Gali prakiurti skrandis, išsivystyti inkstų nepakankamumas, didėja infarkto rizika
„Pagrindinė nereceptinių vaistų grupė, kurių pasaulyje daugiausiai suvartojama, yra vaistai nuo skausmo, kitaip jie vadinami nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Pagrindinė bėda, kad jie gali sukelti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Joms pratrūkus atsiveria ertmė, prasideda kraujavimas. Galima net mirtinai nukraujuoti. Jei kraujuojama stipriai, paciento būklė greitai blogėja, vemiama ar tuštinamasi tamsiu turiniu, tad žmogus kreipiasi į gydytoją. Jei kraujavimas nestiprus, palaipsniui išsivysto lėtinė mažakraujystė. Jokių kitų požymių gali nebūti“, – teigė pašnekovas.
Mediko teigimu, kaip greitai gali atsirasti pažeidimas, priklauso nuo vaistų dozės ir trukmės. Tačiau net savaitę pavartojus didelę vaistų dozę jau gali atsirasti opa.
„Žmonės dažnai mano, kad jei vaistas švirkščiamas ar naudojamos žvakutėmis, jis neveikia skrandžio. Opos skrandyje atsiranda ne todėl, kad į jį patenka vaistas, o todėl, kad per kraują jis paveikia apsauginių medžiagų, kurios apsaugo nuo opos atsiradimo, gamybą. Mat skrandyje visada yra rūgšties, bet nuo jos poveikio skrandžio sieneles saugo plėvelė. Švirkščiami vaistai netgi dažniau gali sukelti opas, nes vaisto koncentracija kraujyje būna didesnė nei išgėrus tabletę. Tas pats tinka ir tepalams. Reklamose teigiama, kad tepalas prasiskverbia iki kremzlės ir sąnario. Iš tiesų vaistas iki sąnarių nukeliauja su krauju. Žinoma, vaisto koncentracija kraujyje šiuo atveju nedidelė, bet jei vartojama dar ir kitokių panašiai veikiančių vaistų, pašalinis poveikis sumuojasi“, - įspėjo G. Gumbrevičius.
Kitas nuo seno žinomas šių vaistų pašalinis poveikis – inkstų pažeidimas. Netgi yra terminas – nesteroidinių vaistų nuo uždegimo sukelta nefropatija. Pavyzdžiui, anksčiau į citramono sudėtį įėjo viena medžiaga, kuriai buvo ypač būdinga sukelti negrįžtamą inkstų pažeidimą. Jis pasibaigdavo net dirbtinio inksto pajungimu.
„Blogiausia, kad pakitimai yra negrįžtami. Mat paprastai jokių specifinių požymių nebūna, o pažeidimas pastebimas tik tuomet, kai jau būna išsivystęs inkstų nepakankamumas. Kepenų pažeidimus šie vaistai, išskyrus keletą, sukelia retai. Pastarieji šiuo metu stebimi ir nerekomenduojami kepenų ligomis sergantiems žmonėms. Taip pat neseniai pastebėta, kad vartojant šiuos vaistus dažniau susergama miokardo infarktu ar insultu, nes suaktyvėja krešėjimas. Esant pažeistoms kraujagyslėms gali susidaryti trombas. Vienas vaistas jau išimtas iš apyvartos, nes jis riziką didino nuo 2 iki 4 kartų, tačiau tyrimai parodė, kad praktiškai visi priešuždegiminiai vaistai tai skatina, tik ne tokiais mastais. Rekomenduojama jų nevartoti rizikos grupės žmonėms – sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis“, - teigė pašnekovas.
Vaistų nuo peršalimo pavojai – jų kombinacijose
Pasak mediko, alternatyva minėtiems vaistams gali būti paracetamolis. Jis nesukelia opų ir nėra įrodyta, kad didintų infarkto ar insulto riziką. Tačiau šis vaistas, ypač vartojant didelę jo dozę ar dėl sąveikos su kitais vaistais, gali pažeisti kepenis. O ši medžiaga įeina į daugelį vaistų nuo peršalimo. Ypač pavojinga juos vartoti su alkoholiu. Pavyzdžiui, jei žmogus „besigydydamas“ išgeria 100 g degtinėlės, o po to paracetamolio, labai didėja rizika, kad gali būti pažeistos kepenys.
