Vaikų darželyje dirbusi britė Holly Slater per pusantrų metų kelis kartus kreipėsi į medikus, tačiau gydytojai jos simptomus, įskaitant pilvo pūtimą ir spazmus, palaikė dirglaus žarnyno sindromo (DŽS) požymiais, rašo dailymail.co.uk.
Vėžiui persimetus į plaučius, kaulus ir kepenis, šių metų vasarį jauna moteris mirė.
Iki šiol neaišku, kodėl Holly užpuolė žarnyno vėžys – ji buvo sveika ir energinga, o giminėje šia liga niekas nesirgo.
Žarnyno vėžys tradiciškai siejamas su senyvu amžiumi: beveik 75 proc. juo sergančių pacientų yra virš 65 metų.
Tačiau pastarąjį dešimtmetį žarnyno vėžiu sergančių žmonių iki 30 metų skaičius išaugo net 120 proc.
Ekspertai mano, kad tokiai tendencijai turi įtakos mitybos pokyčiai (išaugęs riebalų ir kaloringo maisto vartojimas), nors nemažai pacientų, tarp jų ir Holly, gyveno sveikai.
Holly žarnyno veiklos sutrikimai pradėjo kankinti 2011 metų rugpjūtį, kai jai buvo 26 metai. Jai suskausdavo pilvą, užkietėdavo viduriai.
Gydytojai diagnozavo jai dirglaus žarnyno sindromą. Tačiau 2012 metų pradžioje simptomai pradėjo blogėti.
Jai dažnai pūsdavo pilvą, užkietėdavo viduriai, o kartais prasidėdavo viduriavimas. Tačiau jokio kraujavimo nebuvo nustatyta, todėl vėžio diagnozė neatėjo gydytojams į galvą, o visi likę simptomai kuo puikiausiai atitiko DŽS, pasakojo Holly motina Lynne.
Holly vėl apsilankė pas gydytojus, kai pradėjo vemti. Jai buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, bet jų rezultatai nerodė nieko bloga.
Kai moteris grįžo iš atostogų Floridoje, jos būklė toliau blogėjo. Ji vėl ėjo pas gydytojus, bet šie skyrė tik vidurius laisvinančių preparatų, žvakučių nuo skausmo ir vaistų nuo pykinimo.
Nauji kraujo tyrimai nerodė jokių vėžio antikūnų.
2012 metų balandį moteris buvo paguldyta į Šv. Marijos ligoninę Vaito saloje, kur ji buvo peršviesta rentgeno aparatu.
Iš rentgeno nuotraukos buvo matyti, jog kažkas yra negerai, bet gydytojai negalėjo tiksliai pasakyti, kas yra ne taip.
„Gydytojai įtarė Krono ligą – uždegiminę virškinamojo trakto ligą, ir skyrė antibiotikų, - pasakojo Lynne. – Netgi tuomet nebuvo jokių klasikinių žarnyno vėžio simptomų – kraujingų išmatų ir viduriavimo“.
Gydytojams atlikus kolonoskopiją, paaiškėjo, kad jos gaubtinėje žarnoje yra auglys.
Jai nedelsiant buvo atlikta operacija, kurios metu chirurgai pašalino pusę gaubtinės žarnos, gretimus limfmazgius ir pritaisė kolostomijos maišelį.
Holly praėjo aštuonis chemoterapijos kursus, bet jos onkologas nebuvo tikras, kad gydymas bus sėkmingas. Nepaisant to, rugsėjo mėnesį kompiuterinės tomografijos tyrimai parodė, kad jokio vėžio jos organizme neliko.
„Ji ketino grįžti į darbą ir pratęsti normalų gyvenimą, tačiau, deja, šių metų sausį per sekančius tyrimus buvo aptikti plaučių pažeidimai“, - sakė Lynne.
Ji buvo nusiųsta tolesniems tyrimams, kurie parodė, kad vėžys persimetė į jos plaučius, kepenis, kaulus ir reprodukcinius organus. Vasario 14-ąją Holly buvo paguldyta į ligoninę, kur jai nuo išsivysčiusio plaučių uždegimo buvo skirti antibiotikai ir deguonis, taip pat paliatyvios chemoterapijos kursas.
Antibiotikai nepadėjo ir po penkių dienų sunkios būklės ligonė buvo perkelta į slaugos ligoninę.
„Kitą rytą miegodama ji mirė, - pasakojo jos motina. – Galėjau būti šalia jos visą naktį ir už šią galimybę amžinai būsiu dėkinga slaugos ligoninei“.
Šiuo metu Didžiosios Britanijos labdaros organizacija „Bowel Cancer UK“ vykdo kampaniją, kurios metu ragina atidžiau tirti ir greičiau diagnozuoti žarnyno vėžį jauniems pacientams.
Šios organizacijos atliktas tyrimas „Never too Young“ parodė, jog neretai žmonėms tenka laukti net vienerius metus, kol jie sužino savo diagnozę.
*Žarnyno vėžys – antrasis didžiausias žudikas Didžiojoje Britanijoje *
Žarnyno vėžiu kasmet suserga 40 tūkst. britų ir 16 tūkst. iš jų miršta.
Dažniausiai jis atsiranda storojoje žarnoje, bet kartais gali išsivystyti ir plonojoje.
Pagrindiniai simptomai – pilvo skausmai, kraujo pėdsakai išmatose, nepaaiškinamas vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas.
Tai trečias labiausiai paplitęs vėžys Didžiojoje Britanijoje, tačiau antrasis – tarp moterų.
72 proc. atvejų diagnozuojami žmonėms virš 65 metų, tačiau šia liga sergančių jaunų žmonių skaičius sparčiai auga.
Riziką susirgti žarnyno vėžiu didina amžius, mažai skaidulų turintis maistas, antsvoris, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, šio vėžio atvejai tarp giminaičių.
Ši liga paprastai gydoma chirurginiais metodais, chemoterapija ir radioterapija.
Pacientai, kuriems žarnyno vėžys diagnozuojamas anksti, paprastai išgydomi, tačiau pavėlavus diagnozuoti šį vėžį, tik 6 proc. išgyvena penkerius metus.
