„Kad ir kaip keistai tai skambėtų, žarnyno vėžys mane užklupo tiesiog vonios kambaryje. Kraujo žymės ten, kur neturėtų jų būti, privertė sunerimti, tad kreipiausi į medikus. Po kelių dienų man buvo atlikta kolonoskopija, kurios rezultatai šiek tiek išgąsdino – tyrimai rodė vėžinį susirgimą. Per daug nesigilinau, kas man nutiko, o tiesiog paklausiau medikų rekomendacijų operuotis. Ir tik po operacijos išgirdau, ką medikai sakė anksčiau – man buvo nustatytas pirmosios stadijos vėžys, kuris operacijos metu sėkmingai pašalintas. Anot gydytojo, jeigu būčiau nekreipęs dėmesio į nemalonius simptomus, liga būtų išplitusi. O aš, kaip sakau, šiandien jau sėdėčiau ant parako statinės“, – taip apie savo akistatą su žarnyno vėžiu pasakoja prieš devynerius metus į Tėvynę gyventi sugrįžęs Leonas Narbutis.

Ar daug žmonių randa savyje drąsos ir stiprybės viešai papasakoti savo kovos su vėžiu istoriją? Anot medikų, tokių žmonių daugėja, tačiau anaiptol ne apie visas ligas kalbama garsiai.

„Apie krūties ar prostatos vėžį šiandien viešai prabyla vis daugiau sergančiųjų. Visiems savo istorijas viešai papasakojusiems pacientams mes, medikai, esame dėkingi, – pranešime spaudai tvirtina Vilniaus universiteto onkologijos instituto direktorius prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Tačiau yra vadinamųjų nepatogių ligų, apie kurias viešai kalba retas. Žarnyno vėžys – viena iš jų.“

Ligos simptomai ankstyvosiose stadijose nėra ryškūs, todėl žmonės dažnai į medikus kreiptis neskuba. „Dar viena delsimo apsilankyti pas gydytoją priežastis – gėdos dėl pasireiškusių nemalonių simptomų jausmas. Svarbu žinoti, kad žarnyno vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Tačiau svarbu, kad liga būtų nustatyta pradinėje stadijoje. Deja, I-II stadijos kolorektalinio vėžio Lietuvoje diagnozuojama mažiau kaip 40 proc.. Tad kaip matome, gėdos jausmas kainuoja per daug.”

Klastinga ligos eiga ir tai, kad žarnyno vėžys dažnai diagnozuojamas jau išplitęs, verčia viso pasaulio onkologus ieškoti efektyvesnių būdų ir priemonių metastazavusiam navikui slopinti ir kontroliuoti.

Diagnozuoti ikivėžines ligas ir jas pagydyti arba diagnozuoti vėžį anksti gali padėti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Joje dalyvauti gali kiekvienas 50–74 metų amžiaus Lietuvos pilietis. Ši valstybės finansuojama patikros programa Lietuvoje veikia nuo 2009 m.