„Didžiausia vaistų nuo peršalimo bėda, kad jie yra kombinuoti. Į jų sudėtį įeina papildomų medžiagų, kurios slopina peršalimo simptomus. Dažniausiai tai pseudofedrinas, kuris gali sukelti visokiausių nepageidaujamų reiškinių – širdies plakimą, kraujospūdžio padidėjimą, nerimą, nemigą. Jis linkęs sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais – antidepresantais, medikamentais nuo bronchų astmos. Minėtoje kombinacijoje dažnai būna ir antialerginiams priskiriamas vaistas. Jis mažina dirginimą, jei žmogus kosti. Ši medžiaga migdo, blogina reakciją, todėl vairuojant gali nutikti netikėtų dalykų. Pagaliau gali būti ir ketvirta sudedamoji dalis – medžiaga, slopinanti kosulį. Ji taip pat gali migdyti, bloginti reakciją, sukelti galvos svaigimą ir kitų nepageidaujamų poveikių“, - aiškino medikas.
G. Gumbrevičius patarė pasirinkti vaistą atsižvelgiant į peršalimo simptomus, užuot tam tikra prasme „nuodijus“ savo organizmą visa įmanoma cheminių medžiagų puokšte. Pavyzdžiui, jei nosis užburkusi nosis, reikėtų rinktis tik pseudofedriną. Pasak mediko, kombinuotų vaistų pasirinkimas – didžiulis, nebūtina pirkti tik tuos, kurie gerai žinomi iš reklamų. Geriau pasitarti su gydytoju ar vaistininku, koks būtų parinktas vaistas, turintis mažiausią medžiagų kombinaciją.
Vaistai nuo kosulio didelių pašalinių poveikių neturi, tačiau dažna žmonių klaida, kad atsikosėjimą skatinantys vaistai, kurių paskirtis – skystinti gleives, geriami, kai kosulys yra sausas ir jokių gleivių nėra. Tai visiškai beprasmiška. Jei vargina sausas kosulys, reikėtų vartoti kosulį slopinančius vaistus. Dalis jų receptiniai, o dalis būna minėtuose kombinuotuose vaistuose.
Virškinimui padedantys vaistai nekalti tik iš pirmo žvilgsnio
Dar viena iš pirmo žvilgsnio nekalta vaistų grupė – kasos fermentai. „Iš esmės pati kasa gamina fermentus, kurie virškina maistą. Sergant tam tikromis ligomis, šių fermentų gali trūkti. Tačiau didžiausia bėda, kad lietuviai, užuot kontroliavę savo mitybą, mėgsta persivalgyti, o po to geria kasos fermentus. Ne kartą mačiau, kaip žmonės atvažiuoja į pokylį su vaistų dėžute kišenėje. Kartais juos pavartoti galima, bet žmonės šiuos fermentus laiko panacėja ir vartoja per dažnai. O kai virškinimo trakte atsiranda fermentų, tai ženklas kasai, kad jų reikia gaminti mažiau. Taigi šie vaistai gali bloginti kasos funkciją“, - pasakojo G. Gumbrevičius.
Ypač pagyvenę žmonės, mediko pastebėjimais, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais vaistais. Dažniausia klaida, kad iškart geriama dviguba dozė, manant, kad viena nepadeda, o perdozavus prasideda viduriavimas, dėl kurio netenkama skysčių, druskų, prasideda širdies, kraujospūdžio sutrikimai. Iš tiesų reikėtų išgerti vieną vaistų dozę, luktelėti 6-8 val., jei ji nepadėjo, išgerti dar vieną, o dar po tiek pat laiko, jei vis dar nėra rezultato, – trečią. Po 3-5 dozių vaistai paprastai suveikia teisingai.
„Nuolat vartojant šiuos vaistus viduriai dar labiau kietėja: vaistai veikia vis silpniau, žarnų peristaltika lėtėja ir susidaro uždaras ratas. Todėl reikėtų stengtis vidurius tvarkytis maistu, gerti pakankamai vandens. Diena vos atsikėlus turėtų prasidėti nuo stilinės ar dviejų vandens. Tai kai kam padeda geriau nei nuolatinis vaistų vartojimas“, - aiškino medikas.
Priešingo veikimo vaistų – stabdančių viduriavimą – pašnekovas taip pat patarė pernelyg dažnai nevartoti, kadangi jie trikdo žarnų peristaltiką, todėl gali sukelti vidurių užkietėjimą. Vaistai nuo vidurių pūtimo, jo teigimu, gana saugūs, nes veikia vietiškai. Kita vertus, jei vidurius pučia dažnai, reikėtų ne slopinti simptomus, o ieškoti priežasties, kadangi tai gali būti rimtos ligos išraiška. Vidurių pūtimą gali būti skrandyje gyvenančios bakterija, kuri gali sukelti infekciją ir opas, simptomas. Turintieji šią bakteriją 2-3 kartus dažniau suserga skrandžio vėžiu.
