučia silpnais ir tai paskatina juos atsisakyti veiklos, galinčios priversti juos pasijusti geriau. Pavyzdžiui, fizinio aktyvumo. Dėl to jie iš tiesų nusilpsta, o jų gyvenimo kokybė suprastėja.
K. Warmoth sako: „Šis tyrimas leidžia pažvelgti į fiziologinių veiksnių svarbą vyresnio amžiaus žmonių sveikatai ir aktyvumo laipsniui“.
Akivaizdu, kad daugybė žmonių gyvena būtent pagal šį principą. 2010 metų Sveikatos apsaugos agentūros ataskaitoje pažymima, kad nuo 2000 metų išaugo šeštą, septintą, aštuntą ar net devintą dešimtį skaičiuojančių asmenų skaičius, kurie vis dar užsiima seksu su savo partneriais.
Taip pat nustatyta, kad vyresnio amžiaus grupėje padaugėjo visų penkių pagrindinių lytiniu keliu plintančių ligų atvejų. Tarp 2000 ir 2009 metų amžiaus grupėje nuo 45 iki 64 metų padaugėjo sergančių sifiliu, pūsleline, chlamidijomis ir genitalijų karpomis.
Negana to, Šiaurės Karolinos valstijos universiteto tyrėjai nustatė, kad vaizdo žaidimus žaidžiantys pagyvenusio amžiaus žmonės „jaučiasi geriau“. Jie apklausė 140 žmonių nuo 63 metų. Respondentai turėjo atsakyti, kiek laiko skiria vaizdo žaidimams ir užpildė klausimynus apie jų emocinę ir socialinę gerovę.
61 procentas prisipažino žaidžiantys minėtus žaidimus „bent jau retkarčiais“, o 35 procentai tvirtino užsiimantys tuo bent jau kartą per savaitę.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad retkarčiais žaidžiančiųjų savijauta yra geresnė nei tų, kurie visiškai nežaidžia vaizdo žaidimų. Pastarieji skundėsi „neigiamomis emocijomis ir polinkiu į stipresnę depresiją“.
