„Atėjau į vieną mėgstamą barą Vokiečių gatvėje, jis kaip visada buvo sausakimšas. Kol per žmones skyniausi kelią, pajaučiau, kad kažkas trinasi aplink kojas, pažiūrėjau žemyn – pro šalį bėgo du šunys, kurių ūgis – man beveik iki kelių!“, – pasakoja vilnietė Sandra.

Pasak Sandros, šunys nebuvo agresyvūs, atrodė, kad tik žaidžia ir vaikosi vienas kitą. Tačiau jie šmirinėjo po visą patalpą žmonėms tarp kojų. „Tikiu, kad išreiškus išgąstį, jų šeimininkai sakytų „jie ramūs, niekada nekanda“, bet aš tokiais žodžiais nepasitikiu. Niekada nežinai, kas į galvą šaus žmogui, o čia – šunys – jie dar labiau nenuspėjami. O jeigu kas nors netyčia užmintų tam šuniui ant kojos ir jis įkąstų vien todėl, kad išsigando ir gynėsi?, – kalbėjo mergina.

Sandra sakė dažnai matanti šunis kavinės viduryje dienos metu ir jie nekelia problemų. „Bet kam temptis šunį naktį į sausakimšą barą? Tegul lieka namie, miega ir nekelia grėsmės ar nemalonių potyrių aplinkiniams. Tąsyk du šunys bare mane taip papiktino, kad jau po minutės išėjau lauk ir iki šiol į tą barą nenoriu kelti kojos“, – teigia pašnekovė.

Žmonės bare elgiasi prasčiau nei šunys

„Aš pats šunį turiu, todėl ir į savo barus leidžiu su šunimis ateiti. Neigiamų atsiliepimų dėl šunų nesulaukiame. Jeigu žmogus nemėgsta gyvūnų, pats šeimininkas tai pamato ir šuniui prie jo neleidžia prieiti. Nepastebėjau, kad kam šunys nepatiktų, kaip tik visiems pasidaro smalsu, žmonės nori glostyti šuniuką“, – tvirtina Lietuvos kavinių ir barų asociacijos prezidentas, barų „Tappo D'oro“ savininkas Raimondas Pranka.

Jo žiniomis, daugumoje asociacijai priklausančių įstaigų šunis atsivesti galima.

„Šeimininkas, vedantis šunį į barą, žino, kad šuo nieko blogo nedaro. O jei problemų yra, iš karto paprašome šeimininko su šunimi išeiti, taip pat elgiamės su problemų keliančiais įkaušusiais žmonėmis. Juk mes irgi gyvūnai, patys dar baisiau už šunis elgiamės atėję į barą“, – dėstė R. Pranka.

Gyvūnus myli labiau už gimines?

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad dėl gyvūnų maitinimo įstaigoje sprendžia pats savininkas. „Iš esmė situacija labai kontraversiška: vieni gyvūnus mėgsta, kiti – ne. Jeigu padaroma specializuota vieta, kur tikrai galima vesti gyvūnus, manau, tai turi būti labai aiškiai iškomunikuota. Juk žmogus gali ir nemėgti gyvūnų, jiems ir alergija gali būti“, – teigia E. Šiškauskienė.

E. Šiškauskienės manymu, dažniausiai šunis atsivesti leidžia gyvūnus mylintys maitinimo įstaigų savininkai. Pasak pašnekovės, su viešbučiais paprasčiau – penkių žvaigždučių viešbutis privalo gyvūnui suteikti ir narvą, ir kambarį, ir maistą.

E. Šiškauskienė nemato nieko bloga, jei gyvūnams patalpose atrandamas atskiras kampas. „Tai humaniška, nes žmonės tikrai myli savus šunis kartais labiau nei gimines, gyvūnai išpopinti, pasiutusių ar nevalyvų šunų niekas į kavinę nesiveda“,- juokėsi E. Šiškauskienė. Jos nuomone, Europos kontekste šioje srityje esame mažai pažengę – Lietuvoje dar nėra tradicijos kreipti dėmesio į gyvūnus.

Gali apkrėsti ligomis ir paaštrinti alergiją

„Nors šuo sveikas, skiepytas, jis gali atnešti ligų. Ant žolynų, takų, labai daug šunų išmatų – šunys mėgsta jose išsivolioti ir ant savo kailio atneša. Tai, aišku, nehigieniška ir nemanau, kad savininkai turėtų leisti šunis kartu su žmonėmis ten, kur yra valgoma, poilsiaujama“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė. Ji atkreipia dėmesį, kad daug šunų ir kačių kailiui alergiškų žmonių – kavinėje susidūrus su šiais gyvūnais, alergija gali paaštrėti.

B. Zdanevičienė aiškina, kad šunys ir katės serga askaridoze – ši liga pavojinga žmogui. Jeigu užkratas per maistą, per rankas, šuns kailį patenka į žmogaus burną, kirmėlės, subrendusios iki lervinės stadijos, gali pakenkti visiems žmogaus organams. Tai ypač pavojinga vaikams.

Nuo šunų taip pat galima užsikrėsti infekcinėmis ligomis – toksokaroze ir toksoplazmoze.

Virtuvėje šunys nelaukiami

Lietuvos higienos normos numato, kad maisto tvarkymo vietose neturi būti kačių, šunų ar kitų gyvūnų augintinių, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai. „Kadangi už kavinėse pagamintų patiekalų saugą atsako kavinės savininkas, atsakomybė įvertinti, ar gyvūnai gali kelti grėsmę maisto saugai, tenka viešojo maitinimo įmonės administracijai, kuri turi apsispręsti, kaip elgtis, kai lankytojai į salę atsiveda savo augintinius“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Vita Šturmienė.

Tačiau, sako ji, augintinius leisti į kavinės virtuvės patalpas vienareikšmiškai draudžiama – tai sukeltų neabejotiną grėsmę maisto saugai.

Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Giedriaus Blekaičio, dėl žmonių su gyvūnais įleidimo į maitinimo įstaigą sprendžia jos administracija. Teisės aktuose nenumatyti reikalavimai leisti ar drausti gyvūnų įleidimą. 

Jo teigimu, gyvūnų gerovės požiūriu šunys kavinėse ir restoranuose turi būti toleruojami, jeigu nekelia pavojaus kitiems asmenims.

„Gyvūnai, kurių šeimininkai ketina juos atsivesti į viešojo maitinimo įstaigas, laikomi namuose, jie tarsi šeimos nariai, atitinkami mokomi, dresuojami, vakcinuojami nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, jiems duodami vaistai nuo parazitinių ligų. Teko matyti, kad kai kuriose viešojo maitinimo įstaigose lankytojams su gyvūnais skiriama atskira vieta“, – kalbėjo G. Blekaitis.