Homeopatė: žmonėms pavyko padėti tik nutraukus vaistus
Homeopatė Daiva Jakubonienė prisiminė atvejį, kai į ją kreipėsi jaunas vyras, kuris savaitę vartojo vaistus nuo skausmo, nes jam labai skaudėjo nugarą. „Kai jį tyriau Folio metodu, net pamaniau, kad jam skrandžio opa – taip buvo pablogėję skrandžio rodikliai. Pasirodė, kad tokį poveikį turėjo palyginti neilgas šių priešuždegiminių vaistų vartojimas. Žmogus jautė ir pirmuosius simptomus – su skrandžiu jau buvo kažkas ne taip. Mat priešuždegiminiai vaistai skrandžiui turi ypatingai didelį poveikį“, - pasakojo homeopatė.
Pasak pašnekovės, daug metų vaistus vartojantys žmonės kenčia ne tik nuo skrandžio sutrikimų – sutrinka inkstų, kepenų veikla. Homeopatė prisimena atvejį, kai Didžiojoje Britanijoje savarankiškai besigydydama peršalimą mirė paauglė mergaitė, perdozavusi paracetamolio. Daugelis priešuždegiminių vaistų labai toksiški kepenims, o jie parduodami be recepto. Vokietijoje taip pat yra buvęs atvejis, kai mama netyčia sumaišė žvakutes nuo temperatūros ir kelis kartus kūdikiui naudojo vyresniam vaikui skirtą dozę. Kūdikis mirė nuo kepenų nekrozės.
„Viena mano buvusi kolegė, solidaus amžiaus moteris, ilgai vartojo vaistus dėl širdies. Ji pasiekė fazę, kai nieko nebegalėjo valgyti, nes jau nuo pirmųjų kąsnių kankindavo rėmuo. Jai pavyko padėti tik iki minimumo sumažinus medikamentų kiekį – kai kuriuos pakeitėme natūraliomis alternatyvomis, kai kurių sumažinome dozę. Be to, skyriau homeopatinį vaistą, kuris mažina cheminių junginių poveikį organizmui. Senyvo amžiaus žmonėms taip pat dažnai tenka vartoti kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Tačiau dauguma šių vaistų dirgina inkstus. Man teko net ir kolegoms rinkti tarp kraujospūdį mažinančių vaistų, naudojant Folio metodą, tuos, kurie mažiausiai kenkia inkstams. Žinoma, kai žmogui krizė, gaisro užgesinimui geros visos priemonės. Tačiau lėtines ligas reikia gydyti kuo mažiau pašalinių poveikių turinčiais medikamentais, nes cheminiai vaistai, slopindami vieną problemą, dažnai sukuria kitą“, - svarstė D. Jakubonienė.
Homeopatė pabrėžė, kad senyvo amžiaus žmonės dažniausiai serga keliomis lėtinėmis ligomis, tačiau medikai, turėdami siauras specializacijas, skiria vaistus tik nuo jų gydomos ligos, o kitos sistemos sutrikimą gydo jau kitas specialistas. Galiausiai žmogus gauna maišelį vaistų, kurie nežinia kaip sąveikauja tarpusavyje. Dėl to atsiranda komplikacijos, ir skiriamas dar vienas vaistas toms komplikacijoms gydyti. Susidaro užburtas ratas.
Pašnekovė sakė neneigianti, kad kartais be cheminių vaistų žmogus negali išsiversti, tačiau reikia koreguoti jų dozes taip, kad jie atliktų tą vaidmenį, dėl kurio gydytojas vaistą paskyrė, bet tuo pat metu kuo mažiau kenktų. Taip pat reikėtų stengtis gydyti kuo mažesniu medikamentų deriniu.
„Dar viena problema – hormoniniai kontraceptikai. Jie gana dažnai turi pašalinį poveikį (plaukų slinkimas, nuovargio jausmas, kraujospūdžio didėjimas, tulžies pūslės disfunkcija ir pan.), o vartotojoms į galvą nešauna mintis, kad būtent medikamentas kaltas dėl šių simptomų, nes poveikis pasireiškia ne ginekologo prižiūrimuose organuose. Turėjau pacientę, kuriai 15 metų amžiuje buvo nustatyta kiaušidžių cista ir ji 5 metus buvo maitinama kontraceptikais. Galiausiai ją pradėjo kamuoti nemiga, skrandžio problemos – ji nebegalėjo nieko valgyti. Buvo ir kitų simptomų, tačiau visi jie praėjo nutraukus kontraceptikus ir skyrus natūralų gydymą. Cistos taip pat nebesikartojo“, - pasakojo D. Jakubonienė.
